- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-246-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. A. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį buvo išteisintas dėl to, kad būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2016-08-13 apie 23.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų E. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieniems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
2.1. Skunde pažymima, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo (BK 151¹ straipsnio 5 dalis). Pasak prokurorės, Šiaulių apylinkės teismas netinkamai išaiškino BK 151¹ straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tarp nukentėjusiosios E. S. ir kaltinamojo D. A. įvykio metu buvęs 9 metų amžiaus skirtumas nėra akivaizdžiai didelis, kad E. S. ir D. A. dvasinė branda yra panaši, tarp jų nėra didelio dvasinės brandos skirtumo.
2.2. Pažymima, kad pagal teismų praktiką amžiaus skirtumas gali būti pripažintas nedideliu, kai kaltinamajam yra 18 metų, o tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra maždaug 4 metų skirtumas (baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2014 ). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam D. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 24 metai, nukentėjusiajai E. S. – 15 metų, vadinasi, tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios E. S. 2016-08-13 buvo 9 metų skirtumas, kuris laikytinas akivaizdžiai dideliu. Be to, D. A., būdamas 24 metų amžiaus, profesinio išsilavinimo, dirbantis, akivaizdžiai suprato, jog su 15 metų nukentėjusiąją lytiniai santykiai yra neleistini ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
2.3. Taip pat skunde teigiama, kad teismo išvada, jog E. S. ir D. A. dvasinė branda yra panaši, tarp jų nėra didelio dvasinės ir fizinės brandos skirtumo, yra nepagrista bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog D. A. neatitiktų savo amžiaus tarpsnio, jog jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo dvasinė ar fizinė branda neatitiktų jo amžiaus.
2.4. Prokurorės nuomone, į tai, kad kaltinamasis D. A. nukentėjusiąją palaiko morališkai ir finansiškai, kad jų santykiai draugiški, kad E. S. nelaiko savęs nukentėjusiąją, galima būtų atsižvelgti tik skiriant bausmę.
2.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo padarytus procesinius pažeidimus, kuriais buvo suvaržytos kaltinamojo D. A. teisės. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54837-16 buvo pradėtas pagal BK 151¹ straipsnio l dalį gavus (duomenys neskelbtini) paslaugų centro pranešimą, kad nepilnametė E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra galimai seksualiai išnaudojama suaugusio vyro D. A.. Kadangi nepilnametė E. S. neigė turėjusi lytinius santykius su D. A., kiti liudytojai, tarp jų ir liudytoja B. B., negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti šį faktą, todėl D. A. nebuvo pagrindo suteikti įtariamojo statusą, nes nebuvo žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, vieta ir laikas ir todėl jam nebuvo pranešta apie įtarimą. Nurodoma, kad D. A. prieš jį apklausiant specialiuoju liudytoju buvo supažindintas su 2017-02-01 nutarimu apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, jam buvo išaiškinta teisė sutikti ar nesutikti būti apklausiamam liudytoju, išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, išaiškinta teisė apklausos metu turėti įgaliotą atstovą, reikalauti būti pripažintu įtariamuoju. Akcentuojama, kad D. A. jam išaiškintomis teisėmis nepasinaudojo ir sutiko būti apklausiamas liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl nebuvo apribota D. A. galimybė suvokti procesą kaip galintį sukelti jam neigiamas pasekmes, bei nebuvo apribota galimybė gintis. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamasis D. A. patvirtino, kad prieš apklausiant jį specialiuoju liudytoju, jam buvo išaiškinta teisė neduoti parodymus apie paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejiems metams be užstato. Išteisintasis D. A. ir jo gynėja sutiko su prokurorės pozicija ir prašė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. A. buvo kaltinamas 2016-08-13 padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, o skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta kita nusikaltimo padarymo data – 2016-09-13. Esant tokioms aplinkybėms aptarta klaida ištaisytina šiuo nuosprendžiu.
6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių pilnamečio D. A. padarytos veikos – lytinio santykiavimo su jaunesne negu šešiolikos metų E. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, aplinkybių, ir tokios veikos formalios atitikties BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, įvertinimu skundžiamame nuosprendyje ir atitinkamai su apylinkės teismo išvada, kad D. A. veiksmuose nėra BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.
7. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (kaltinamojo D. A., nukentėjusiosios E. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 48 /2017(04) ir kt.), konstatavo, jog D. A., būdamas pilnametis (24 metų amžiaus) ir žinodamas, kad E. S. yra jaunesnė negu šešiolikos metų (15 metų amžiaus), lytiškai su ja santykiavo, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. BK 151¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nemanė, jog tarp kaltininko D. A. ir nukentėjusiosios E. S. yra didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas, todėl D. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Šioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, BK 151¹ straipsnio 5 dalyje nurodytos ir veikos nusikalstamumą paneigiančios aplinkybės neegzistuoja.
8. Kalbant apie asmens dvasinę brandą reikia vadovautis tokiomis kategorijomis – ar asmuo jau yra suaugęs, ar pakankamai subrendęs, kad kurti savarankišką gyvenimą, suvokti realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai akcentavo tam tikras aplinkybes apibūdinančias D. A. ir nukentėjusiąją – kad D. A. įvykio metu buvo pilnametis (24 metų amžiaus), o E. S. nepilnametė (15 metų amžiaus), kad D. A. gyvena vienas (duomenys neskelbtini), turi profesinį išsilavinimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) staklininku, o E. S. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyveno pas smurtaujančią motiną, būdavo varoma iš namų, todėl buvo paimta iš šios šeimos ir nuo 2017-01-20 gyvena pas globėją E. M. – kurios, kolegijos nuomone, daugiau byloja apie minėtų asmenų dvasinės brandos skirtumus, nei apie panašumą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Iš nukentėjusiosios E. S., kaltinamojo D. A., liudytojos R. R. ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. M. parodymų (b. l. 148–149; 159–160) matyti, kad nepilnametės nukentėjusiosios gyvenimas nesusiklostė – jos mama B. B. besaikiai vartodavo alkoholį, išvarydavo savo dukrą iš namų net naktį, vartodavo prieš dukrą fizinį smurtą, E. S. pyksta ant savo mamos, o su D. A. sutaria labai gerai, jis jai daug padeda, jos neįžeidinėja, su juo E. S. jaučiasi saugi, draugavo ir iki šiol draugauja kaip vaikinas ir mergina, ketina toliau bendrauti, bet dėl vedybų nežino, D. A. nuperka E. S. rūbų, dovanoja gėles. Tokios aplinkybės neleidžia manyti apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-08-13) kaltinamojo ir nepilnametės nukentėjusiosios realybės suvokimas buvo vienodas arba labai artimas, ypač akcentuojant devynerių metų jų amžiaus skirtumą, kai D. A. pilnametystės sulaukė prieš 6 metus iki įvykio, o E. S. tik šiais metais sukako 16 metų, akivaizdžiai nesulyginamą gyvenimišką patirtį ir skirtingą socialinę aplinką. Iš paminėtų aplinkybių taip pat akivaizdu, kad E. S. savo santykius su D. A. įsivaizduoja tokius, kokių norėtų – t. y. priešingus nei turėjo su savo motina B. B., E. S. pasaulėžiūra daugiau veikiama emocijos, pozityvių vilčių ateityje ir visišku D. A. elgesio toleravimu. Šių išvadų nepaneigia nei tokios apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojamos aplinkybės, kad E. S. jaučiasi laiminga būdama kartu su D. A., kad lytiniai santykiai neturėjo įtakos E. S. psichologinei būsenai ir bendravimui su D. A., kad jų tarpusavio santykiai yra stabilūs ir pan.
9. Nors šioje byloje nebuvo atliekami jokie E. S. ir D. A. dvasinės brandos specialistų (ekspertų) tyrimai, tačiau vien didelis amžiaus skirtumas tarp minėtų asmenų (devyneri metai), šio nuosprendžio 8 punkte nurodytos aplinkybės, neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms D. A. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį negalima. Todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikintinas, pripažįstant, kad D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.
10. Kadangi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, nustatyta, jog egzistuoja BK 40 straipsnio numatyti pagrindai ir sąlygos atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra prasmės plačiau pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme ir prokurorė iš esmės sutiko su d. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje plačiau pasisakys dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir atitinkamų aplinkybių aktualių tų nuostatų taikymui.
11. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė, esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytoms sąlygoms ir pagrindams, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir apeliacinės instancijos teisme. BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo nuomone, taikyti minėtą institutą D. A. atžvilgiu kliūčių nėra.
12. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos yra aišku, kad ankščiau D. A. baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo, yra jauno amžiaus ir dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis; 151¹ straipsnio 1 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas.
13. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminėmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka D. A. pripažino visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes ir reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje nepareikštas. Dėl to nėra pagrindo abejoti kaltininko nuoširdumu ir gerais ketinimais nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo labiau, kad E. S. su D. A. toliau bendrauja kaip draugai. ir pastarasis toliau rūpinasi nukentėjusiąja.
14. Apeliacinės instancijos teismui D. A. motina R. R. pateikė prašymą perduoti jai sūnų pagal laidavimą. Kolegija, teismo posėdyje apklaususi laiduotoją R. R., neturi pagrindo abejoti dėl D. A. motinos galimybių daryti kaltininkui teigiamą įtaką ir kontroliuoti jį, nes D. A. su motina sutaria gerai, nuolat bendrauja, R. R. neteista, administracine tvarka nebausta, buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai. Iš prašymo ir parodymų galima suprasti, kad R. R. suvokia savo sūnaus D. A. elgesio neteisėtą pobūdį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad D. A. daugiau įstatymų nepažeis. Laiduotojos R. R. tinkamumu apeliacinės instancijos teisme neabejojo nei prokurorė.
15. Dėl to, kas paminėta šio nuosprendžio 8–14 punktuose, esant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į D. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį kaltės formą ir rūšį (padarė vieną nesunkų nusikaltimą), jo asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai), kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis, kuriuo D. A. buvo išteisintas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį naikintinas, ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla D. A. atžvilgiu nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų terminui, laiduotoja paskiriant jo motiną – R. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį nutraukti.
Išaiškinti D. A., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. R., kad ji turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti laidavimo.