Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo

M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 151¹ str. 1 d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p. nustatyta, kad M. R. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, jis taip pat įpareigotas 6 (šešis) mėnesius nuo 23 val. Iki 6 val. būti namuose Joniškio m. (duomenys neskelbtini).

Iš nuteistojo M. R. priteista 3000 Lt neturinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M..

Šioje byloje pagal BK 151¹ str. 1 d. taip pat nuteisti M. D. ir M. K., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2011 m., laikotarpiu nuo kovo 18 d. iki balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Joniškio m. (duomenys neskelbtini) esančiame bute lytiškai santykiavo su E. M., gim. 1997 m. balandžio 8 d., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Tiek prokurorė, prašydama M. R. ir kitų nuteistųjų veikos nekvalifikuoti pagal BK 149 str. 4 d., tiek teismas, sutikdamas su šiais argumentais dėl subjektyviųjų požymių, matyt, vadovavosi paminėto nutarimo nuostatomis, tačiau pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal BK 151¹ str. 1 d., tai pamiršo. Pagal BK 151¹ str. 1 d. atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kadangi nuteistasis M. R. lytinio santykiavimo su E. M. metu manė, kad jai yra 16 metų, jo veika negalėjo būti laikoma nusikalstama. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad nė vienas asmuo negali būti pripažintas kaltu kitaip kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiksliai nustatyta, kada tiksliai M. R. lytiškai santykiavo su E. M.. Nuosprendyje nurodyta, kad tai buvo 2011 m. laikotarpiu nuo kovo 18 d. iki balandžio mėnesio, tiksli diena ir laikas nenustatyti. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo nurodęs, kad neatsimena, ar lytinis aktas su E. M. buvo iki jo aštuoniolikto gimtadienio (jis gimęs (duomenys neskelbtini)), ar jau po jo. To jis ir dabar negali prisiminti, o kitais įrodymais šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Jei jo ir E. M. lytiniai santykiai buvo iki jam tampant pilnamečiu, tai jis iš viso negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ str. 1 d.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo manymu, jis turėtų būti išteisintas, nes nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Jei jis bus išteisintas, civilinis ieškinys iš jo negalės būti priteistas. Nuteistasis apskritai nesutinka su prokuroro pareikštu civiliniu ieškiniu E. M. naudai. Pati E. M. parodė, kad jokios žalos jai nė vienas iš nuteistųjų nepadarė. Lytinius santykius ji turėjo nuo 11 metų amžiaus, buvo ir kitas asmuo, su kuriuo ji lytiškai santykiavo, lytiniai santykiai vyko jos iniciatyva, todėl prokurorės skunde nurodyti motyvai, kad nuteistojo veiksmai turėjo įtakos jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, yra visiškai nepagrįsti. Nuteistasis sutinka, kad turi būti ginami kūdikio interesai, jei bus nustatyta, kad jis yra tėvas, įstatymų nustatyta tvarka juo rūpinsis, tačiau negali sutikti su tuo, kad savo veiksmais padarė neturtinę žalą E. M.. Prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 151¹ str. 1 d., panaikinti ir išteisinti jį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinį ieškinį atmesti. Jei pirmasis prašymas bus nepatenkintas, tuomet prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 151¹ str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 2 metams, pakeisti, pritaikyti jo atžvilgiu BK 40 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuosprendžio dalis, kuria M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 151¹ str. 1 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje daro išvadą, kad M. R. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 151¹ str. 1 d., nes kaltinamieji – pilnamečiai asmenys – lytiškai santykiavo su jaunesniu negu 16 metų asmeniu nesant išžaginimo požymių. Motyvuodamas tokį kaltinamųjų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą teismas nuosprendyje nurodė, kad nors kaltinamieji ir nukentėjusiosios motina parodė, jog E. M. atrodė vyresnė, tačiau dėl fizinės brandos ir amžiaus skirtumo nusikalstamų veikų padarymo metu (M. D. buvo 20, M. K. – 24, o M. R. – 18 metų), teismo nuomone, visi kaltinamieji buvo įsitikinę, kad E. M. dar nebuvo 16 metų amžiaus.

Iš nuteistojo M. R. apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas plačiai dėsto nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentus, šiame skunde suformuluoti alternatyvūs prašymai. Tačiau iš apelianto dėstomų argumentų galima išskirti dvi pagrindines nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu priežastis. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad jis suprato, jog lytinių santykių su juo metu nukentėjusioji dar nebuvo 16 metų amžiaus. Kadangi jis tuo metu manė, kad E. M. jau yra suėję 16 metų, jo veika negalėjo būti laikoma nusikalstama ir negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 151¹ str. 1 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nebuvo nustatytas jo lytinio santykiavimo su E. M. laikas. Kaltinime ir nuosprendyje nurodoma, kad tai buvo laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 18 d. iki balandžio mėn., tiksli diena ir laikas nenustatyti. Jis pats gimęs (duomenys neskelbtini), ar lytiškai santykiavo su E. M. iki savo gimtadienio, ar po jo, tiksliai prisiminti negali. Tačiau jeigu tai įvyko dar iki jam tampant pilnamečiu, tai jis iš viso negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ str. 1d.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

Pagal BK 151¹ str. 1 d. atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be to, BK 151¹ str. 5 d. nurodyta dar ir apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Iš to, kas išdėstyta BK 151¹ str. 1 d. dispozicijoje, matosi, kad objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant, t. y. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y., jau sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Be to, kaip jau buvo nurodyta, įstatymų leidėjas BK 151¹ str. 5 d. numatė dar ir papildomas būtinas patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ str. 1 d. sąlygas. BK 151¹ str. 1 d. nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. R. ir kitų kaltinamųjų kaltė dėl mažametės E. M. išžaginimo neįrodyta. Dėl to nuosprendis apeliacine tvarka ir neapskųstas. Tačiau perkvalifikavęs M. R. nusikalstamą veiką ir pripažinęs jį kaltu pagal BK 151¹ str. 1 d., teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. reikalavimų, nes nenustatė tikslaus M. R. lytinio santykiavimo su E. M. laiko, be to, nenustatė netgi tos aplinkybės ar tų lytinių santykių metu pats M. R. jau buvo pilnametis, t. y. ar jis galėjo būti BK 151¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Nors nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad M. R. buvo įsitikinęs, kad E. M. neturi 16 metų amžiaus, tačiau ši teismo išvada išsamiau nemotyvuota, be to, nuosprendyje neišdėstyta, kodėl, padaręs tokią išvadą teismas atmetė šiai išvadai prieštaraujančius kitus įrodymus, t. y. ne tik M. R., bet ir kitų nuteistųjų, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios parodymus. Apie tai pagrįstai nurodoma nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad pripažindamas M. R. kaltu pagal BK 151¹ str. 1 d., teismas iš viso nepasisakė dėl to paties BK straipsnio 5 d. numatytų aplinkybių, t. y. nepadarė išvados apie M. R. ir E. M. didelį amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumą, kurio nesant M. R. veiksmai negalėjo būti laikomi nusikaltimu.

Sprendžiant klausimą, ar M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ str. 1 d., ar jo veikoje yra visi būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ar šiame nuosprendyje dėstomos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, kolegija dar kartą įvertino visus tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus, tiek juos atskirai, tiek ir išnagrinėtų įrodymų visumą (BPK 20 str. 5 d.).

Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta apie tai, kad sprendžiant klausimą dėl M. R. kaltės pagal BK 151¹ str. 1 d., svarbiausia nustatyti, ar išnagrinėti įrodymai patvirtina kelias pagrindines aplinkybes, apie kurias nurodoma nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde. T. y., ar išnagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad lytiškai santykiaudamas su E. M., M. R. suvokė, kad E. M. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, taip pat, ar byloje įrodyta, kad pats nuteistasis M. R. lytinių santykių metu jau buvo pilnametis, t. y. ar jis iš viso galėjo būti BK 151¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Kolegija jau buvo nurodžiusi ir apie tai, kad sprendžiant klausimą, ar M. R. veiksmai galėjo būti laikomi BK 151¹ str. 1 d. numatytu nusikaltimu, buvo būtina nustatyti, ar lytinių santykių metu tarp nuteistojo M. R. ir nukentėjusiosios E. M. tikrai buvo didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas (BK 151¹ str. 5 d.).

Ką iš tikrųjų reiškia suvokimas ,,apie 16 metų“, nuteistasis pats aiškiai neišdėstė nei vienos apklausos metu. Vis dėlto negalima atmesti nuteistojo apeliacinio skundo argumentų apie tai, kad jaunimo kalboje pasakymas ,,apie“ reiškia, jog nurodomas amžius jau yra suėjęs.

Pačiame nuteistojo apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Šiame nutarime išaiškinta, kad veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. ar BK 150 str. 4 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 d. ar 150 str. 3 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Veikos kvalifikuojamos pagal BK 149 str. 3 ar 4 dalį arba pagal BK 150 str. 3 ar 4 dalį ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, ir teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, BK 149 str. 3 ar 4 dalyje arba BK 150 str. 3 ar 4 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai kaltininkai negali būti inkriminuoti.

Kolegijos nuomone, nurodytais AT senato nutarimo išaiškinimais būtina vadovautis ir nagrinėjant bylas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ str. 1 d.). Įvertinusi išnagrinėtų įrodymų visumą kolegija pirmiausia daro išvadą, kad nuteistasis M. R. nesuvokė, jog lytinių santykių metu E. M. buvo jaunesnė negu 16 metų amžiaus. Tuo tarpu sprendžiant klausimą, ar M. R. turėjo ir galėjo suvokti, kad E. M. yra jaunesnė negu 16 metų, atsižvelgiama į jau paminėtas ir aptartas bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, kaltininkas apie nukentėjusiojo amžių gali ir turi suvokti ypač pagal nukentėjusiojo fizinius duomenis. Jau aptarti nuteistųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai nepaneigia, o kaip tik patvirtina, kad E. M. pagal fizinį išsivystymą atrodė vyresnė ir galėjo atrodyti 16-17 ar net dar vyresnio amžiaus. Vertinant kitas bylos aplinkybes atsižvelgiama į tai, kad nors M. R. su E. M. susipažino ilgokai iki jų lytinio santykiavimo dienos, tą laikotarpį jie bendravo tik epizodiškai ir dažniausiai tik susirašinėdami telefonų SMS žinutėmis. Nuteistasis ir nukentėjusioji mokėsi skirtingose mokymo įstaigose, apie nukentėjusiosios amžių nekalbėjo, tai patvirtina ne tik nuteistojo M. R., bet ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie nebuvo paneigti ir kuriais netikėti pagrindo nėra. Vertinant kitas bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys netgi į E. M. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadą. Joje nurodoma, kad E. M. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai yra žemesni nei vidutiniai, tačiau defekto lygio nesiekia. Tačiau išvadoje nurodyta, kad E. M., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmę. Tiriamoji byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo laisvai išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą lytiniams santykiams, ji neigia buvus bet kokią prievartą jos atžvilgiu, todėl pasipriešinimo su ja atliekamiems veiksmams galimybės nevertinamos.

Šią ekspertizės išvadą kolegija vertina kartu ir su nuteistųjų bei pačios nukentėjusiosios parodymais apie E. M. lytinių santykių su nuteistaisiais (taip pat ir su M. R.) konkrečias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad lytinių santykių su nuteistaisiais iniciatore faktiškai buvo pati nukentėjusioji E. M. ir ji pati to neneigia. Nukentėjusioji pati kviesdavosi nuteistuosius į J. M. butą, ten pati vesdavosi juos į kitą kambarį ir savo noru su jais lytiškai santykiaudavo. Nukentėjusioji pati parodė, kad iki tol jau buvo turėjusi lytinių santykių su kitu asmeniu ar asmenimis, nors jie ir nenustatyti. Iš to, ką teisme parodė ne tik M. R., bet ir kiti du nuteistieji, nusivedusi juos į kitą buto kambarį, E. M. pati akivaizdžiai savo elgesiu demonstravo savo norą lytiškai santykiauti, pradėdavo nuteistuosius nurenginėti, pačių lytinių santykių metu irgi rodė iniciatyvą ir pagal jos elgesį nuteistieji susidarė nuomonę, kad E. M. lytinių santykių srityje turi patirties ir tuos dalykus gerai išmano. Tai, kad nukentėjusioji, būdama mažametė, jau ir anksčiau turėjo lytinių santykių, taip pat jos iniciatyva ir aktyvus vaidmuo lytinių santykių su nuteistaisiais metu, žinoma, nereiškia, kad su ja lytiškai santykiavę asmenys neturi ir negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Kita vertus, jau aptartos bylos aplinkybes, ne tik nukentėjusiosios fiziniai duomenys, bet ir jos elgesys lytinių santykių metu, kolegijos nuomone, tikrai yra svarbios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad nuteistasis M. R. ir galėjo pagrįstai manyti, kad E. M. yra vyresnio amžiaus, ir pagal bylos aplinkybes neturėjo ir negalėjo suvokti, kad E. M. jaunesnė negu 16 metų amžiaus. Kolegijos nuomone, to jis neturėjo bei negalėjo numatyti ir pagal savo asmenines savybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė apie nukentėjusiosios ir nuteistųjų fizinės brandos ir amžiaus skirtumus, tačiau tais skirtumais motyvavo ne išvadą, kodėl nuteistųjų veiksmai laikomi nusikaltimais (BK 151¹ str. 5 d.), o pagrindė išvadą, jog nuteistieji žinojo, kad nukentėjusioji jaunesnė negu 16 metų. Šią teismo išvadą paneigia kiti jau aptarti įrodymai. tačiau pažymėtina tai, kad darydamas išvadą apie amžių ir fizinės brandos skirtumus, teismas padarė vienodą išvadą dėl visų trijų šioje byloje nuteistų asmenų. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad M. R. iš nuteistųjų buvo pats jauniausias. M. D. kaltinime nurodytu laiku buvo 20, M. K. 25 (nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad 24), tuo tarpu M. R. tuo metu buvo tik 18 metų (tiksliai ši aplinkybė nebuvo nustatyta, nes M. R. gimęs (duomenys neskelbtini)). Taigi M. R. buvo ne tik pats jauniausias, tačiau pagal savo brandą, amžių ir kitas asmenines savybes jis buvo faktiškai nepilnametis. Tas pats pasakytina ir apie jo gyvenimišką patirtį, taip pat ir lytinio gyvenimo srityje. Taigi teismo išvada, kad dėl savo amžiaus ir kitų asmeninių savybių M. R. irgi galėjo ir turėjo suvokti nukentėjusiosios amžių, taip pat nepagrįsta. Dėl to, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad M. R., priešingai, negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nesuvokė, kad E. M. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, be to, jis pagal bylos aplinkybes, nuketėjusiosios fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes neturėjo ir negalėjo to suvokti.

Pagal BK 151¹ str. 1 d. už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, atsako tik pilnametis asmuo. Tuo tarpu šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu iš viso nebuvo nustatyta, kad M. R. lytiškai santykiavo su E. M. pats jau būdamas pilnametis.

Šioje dalyje pažymėtina, kad ir kaltinamajame akte, ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje kaltinimas M. R. ir jo padarytos nusikalstamos veikos aprašymas (kaip, beje, ir kitų nuteistųjų) išdėstyti ydingai ir nesilaikant nei BPK 219 str. 3 p., nei 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad 2011 m., laikotarpiu nuo kovo 18 d. iki balandžio mėn., tiksli diena nenustatyta, M. D. ir M. R. (duomenys neskelbtini) bute, o M. K. Ž. g. 6 bute, Joniškio m., lytiškai santykiavo su E. M., gim. 1997-04-08, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tas pats buvo nurodoma ir kaltinamajame akte, tik jame buvo nurodyta, kad M. K. su E. M. lytiškai santykiavo tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), be to, buvo nurodoma, kad kaltinamieji E. M. išžagino pasinaudodami jos bejėgiška būkle dėl mažametystės.

Byloje nustatyta, kad E. M. dėl nuteistųjų veiksmų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik paaiškėjus, kad nukentėjusioji nėščia, be to, pati nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti lytinių santykių su nuteistaisiais aplinkybių, ypač laiko. Tuo iš dalies galbūt ir paaiškinama tai, kad kaltinimai dėl išžaginimo buvo pareikšti nekonkretūs. Nors ir nukentėjusioji, ir nuteistieji dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. M. su nuteistaisiais lytiškai santykiavo skirtingomis dienomis ir tik po vieną kartą (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka E. M. parodė, kad lytiškai santykiavo su M. R. ir M. K. po vieną kartą, o su M. D. – du kartus), kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų nusikalstamos veikos aprašytos kaip tęstinės, nenurodant lytinių santykių tarp E. M. ir kiekvieno iš nuteistųjų nei skaičiaus, nei tų lytinių santykių konkretaus laiko. Visi nuteistieji pripažinti kaltais dėl lytinio santykiavimo su E. M. tuo pačiu laikotarpiu, kuris, beje, irgi tiksliai nenustatytas. Nėra aišku, kodėl nuteistieji kaltinami padarę nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 18 d., nes nei nuteistieji, nei nukentėjusioji konkrečių datų ir būtent kovo 18 d. nebuvo paminėję. Galima tik spėlioti, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo vadovaujamasi liudytojos J. M. parodymais apie jos atsikraustymą į nurodytą butą 2011 m. kovo 16 d., tačiau tai, kaip jau buvo nurodyta, tėra prielaidos, o skundžiamame nuosprendyje teismas to neaptarė. Tuo tarpo laikotarpio, kada nusikalstamos veikos buvo pabaigtos, pabaiga iš viso nebuvo nustatyta, nuosprendyje kaip ir kaltinamajame akte, nurodyta, kad šis laikotarpis truko iki 2011 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytos dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R., M. D. ir M. K. buvo kaltinami mažametės išžaginimu pagal BK 149 str. 4 d., todėl tokį jų nusikalstamų veikų aprašymą kaltinamajame akte gal ir būtų galima pateisinti, išskyrus tai, kad E. M., gimusi (duomenys neskelbtini)., 2011 m. balandžio 18 d. tapo nepilnamete, todėl nustatyti, ar su ja įtariamieji tikrai lytiškai santykiavo nukentėjusiajai dar neturint 14 metų amžiaus, irgi buvo būtina.

Vis dėlto kolegija dėmesį atkreipia pirmiausia ne į kaltinamojo akto, o būtent į skundžiamo teismo nuosprendžio trūkumus ir pirmiausia į tai, kaip šiame nuosprendyje aprašyta nuosprendį apeliacine tvarka apskundusio M. R. nusikalstama veika. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje iš viso net nepaminėta, kad M. R. lytiškai santykiavo su E. M. pats jau būdamas pilnametis. Nuosprendyje nurodoma, kad M. R. lytiškai santykiavo (vieną kartą – past.) su E. M. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio mėn., tiksli diena nenustatyta. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad M. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu tapo 2011 m. kovo 20 d. Tai reiškia, kad nuteistasis pilnamečiu tapo kaltinime ir teismo nustatytame nusikalstamos veikos padarymo laikotarpyje. Ar M. R. lytiškai santykiavo su E. M. dar būdamas nepilnametis, ar jau sulaukęs pilnametystės, nebuvo nustatyta, o skundžiamame nuosprendyje dėl to iš viso nepasisakyta ir jokios išvados neišdėstytos.

Įvertinant nurodytas aplinkybes kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad išskyrus patį apeliantą nuteistąjį M. R., daugiau niekas iš proceso dalyvių (taip pat ir prokuroras bei nukentėjusioji ar jos atstovė) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neapskundė. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad M. R. lytiškai santykiauti su E. M. galėjo ir būdamas nepilnametis. Kadangi tai nustatė pats pirmosios instancijos teismas, jau vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas skundžiamą nuosprendį naikinti ir M. R. pagal BK 151¹ str. 1 d. išteisinti, nes, kaip jau minėta, pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tik pilnametis asmuo.

Siekiant pašalinti abejones ir dėl nurodytų bylos aplinkybių, kolegija irgi dar kartą išnagrinėjo ir įvertino visumą abiejų instancijų teismuose ištirtų įrodymų.

Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad M. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, kad galimai kaltinime nurodytu laikotarpiu M. R. su E. M. lytiškai santykiavo tik vieną kartą. Tikslios tų lytinių santykių datos nustatyti nepavyko, nes niekas iš šioje byloje apklaustų asmenų tiksliai to negalėjo nurodyti. Iš bylos matosi, kad pats nuteistasis M. R. viso proceso metu negalėjo nurodyti, ar lytiškai santykiavo su E. M. iki savo 18-o gimtadienio, ar jau po jo. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu jis buvo parodęs, kad tai įvyko 2011 m. pavasarį, kovo mėn., tikslios datos nežino, tik prisimena, kad tai buvo darbo diena, nes tą dieną jam reikėjo eiti į mokyklą. Pirmosios instancijos teisme M. R. parodė, kad santykiavo su E. M. kaltinime nurodytu laiku. Išsamiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir netgi neuždavė nuteistajam papildomų klausimų. Apeliaciniame skunde M. R. jau pats nurodė, kad teismas nenustatė tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, apeliantas nurodė, kad neprisimena, ar su E. M. lytiškai santykiavo iki savo gimtadienio, ar po jo. Apeliacinės instancijos teisme M. R. jau parodė apie tai, kad, jo nuomone, su E. M. lytiškai santykiavo iki savo gimtadienio 2011 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusiosios motina liudytoja N. M. apie tai, kada ir su kuo lytiškai santykiavo jos dukra, nieko neparodė. Apie tai, kada su E. M. lytiškai santykiavo M. R., nieko neparodė ir kiti nuteistieji, to jie ir negalėjo žinoti, nes byloje nustatyta, kad su nuteistaisiais šioje byloje E. M. santykiavo ne tomis pačiomis, o skirtingomis dienomis. Tikslios lytinių santykių su M. R. datos negalėjo nurodyti ir pati nukentėjusioji E. M.. Kaip jau buvo nurodyta, dar 2011 m. rugsėjo 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams E. M. buvo paaiškinusi, kad pastoti galėjo lytiškai santykiaudama su keliais vaikinais 2011 m. kovo mėn. Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad su nuteistaisiais J. M. bute lytiškai santykiavo iki savo 14-o gimtadienio, tai galėjo būti 2011 m. kovo mėn. Tikslių dienų ji nurodyti negalėjo, parodė tik apie tai, kad pirmiausia ji santykiavo su M. D., o neužilgo ir su M. R.. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji savo parodymuose lytinių santykių su nuteistaisiais laiko nenurodė iš viso, o teismas, kaip ir apklausiant patį M. R., nukentėjusiosios apie šias aplinkybes išsamiau neapklausė. E. M. teisme parodė tik apie tai, kad pirmiausia lytiškai santykiavo M. D., po to su M. R., o paskiausiai ir su M. K.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. M. parodė, kad su visais trimis nuteistaisiais J. M. bute lytiškai santykiavo 2011 m. kovo mėn., tikslesnio laiko nenurodė. Parodė, kad su M. R. ir M. K. santykiavo po vieną kartą, o su M. D. du kartus. Tačiau šios apklausos metu E. M., atsakydama į jai užduodamus klausimus, net kelis kartus pakartodama parodė, kad ji jau neprisimena, su kuriuo pirmuoju iš trijų nuteistųjų ji turėjo lytinius santykius.

Įvertinus jau išdėstytus nuteistųjų, nukentėjusiosios ir liudytojos N. M. parodymus, daroma išvada, kad jais nustatyti tikslesnę M. R. ir E. M. lytinių santykių datą nėra galimybės. Nepaneigta, kad tie lytiniai santykiai galėjo įvykti ir iki 2011 m. kovo 20 d., ir vėliau. Vieninteliai įrodymai, bent šiek tiek padedantys patikslinti M. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos laiką, yra liudytojų J. M. ir A. P. parodymai. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja J. M. parodė, kad į butą Joniškio m. (duomenys neskelbtini) su savo vaikais atsikraustė 2011 m. kovo 16 d., tai prisimena, nes tą pačią dieną deklaravo savo gyvenamąją vietą tam, kad galėtų gauti kompensacijas. Jos bute E. M. gyveno maždaug nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. Liudytoja parodė, kad ji jau neprisimena, su kuriuo iš nuteistųjų E. M. lytiškai santykiavo pirmiausia. Iš jau paminėtų ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisme perskaitytų J. M. parodymų matosi, jog šias bylos aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi tiksliau. Tos apklausos metu ji parodė, kad į nurodytą butą ji atsikraustė gyventi 2011 m. kovo 16 d., po kelių dienų pas ją atsikraustė gyventi ir E. M.. Tuomet ji jau draugavo su M. D., kuris kelis kartus užėjo į jos butą pas E. M., bet, dar draugaudama su M. D., nukentėjusioji ėmė draugauti ir su M. R., kuris taip pat kelis kartus buvo užėjęs ir buvo su E. M. atskirame kambaryje. Perskaičius šiuos parodymus teismo posėdyje, liudytoja J. M. patvirtino, kad jie yra teisingi, tačiau jokių naujų ar tikslesnių įvykių aplinkybių savo parodymuose nenurodė. Iš šiame nuosprendyje jau išdėstytų ir aptartų E. M. cezario pjūvio operaciją atlikusio liudytojo A. P. parodymų matosi, kad, jo nuomone, E. M., tikėtina, pastojo po 2011 m. kovo 19 d. Tačiau liudytojas parodė, kad tiksliai pastojimo laiką nustatyti nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie paskutinių nukentėjusiosios mėnesinių laiką. Liudytojas parodė ir apie tai, kad pastojimas gali įvykti ir ne tą pačią dieną, o ir laikotarpiu iki 5 dienų po lytinio akto.

Tai, ką teisme parodė liudytojai J. M. ir A. P., kolegijos nuomone, leidžia šiek tiek patikslinti M. R. ir E. M. lytinio santykiavimo laiką. Liudytoja J. M. parodė, kad E. M. atėjo pas ją gyventi maždaug po poros dienų po jos pačios atsikraustymo į tą butą. Tuo remiantis tikrai galima pagrįstai manyti, kad lytiškai santykiauti tame bute su M. R. E. M. galėjo ne anksčiau kaip 2011 m. kovo 18 d. Be to, ir nukentėjusioji, ir liudytoja J. M. vienodai parodė, kad E. M. iš J. M. buto išsikraustė dar iki savo 14-o gimtadienio, maždaug 2011 m. balandžio 6 d. Tai reiškia, kad ir su M. R., ir su kitais nuteistaisiais ji tame bute lytiškai galėjo santykiauti tik iki 2011 m. balandžio 6 d. Vis dėlto tiksliai nustatyti, ar E. M. lytiškai santykiavo su M. R. iki 2011 m. kovo 19 ar 20 d., ar jau po to, nustatyti, kolegijos nuomone, nepavyko. Liudytojos J. M. ir anksčiau duoti pačios nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad pirmiausia ji turėjo lytinius santykius būtent su M. D., o tik po to jau ir su M. R., taip pat liudytojo A. P. parodymai, jog tikėtina E. M. pastojimo data yra po 2011 m. kovo 19 d., leidžia daryti tam tikras prielaidas, jog labiau tikėtina, kad M. R. su E. M. lytiškai santykiavo jau po savo 18-o gimtadienio, t. y. jau būdamas pilnametis. Vis dėlto tokią galimybę kolegija vertina tik kaip prielaidą. Iš liudytojų J. M. ir A. P. parodymų matosi, kad jie nėra labai tikslūs, patys šie liudytojai paminėtas bylos aplinkybes nurodo kaip tikėtinas. A. P. pripažįsta, kad tiksliam E. M. pastojimo laiko nustatymui trūksta medicininių duomenų, tuo tarpu liudytoja J. M. savo parodymuose irgi negalėjo nurodyti tikslios M. R. ir E. M. lytinių santykių datos. Apklausta teisme ji šių aplinkybių išsamiau iš viso negalėjo nurodyti, tik patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie įrodymais nepripažįstami ir apie tai irgi jau buvo pasisakyta šiame nuosprendyje.

Įvertinusi jau išdėstytus ir aptartus įrodymus kolegija daro išvadą, kad šių įrodymų visuma neleidžia padaryti neabejotinos išvados, kad M. R. su E. M. lytiškai santykiavo jau būdamas pilnametis. Išnaudojus visas galimybes, abejonių, kad šiuos veiksmus nuteistasis atliko dar būdamas nepilnametis, pašalinti nepavyko, todėl tos abejonės vertinamos apelianto naudai. Tai reiškia, kad M. R. negalėjo būti pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ str. 1 d., subjektu, o skundžiamas nuosprendis M. R. atžvilgiu neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl šios priežasties. Pagal BPK 3 str. 1 d. 4 p. asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (šiuo atveju – pagal BK 151¹ str. 1 d.), baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Šiame nuosprendyje kolegija jau buvo nurodžiusi ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 151 str. 5 d. nurodytų aplinkybių, t. y. dėl M. R. ir E. M. didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo, kurio nenustačius BK 151¹ str. 1 d. nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu. Skundžiamame nuosprendyje apie nukentėjusiosios ir nuteistųjų fizinės brandos ir amžiaus skirtumus nors lakoniškai ir paminėta, tačiau tuo teismas motyvavo tik visai kitą išvadą apie tai, kad, teismo nuomone, nuteistieji suvokė, jog E. M. neturi 16 metų amžiaus. Sprendžiant klausimą dėl E. M. ir M. R. amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo ir dėl to, ar šis skirtumas gali būti pripažintas dideliu (apie tai nurodoma BK 151¹ str. 5 d.), pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. M., lytiškai santykiaudama su M. R., nors ir buvo dar mažametė, tačiau po keleto dienų jai jau suėjo 14 metų ir ji tapo nepilnamete. Tuo tarpu M. R. tik 2011 m. kovo 20 d. sukako 18 metų ir šiame nuosprendyje jau buvo konstatuota, jog nepaneigta, kad šis nuteistasis su E. M. lytiškai santykiavo dar būdamas nepilnametis. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. R. fizinė branda būtų neatitikusi jo amžiaus, tuo tarpu apie tai, kad E. M. fiziniai duomenys ir jos fizinė branda atitiko vyresnio amžiaus nepilnametės duomenis ir brandą, šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta.

Asmens dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia to asmens turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, atkaklus užsibrėžtų tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose bei kt. Vertinant nukentėjusiosios E. M. dvasinę brandą vėl turi būti atsižvelgiama į jau nurodytą teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadą. Nors joje nurodoma, kad E. M. protinio išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai yra žemesni nei vidutiniai, ekspertai nustatė, kad, atsižvelgiant į protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, E. M. galėjo ir gali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų (lytinių santykių) esmę, taip pat galėjo laisvai reikšti savo sutikimą ar nesutikimą lytiniams santykiams. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių E. M. būtų buvusi sutrikdyta psichikos sveikata, todėl jos sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvada patvirtina didesnę E. M. ne tik fizinę, bet ir dvasinę brandą negu ji paprastai nustatoma tokio paties amžiaus nukentėjusiesiems analogiškose baudžiamosiose bylose. Tuo tarpu vertinant nuteistojo M. R. dvasinę brandą netgi tuo metu, kai jis tapo pilnamečiu, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į BK XI skyriaus normų nuostatas, nustatančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 81 str. 2 d. yra nurodoma apie tai, kad kai kurių BK straipsnių nuostatos, kurios taikomos nepilnamečiams, gali būti taikomos ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės taikymas jam atitiktų BK 80 str. numatytą paskirtį. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju M. R. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymo klausimas nesprendžiamas, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats įstatymų leidėjas numato galimybę asmenų iki 21 metų amžiaus dvasinę ir socialinę brandą prilyginti nepilnamečių asmenų brandai. Taip yra todėl, kad 18-20 metų asmenys pagal socialinę brandą iš tiesų nedaug skiriasi nuo nepilnamečių. Šioje byloje nustatyta, kad M. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu gyveno kartu su savo tėvais, tuo metu mokėsi 10 gimnazijos klasėje. Dar kartą pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 151¹ str. 1 d. numatyta tik pilnamečiams asmenims, todėl net ir darant prielaidą, kad M. R. lytiškai santykiavo su E. M. praėjus vos kelioms ar keletui dienų po jo pilnametystės, iškiltų pagrįstos abejonės, ar dėl savo dvasinės brandos M. R. tikrai galėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarinius. Kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas turėjo galimybę betarpiškai įvertinti teismo posėdžiuose dalyvavusių tiek nuteistojo M. R., tiek nukentėjusiosios E. M. fizinę ir dvasinę brandą. Net ir atsižvelgiant į tai, kad po kaltinime nurodyto įvykio praėjo jau nemažai laiko, kolegija didelio šio nuteistojo ir nukentėjusiosios brandos skirtumo nenustatė.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nors nukentėjusiosios E. M. ir nuteistojo M. R. amžiaus skirtumas yra maždaug 4 metai, tačiau ir šis amžiaus skirtumas, ir jų dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, todėl, remiantis BK 151¹ str. 5 d., šių asmenų lytiniai santykiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis negalėtų būti laikomi nusikaltimu. Kolegija taip pat pažymi, kad ši paskutinė apeliacinės instancijos teismo išvada tik papildo jau prieš tai išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas apie tai, kad M. R. kaltė yra neįrodyta ir kad jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ str. 1 d. sudėties.

Dėl to, kas buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis M. R. atžvilgiu yra naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. M. R. pagal BK 151¹ str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, M. R. paskirta procesinė prievartos priemonė, t. y. kardomoji priemonė, naikinama. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria iš jo nukentėjusiajai E. M. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, prašo prokuratūros civilinį ieškinį atmesti. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju prokuratūros pareikšto nuteistiesiems civilinio ieškinio pagrįstumo nesvarsto, nes M. R. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis. BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Todėl šioje byloje skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš M. R. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M., naikinama, o prokuratūros civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš M. R. nukentėjusiajai E. M. paliekama nenagrinėta.

Šioje byloje pagal BK 151¹ str. 1 d. taip pat nuteisti M. D. ir M. K., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Šie nuteistieji lytiškai santykiavo su mažamete E. M. kitomis aplinkybėmis (kitu laiku) negu M. R., be to, M. D. ir M. K. už M. R. vyresni. Todėl švelninti nuosprendį jų atžvilgiu tais pačiais pagrindais kaip nuteistajam M. R., vadovaujantis BK 320 str. 5 d. nuostatomis, nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio dalies dėl nuteistųjų M. D. ir M. K. kolegija nekeičia.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 151¹ str. 1 d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

M. R. pagal BK 151¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. R. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M..

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš M. R. nukentėjusiajai E. M. palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.