Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir J. S. ieškinį atsakovams A. S. ir R. S. dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai G. S., J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams A. S. ir R. S., prašydami teismo:

1. atidalinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

1.1. priteisti iš atsakovo A. S. ieškovų G. S. ir J. S. naudai atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1.2. priteisti iš atsakovo R. S. ieškovų G. S. ir J. S. naudai atsakovui R. S. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti iš ieškovų G. S. ir J. S. atsakovo A. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį;

1.4. priteisti iš ieškovų G. S. ir J. S. atsakovo R. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį;

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Kitos Gyvenamojo dalys priklauso atsakovams: A. S., kuriam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Gyvenamojo namo; R. S., kuriam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Gyvenamojo namo. Ieškovams priklauso esminė Gyvenamojo namo dalis. Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) p. pateikiami duomenys patvirtina, kad ieškovų turimos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalį Gyvenamojo namo buvo įregistruotos pagal du sandorius: (i) (duomenys neskelbtini) (ii) (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) ieškovai įsigijo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) dalį Gyvenamojo namo, o pagal (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) dalį Gyvenamojo namo. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv.m. Todėl, atsižvelgiant į ieškovų ir atsakovų turimas Gyvenamojo namo dalis bendrojoje nuosavybėje, turėtų būti laikoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv.m., o atsakovams atitinkamai po (duomenys neskelbtini) kv.m. Gyvenamojo namo bendro ploto. Atsakovams nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalys nėra tokios, kurios objektyviai sudarytų galimybes atsakovams naudotis šiuo turtu pagal tikslinę paskirtį. Ieškovai vertina, kad geriausiai visų Gyvenamojo namo bendraturčių interesus užtikrintų situacija dėl ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo atidalijimo, priteisiant ieškovams visą Gyvenamąjį namą, o atsakovams išmokant kompensaciją pinigais. Ieškovų užsakymu UAB „Jungtinis verslas“ atliko Gyvenamojo namo vertinimą, kurio rezultatai pateikiami (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita). Atlikus šio turto individualų vertinimą, buvo nustatyta, kad Gyvenamojo namo rinkos vertė jos nustatymo metu ((duomenys neskelbtini)) yra 162 000,00 Eur. Ieškovų turima Gyvenamojo namo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro (duomenys neskelbtini) proc., o atsakovų – atitinkamai po (duomenys neskelbtini) proc. Atsakovams priklausančių Gyvenamojo namo dalių dydis (po (duomenys neskelbtini) kv.m.), jas atidalinus natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatitiktų net minimalių įstatymuose nustatytų gyvenamojo ploto normatyvų (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 p.). Ieškovų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – piniginė kompensacija atsakovams, šiuo atveju yra vienintelis galimas ir racionalus Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atidalijimo teisė yra absoliuti, todėl kito bendraturčio nenoras (nesutikimas), kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Vadovaujantis atidalijimo teisės absoliutumo principu, ieškovams atsakovų sutikimo ar nesutikimo dėl Gyvenamojo namo atidalijimo nereikia, reikalaujama tik suderinti šio turto atidalijimo būdą. Atsižvelgiant į tai, ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškinyje nurodytas Gyvenamojo namo padalijimo būdas, priteisiant atsakovams kompensaciją pinigais, yra priimtiniausias ir nepažeidžia atsakovų interesų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė civilinėje byloje Nr. e2-17643-1019/2025 atsakovų A. S. ir R. S. kuratoriumi paskirti advokatą S. B. (advokato pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatant darbo užmokesčio dydį tokį, koks numatytas kuratoriui CPK 39 straipsnio 3 dalyje.

2025-09-18 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovai turi daiktą, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė ir tos dalys yra akivaizdžiai proporcingai skirtingos. Atsakovams priklauso truputį daugiau nei po (duomenys neskelbtini) kv.m. Pastato būklė yra itin bloga, ekspertų išvados patvirtina, kad ji yra avarinė, o ieškovai turi didžiąją dalį šio pastato. Iš atsakovų pusės yra pasyvumas, jie šiuo pastatu visiškai nesirūpina, paliktas likimo valiai. Ieškovai pastato dalį įsigijo (duomenys neskelbtini) mėn. ir nuo to momento ieškojo išeities, ką galima padaryti. Vienintelis protingas būdas, užtikrinant šio daikto valdymą, naudojimą, yra atidalijimas kompensacijos pagrindu. Pirma, ieškovų nuosavybės dalis pastate yra absoliučiai didžioji, atsakovų – absoliučiai mažoji ir jų dalies (po (duomenys neskelbtini) kv.m.) neįmanoma normaliai naudoti pagal paskirtį. Objektyvių galimybių nei praktine, nei teisine prasme dėl mažo ploto nieko neišeina iš to padaryti. Ieškinyje nurodė teisminę praktiką, kai net didesnės dalys yra paimamos tokiu pagrindu (kompensacijos išmokėjimo). Tai yra pavyzdinė situacija (ieškovų), kam yra skirtas kompensacijos išmokėjimo institutas. Klausimas, kokia kompensacija. Jei reikalautų vidutinės rinkos vertės kompensacijos pagal registrų įrašus, sulauktų kritikos iš oponentų, teismo. Prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į turto vertintoją, kuris nustatė turto rinkos vertę (162 000 Eur). Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai.

Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kaip minėta, atsidalijimo teisė yra absoliuti, tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – arba padalydamas daiktą natūra, arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).

Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovai siekia atidalinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo A. S. ieškovų naudai atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo R. S. ieškovų naudai atsakovui R. S. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovų atsakovo A. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį, priteisiant iš ieškovų atsakovo R. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai byloje turi įrodyti aplinkybes, kad jų prašomas atidalijimo būdas, priteisiant kompensaciją atsakovams, yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas, nepažeidžia atsakovų interesų ir teisių pusiausvyros.

Pažymėtina, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Bylos duomenimis, ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Kitos Gyvenamojo namo dalys priklauso atsakovams: A. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Gyvenamojo namo, R. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis Gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv.m., ieškovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv.m. ((duomenys neskelbtini) proc.), o atsakovams atitinkamai po (duomenys neskelbtini) kv.m. (po (duomenys neskelbtini) proc.).

Sistemiškai aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normas, reglamentuojančias atidalijimo būdus, Konstitucijos 23 straipsnį, įtvirtinantį nuosavybės neliečiamumo principą, CK 4.93 straipsnį, nustatantį savininko teisių apsaugos garantijas, darytina išvada, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Faktinės aplinkybės, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, teismų praktikoje nurodomos, kai dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, palyginti su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą dėl bendraturčių poreikių naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (turto buvimo vieta (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pateiktos Gyvenamojo namo fotofiksacijos, (duomenys neskelbtini) Statinio konstrukcijų techninės būklės tyrimo ir ekspertinio vertinimo matyti, kad name negyvenama; pastato būklė prasta, dalies pastato konstrukcijų būklė yra avarinė. Bylos duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalys nėra tokios, kurios objektyviai sudarytų galimybes atsakovams naudotis šiuo turtu pagal tikslinę paskirtį. Atsakovams priklausančių Gyvenamojo namo dalių dydis (po (duomenys neskelbtini) kv.m.), jas atidalinus natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatitiktų net minimalių įstatymuose nustatytų gyvenamojo ploto normatyvų (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 p.). Atsižvelgiant į faktinį atsakovams priklausantį gyvenamojo namo plotą (po (duomenys neskelbtini) kv.m. arba po (duomenys neskelbtini) proc. viso Gyvenamojo namo ploto), netikslinga taikyti daikto padalijimo natūra, kadangi sąlyginai nedidelės (t. y. per mažos) Gyvenamojo namo dalys, tenkančios atsakovams, neužtikrintų turimų plotų dalių tinkamo funkcionalumo, galimybės tinkamai naudotis pagal jų tikslinę paskirtį.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, byloje pateiktų įrodymų, šiuo konkrečiu atveju atidalijimo būdas, atsakovams išmokant kompensaciją, geriausiai užtikrintų visų Gyvenamojo namo bendraturčių interesus.

Kaip minėta, ieškovai teismo prašo atidalinti pastatą – gyvenamąjį namą, iš atsakovų priteisti ieškovams šiuo metu atsakovams nuosavybės teise priklausančias namo dalis ir priteisti konkrečius dydžius piniginės kompensacijos – priteisti iš ieškovų atsakovo A. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį bei atsakovo R. S. naudai 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį.

Taigi, esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Ieškovų užsakymu UAB „Jungtinis verslas“ atliko Gyvenamojo namo vertinimą, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitos 1.4. punkte nurodyta, kad Turtą vertino ir turto vertinimo ataskaitą parengė UAB „Jungtinis verslas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , įrašymo į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) , įrašymo data – (duomenys neskelbtini), turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas/polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertintojas V. G. (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas vietoje ir nufotografuotas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo fiksuojamos vertinamo turto kokybinės charakteristikos ir fizinė būklė, surašytas apžiūros aktas. Įvertinus kokybinius ir kiekybinius vietos bei turto skirtumus, vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė apskaičiuota, taikant lyginamąjį metodą. Atlikus šio turto individualų vertinimą, buvo nustatyta, kad Gyvenamojo namo rinkos vertė jos nustatymo metu ((duomenys neskelbtini)) yra 162 000,00 Eur. Atsakovams tenkančios kompensacijos, atidalijus Gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, dydis atitinkamai sudaro po 9396 Eur kiekvienam iš atsakovų. Atsakovų atstovas (kuratorius) neprieštarauja dėl prašomos priteisti kompensacijos dydžio, jo manymu, Ataskaitos turinys ir joje nurodytos išvados yra nuoseklios ir pagrįstos. Byloje nėra duomenų, kad bylos šalys nesutiktų su ekspertų nustatyta Gyvenamojo namo rinkos verte ar su atlikta ekspertize; bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta iš šalių prašymų apklausti ekspertizę atlikusį ekspertą ar paskirti teismo ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje buvo atliktas Gyvenamojo namo rinkos vertės įvertinimas, pasitelkiant šios srities specialistus – atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, Ataskaitoje nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai, padarytos aiškios išvados, todėl teismas neturi pagrindo abejoti vertinimo ataskaitą parengusio vertintojo kvalifikacija ir pateiktomis išvadomis.

Be kita ko, atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju mokėtina dalies, įeinančios į bendrąją dalinę nuosavybę, vertę atitinkanti kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovų prašomas priteisti atsakovams kompensacijos dydis, kuris apskaičiuotas vadovaujantis vertintojo Nekilnojamojo turto ataskaitoje nustatyta Gyvenamojo namo verte, nepažeidžia atsakovų interesų, kompensacijos dalis, išreikšta pinigine suma, atitinka kiekvieno iš atsakovų proporcingą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovų atstovas (kuratorius) kompensacijos dydžio neginčijo, sutiko su ja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovų ieškovų naudai atsakovams nuosavybės teise priklausančias dalis pastato – gyvenamojo namo, iš ieškovų atsakovų naudai priteisiant po 9396,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti ieškovų naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisti neprašo. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovų naudai nepriteistinos.

Byloje patirta 8,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad suma, lygiomis dalimis priteisiant iš atsakovų, neviršija valstybės nustatytos minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl ji iš atsakovų nepriteisiama (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalinti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:

1. priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai atsakovui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

2. priteisti iš atsakovo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai atsakovui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

3. priteisti iš ieškovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 9396,00 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį;

4. priteisti iš ieškovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 9396,00 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovams tenkančią turto dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.