Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-02-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-166-750/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e2YT-166-750/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02004-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
S. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M., D. B., O. K., T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-166-750/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02004-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., D. B., O. K., T. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad S. M. po savo tėvo T. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. K., pareiškėjos tėvas. Po pareiškėjo tėvo mirties niekas dėl jo palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, nors po T. K. mirties liko palikimas – žemės sklypai, namų apyvokos daiktai, kitas turtas. Pareiškėja, mirus tėvui likus likusį palikimą priėmė ir pradėjo valdyti, dirbo žemę, mokėjo už ją mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais t.y. jos faktiniai veiksmai rodė, kad ji po savo tėvo mirties priėmė visą likusį palikimą.

Po savo tėvo mirties S. M. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvairius apyvokos daiktus ir kitą likusį jos turtą priėmė ir valdo. Kadangi pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo ir jo valdymo.

Suinteresuoti asmenys O. K., D. B. ir R. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose patvirtino, kad pareiškėja S. M. po jų tėvo T. K. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdo. Ji rūpinasi tėvo palikta žeme, taip pat kitu turtu, todėl neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotam asmeniui T. K. pareiškėjos nurodytais gyvenamųjų vietų adresais (duomenys neskelbtini), buvo siunčiamas pareiškimas su priedais ir teismo pranešimai, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad dokumentai neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą, todėl teismas suinteresuotam asmeniui T. K. procesinius dokumentus įteikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – 2020-01-27 procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). T. K. turėjo penkis vaikus: O. K., gim. (duomenys neskelbtini); T. K., gim. (duomenys neskelbtini); R. M., gim. (duomenys neskelbtini); D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) tapo B., S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) tapo M.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis T. K. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnas 2016-04-29 rašte Nr. V3-69 nurodė, kad remiantis Katyčių kaimo ūkine knyga Nr. 21 T. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė ir prižiūrėjo dalį pastatų su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnijos seniūnas 2019-11-18 rašte Nr. V3-68, nurodė, kad T. K. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė, prižiūrėjo dalį pastatų su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Po jo mirties žemę, dalį pastatų su priklausiniais valdo ir prižiūri dukra S. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po savo tėvo T. K. mirties (duomenys nebeskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdo.

Iš VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad po T. K. mirties testamentų registre nėra įregistruoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo fakto. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2020-01-27 rašte Nr. (2.3.6) 6R-52 nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi Šilutės rajono notarinės kontoros dokumentai iki 1992-11-30, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentai iki 1995-11-06, duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) mirus T. K., pateikti negali.

Atsižvelgiant į tai, kad T. K. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys nebeskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius (aktuali redakcija nuo 1999-12-01 iki 1999-12-17).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjos rašytinių paaiškinimų pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytų aplinkybių, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnijos 2019-11-18 rašto Nr. V3-68, teismas daro išvadą, kad po T. K. mirties (duomenys nebeskelbtini) palikimą priėmė jo dukra S. M. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po T. K. mirties (duomenys nebeskelbtini) jo palikimą priėmė jo dukra S. M. ir jį valdo iki šiol.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti turtą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties –(duomenys nebeskelbtini), likusį palikimą priėmė ir valdo iki šiol.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė