Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. J. atstovo advokato K. G. ( toliau – Pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties administracinės teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas N. P. 2017-06-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad pakartotinai atlikus patikrinimą (2017-06-26 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktorius E. J., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkte numatytais reikalavimais, saugomų medžių šalinimui būtų gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas saugotiniems medžiams šalinti, ir sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) vadovavo saugotinų želdinių pašalinimo darbams. Minėtame sklype 2016-01-26, 13.30 val., buvo pašalinti šie medžiai: 4 beržai, 2 paprastosios pušys, 2 baltalksniai. E. J. tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ sąrašo 3.9 punkto reikalavimus.Institucijos vyresnioji specialistė V. B. 2017-06-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje E. J. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskyrė 188 eurų baudą.Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu tenkino E. J. skundą, panaikino Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukė.Institucija kreipėsi su apeliaciniu skundu prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino Institucijos skundą iš dalies. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismui.Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi paliko Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą ir E. J. skundo netenkino.Nesutikdamas su šia nutartimi, Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Pareiškėjas skunde dėsto žemės savininkams ir kitiems naudotojams privalomas laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimų sąlygas bei pateikia želdynų ir želdinių teisinį reglamentavimą. Skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, t.y. neteisingai nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) buvo inventorizuotų ir paskelbtų saugotinais medžių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl neteisėtai išpjautų saugotinų medžių.Pareiškėjas teigia, kad E. J. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už įmonės veiklą, neužtikrino, kad saugotinų medžių šalinimui būtų gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas ir pats vadovavo saugotinų želdinių pašalinimo darbams, tačiau šiuo konkrečiu atveju E. J. negali būti kaltinamas tuo, kad eidamas įmonės direktoriaus pareigas nepasirūpino leidimu, nes ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos neapima tokios veikos. Be to pareiškėjas teigia, kad nėra nustatyta, kad būtent E. J. atliko medžių kirtimo darbus ar jiems vadovavo., t.y. nuvykus pagal skundą į Žemės sklypą, E. J. nebuvo, liudytoja V. K. nematė E. J. ir jo nepažįsta, sklype dirbo (duomenys neskelbtini)traktoristas, kuris E. J. nepažįsta, UAB (duomenys neskelbtini)direktorius E. J. pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. Nors žemesnės instancijos teismas E. J. kaltę, padarius ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika, kad minėtas pažeidimas gali būti padaromas ne tik veikimu, bet ir neveikimu, tačiau pareiškėjas nesutinka tuo. Jis teigia, kad nuo Žemės sklypo įsigijimo iki pažeidimo užfiksavimo praėjo 1,5 mėnesio, t,y. UAB (duomenys neskelbtini)įsigydamas Žemės sklypą ir gaudamas jau jame išpjautus medžius, negali kaip sklypo savininkas atsakyti neveikimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, nes jis nebūdamas savininku negalėjo užtikrinti, kad Žemės sklype nebūtų pjaunami medžiai ar kertami krūmai. Be to, teismas atsisakė tirti E. J. pateiktus įrodymus, kad Institucijos nurodyti iškirstų medžių kelmai yra gretimuose žemės sklypuose.Skunde teigia, kad teismas pažeidė ANK 563 straipsnio reikalavimą visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį pažeidimą, nes teismas nurodė, kad jam nėra abejonių, kad saugotini medžiai buvo iškirsti 2016-01-26. Ši aplinkybė yra svarbi, nes ginčas byloje yra ir dėl senaties termino taikymo. Liudytojas N. P. parodė, kad 2016-01-26 atvykęs į Žemės sklypą nematė, kad kas kirstų medžius. Liudytoja V. K. teigė, kad jai vyras sakė, kad 2016-01-26 Žemės sklype ir jų asmeniniame sklype buvo nupjauta po vieną pušį, t.y. du medžius, tačiau ji to nematė. Visi kiti byloje dalyvavę asmenys patvirtino, kad 2016-01-26 buvo šalinamos medžių atliekos. Taigi tikslus pažeidimo padarymo laikas nėra nustatytas, todėl bylos šalims liko neaiškūs teismo sprendimo teisiniai pagrindai taikant teisės normas, susiję su senaties terminio taikymu, nes teismas neatsižvelgė į teisminę praktiką, kad persekiojimas negali būti pernelyg ilgas, o jis jau tęsiasi du metus. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje neteisingai interpretavo LAT 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo, jeigu išnagrinėjus bet kokią administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, o byla yra grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino ir netyrė tokių aplinkybių kaip Šiaulių apygardos teismas, 2017-11-30 nutartimi panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą grąžino ne pirmos instancijos teismui, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Nurodo, kad Institucijos darbuotojai šią bylą perdarė iš naujo ir visą pataisė, o teismas nevertino, kaip ši institucija netinkamai atliko savo pareigas, o įrodymus į bylą pateikė neatsakingai, todėl jais negalima pasitikėti, o buvo būtina jų tikrumą ištirti nagrinėjant bylą, ko teismas nepadarė.Atsiliepimu į skundą Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais motyvais. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes savivaldybėms teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė papildomai, o ne privalomai, t.y. ypatingai vertingus želdinius skelbti saugotinais. Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais. Minėtas nuostatas įgyvendina Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 patvirtintas Kriterijų...sąrašas“. Savivaldybės institucija, priėmusi sprendimą vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu ir kraštovaizdžio formavimo požiūriu želdinius paskelbti saugotinais, apie tai raštu informuoja žemės savininką. Kadangi nėra duomenų, kad savivaldybė dėl želdinių, esančių (duomenys neskelbtini), būtų priėmusi sprendimą juos paskelbti dendrologiniu ekologiniu, estetiniu požiūriu vertingais, todėl nei Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, nei jį įgyvendinančio teisės akto (2007-12-29 Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-716) nuostatos šiuo atveju netaikomos. Atsiliepime teigiama, kad E. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nesilaikė Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų nuostatų, kurios reglamentuoja, kad Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Jokių aplinkybių, kurios leistų genėti ir kirsti medžius neturint leidimo, nebuvo nustatyta. Institucija teigia, kad pareiškėjo teiginiai, jog bylos aplinkybės yra visiškai neaiškios, yra nepagrįsti. E. J. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu pripažino savo kaltę, ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. S. G. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad su E. J. buvo žodinis susitarimas dėl želdinių pašalinimo ir sklypo išvalymo. Kaip vėliau buvo nustatyta, E. J. ir S. G. yra buvę studijų grupiokai, todėl akivaizdu, kad tiek E. J. parodymai dėl kaltės, tiek ir S. G. parodymai dėl darbų vykdymo pasikeitė ir pastarasis nurodė, kad buvo tartasi tik dėl sklypo išvalymo. Atsiliepimu nesutinkama ir su pareiškėjo argumentais, kad medžius pašalinti ragino Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba, nes byloje yra nustatyta, kad ši tarnyba vasaros pabaigoje yra atlikusi medžių kirtimą suderinusi su Žemės sklypo savininku E. J. ir gavusi leidimus iš kompetentingos institucijos, jokių raginimų ji nėra pateikusi. Institucija teigia, kad pareiškėjo nurodomos LAT nutartys yra visiškai priešingos šiai administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, todėl šiuo nagrinėjamu atveju jomis negali būti vadovaujamasi.Skundas netenkinamas.2017-01-01 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas ( toliau - ANK). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato švelnesnės administracinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 78 straipsnio 1 dalį.ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį E. J. nubaustas už tai, kad būdamas atsakingu už įmonės veiklą, neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkte numatytais reikalavimais, saugomų medžių šalinimui būtų gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas saugotiniems medžiams šalinti, ir sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vadovavo saugotinų želdinių pašalinimo darbams. Minėtame sklype 2016-01-26, 13.30 val., buvo pašalinti šie medžiai: 4 beržai, 2 paprastosios pušys, 2 baltalksniai. E. J. tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ sąrašo 3.9 punkto reikalavimus.Pareiškėjas skunde ginčija saugotinų medžių ir krūmų buvimą Žemės sklype, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Pareiškėjas neteisingai traktuoja ,,medžių ir krūmų, kuriuos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu priskiria saugotiniems“ sąvoką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206, kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas taikomas medžiams ir krūmams, siekiant juos priskirti saugotiniems, išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, natūraliai išaugusius krūmus; medžius ir krūmus augančius valstybinės reikšmės kelių kelio juostoje; medžius ir krūmus, augančius viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje; dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, augančius privačioje žemėje, kuriuos saugotinais skelbia savivaldybė. Pagal šių kriterijų sąrašo 3.9 punktą, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini)žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra prilygintas „privačiai namų valdai“, taigi, Žemės sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ sąrašo 3.9 punkto reikalavimai, kurį įgyvendina Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymas Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“.Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. J.). Žemės sklypo paskirtis - kita, o naudojimo būdas rekreacinės teritorijos. Šiam Žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Taigi, siekiant nupjauti, nugenėti, persodinti medžius ir krūmus ar atlikti kitus pašalinimo darbus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 dėl „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ patvirtinimo. Minėto įsakymo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Taigi, nagrinėjamu atveju, UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. J.), nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype augantiems medžiams ir krūmams, kurie pagal nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, priskiriami saugotiniems medžių ir krūmų želdiniams, augantiems ne miško žemėje, pašalinti turėjo gauti kompetentingos institucijos leidimą. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tokio leidimo E. J. nėra išdavusi. Pareiškėjo teiginiai, kad E. J. nepasirūpinimas minėtu leidimu, neapima ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatų yra nepagrįsti. ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė ir yra taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės. Pažymėtina, kad medžio kirtimo darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J. turėdamas pareigą, užtikrinti, kad medžio kirtimo darbai būtų atliekami tik gavus leidimą, to nepadarė, jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl minėto leidimo išdavimo, todėl pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisykles, kas atitinka ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.Pareiškėjo keliama versija, kad E. J. įsigijo Žemės sklypą, t.y. 1,5 mėnesio iki pažeidimo užfiksavimo, su kartu jame jau išpjautais medžiais, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad jos vyras 2016-01-26 grįžęs iš darbo, dienos metu, pamatė, kad kertami želdiniai ir iš karto paskambino aplinkosaugai. Vyras nelaukęs kol atvyks pareigūnai, išvažiavo į darbą. Grįžus su vyru vakare iš darbo pamatė, kad želdiniai iškirsti. Ji patvirtino, kad buvo nukirstos dvi pušys, vieną iš jų jie labai puoselėjo. 2016-01-26 išvažiavus į darbą tos dvi pušys dar buvo. Klevas taip pat buvo nukirstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad medžių kirtimo fakto neginčija ir pats E. J.. Pirmojo Institucijos 2016-04-27 nutarimo (adm. teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo momentu deklaravo, kad darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), organizavo jis ir šiuos darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini)su kuriais rangos sutartis nebuvo sudaryta. E. J. dėl pažeidimo galėjosi ir atsižvelgiant į šią lengvinančią aplinkybę buvo paskirta minimali ATPK 78 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda. Pareiškėjo pateikta versija, kad E. J. įsigijo Žemės sklypą su jame išpjautais medžiais yra niekuo neparemta ir vertinama, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat skunde yra ginčijamas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, t.y. kad saugotini medžiai buvo iškirsti 2016-01-26. 2016-01-26 Skundų registrų žurnale yra užfiksuotas skundas Nr. (duomenys neskelbtini), gautas iš gyventojo gyvenančio (duomenys neskelbtini)2017-02-08 Klaipėdos miesto agentūroje gautas paaiškinimas reg. Nr(duomenys neskelbtini)iš V. K., (liudijusios teisme) gyvenančios (duomenys neskelbtini). 2018-01-10 S. G. rašytinis paaiškinimas patvirtina faktines aplinkybes apie 2016-01-26 išpjautus medžius. Atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje nėra suėjęs dviejų metų administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 4 dalyje, ir, kad jis sueis 2018 m. sausio 26 d. Taigi, teismas konstatavo, kad padarymo laikas yra 2016 m. sausio 26 d. Iš LITEKO duomenų matyti, kad ši nutartis apskųsta nebuvo, pažeidėjas E. J., teismo nustatytų aplinkybių neginčijo. Šiuo metu minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Remiantis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas yra nustatytas – 2016 m. sausio 26 d., o senaties terminas nebuvo suėjęs. Skunde kvestionuojama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis neatitinka byloje pateiktos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties turinio, be to apeliacinės instancijos teismas patikrina tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir neturi pagrindo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų. Apygardos teismas pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad E. J. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.