Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškovo reikalavimus palaikė visiškai ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalys 2008-01-07 sudarė paskolos sutartį. Kaip matyti iš paskolos sutarties, visos sąlygos, kurios reikalingos pagal paskolos sutarčių sudarymą, yra įvykdytos. Ši sutartis pagal CK 6.870 str. 2 d. yra realinė ir ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Sutartis buvo sudaryta I Notarų biure, kur yra visi, tiek ieškovo, tiek atsakovo parašai, bei atsakovo ranka parašyta apie pinigų gavimą. Ieškovo paaiškinimu, jis grynus pinigus atsakovui padavė prieš notarinį sutarties pasirašymą. Matosi, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo derybos, kur pačioje paskolos sutartyje įvardinti daliniai mokėjimai. Iš paskolos sutarties matyti, kad nuo vasario 15 d. atsakovas privalėjo pradėti mokėti skolą. Ieškovas negavęs pirmos įmokos, skambino atsakovui, bandė išspręsti klausimą kaip greičiau atgauti ir kokiu būdu atsakovas gali mokėti, bet pradžioje buvo atsakovo pažadai, o vėliau pakeistas ir telefono numeris. Neatgavus skolos, ieškovui teko kreiptis į teismą su ieškiniu. Baudžiamosios bylos, kuria atsakovas grindžia tai, kad faktiškai pinigų negavo, tęstinumas baigėsi 2012 m. spalio ar lapkričio mėn. Baudžiamoje byloje nėra tokio sutapatinimo sumų ir nuostolių bei ryšio su šia skola. Dėl baudžiamosios bylos, tai jos atstovaujamasis sakė, kad nuostoliai, kurie buvo padaryti per šį pirkimą-pardavimą ir tą vagystę jis patyrė virš 50000 Lt nuostolių. A. G. nurodė, kad jis pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo tik pastatus ir pagal priėmimo perdavimo aktą perėmė tik pastatus, bei šiame akte nėra duomenų, kad A. G. perėmė ir įrenginius. Taip pat jis nurodė, kad negali pateikti tikros įrengimų vertės, nes jų neperėme, neturi jų vertinimo ir dokumentų. Dėl žalos pretenzijų nebuvo, nes tie įrengimai ieškovui nepriklauso, žala buvo padaryta L., kuriam tie įrengimai priklausė. Šiai dienai paskolos sutartis yra galiojanti, ji nenuginčyta, ji sudaryta notarų biure. Atsakovas žinojo, kad sutartis galiojanti ir nesikreipė dėl jos nuginčijimo. Prašo ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui 18000 Lt skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2008-01-07 šalys Kėdainių rajono I Notarų biure sudarė paskolos sutartį (toliau vadinamą Sutartimi), kuria A. G. paskolino A. M. 18000 Lt, o A. M. įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą, ją sumokant dalimis po 500 Lt į paskolos davėjo sąskaitą banke kiekvieno mėnesio 15 d., pradedant mokėti nuo 2008 m. vasario 15 d. (Sutarties 1p.). Paskolos grąžinimo termino pabaiga – 2011 m. sausio 15 d. (Sutarties 1 p.). Paskolos sutartis šalių pasirašyta, paskolos sutartyje A. M. ranka įrašė, kad pinigus gavo ir įrašą patvirtino savo parašu (b.l. 7).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, būdamas nepriklausomas ir nešališkas, teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.).

Šioje civilinėje byloje šalių santykiams taikytinos prievoliniams teisiniams santykiams, bendrosios sutarčių teisės ir paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių, nepažeidžiant CK 6.156 str. įtvirtinto sutarčių laisvės principo 2008-01-07 buvo sudaryta paskolos sutartis, savo forma ir turiniu atitinkanti tokioms sutartims įstatymo keliamus reikalavimus - sudaryta rašytine forma (CK 6.871 str. 1d.), šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo termino ir tvarkos (CK 6.873 str. 1d.).

Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-145/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).

Nagrinėjamojoje byloje 2008-01-07 tarp šalių sudaryta paskolos sutartis patvirtina pinigų perdavimą atsakovui, todėl atsakovui A. M. neigiant gavus pinigus, jam tenka pareiga šį pinigų neperdavimo faktą įrodyti. Paskolos gavėjas atsakovas A. M. nurodytoms aplinkybėms apie pinigų negavimą pagal sutartį pagrįsti pateikė baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0881-07 2008-01-18 priimtą prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. prieš jį ir kitus asmenis, esant BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytam pagrindui, t.y. nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau iš šio nutarimo bei atsakovo prašymu išreikalautos baudžiamosios bylos medžiagoje esančio ieškovo 2008-01-07 prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. ir kito asmens atžvilgiu, kadangi jam žala atlyginta, nenurodant sumos (baudž. bylos l. 16), negalima nustatyti, kad A. M. šioje baudžiamojoje byloje A. G. atlygino (ar pažadėjo atlyginti) žalą, atitinkančią tarp jų sudarytoje paskolos sutartyje nurodytą sumą, t.y. 18000 Lt, be to, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje dėl vagystės metu galimai padarytos 26500 Lt žalos, prokuroras konstatavo, kad tiek įvertinti įrengimai, dėl kurių vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepriklauso A. G., o kitam asmeniui – T. L., kuris dėl baudžiamojoje byloje minimų įrengimų vagystės niekam pretenzijų neturi. T. L. atsakovas prašė apklausti liudytoju, tačiau nepasirūpino šio liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių pinigų negavimo faktą pagal paskolos sutartį nepateikė, nurodęs, kad sutartis sudaryta galimos prievartos įtakoje, jos neginčijo, įrodymų neteikė, netiesiogiai pripažino esąs skolingas ieškovui, nes kaip nurodė teismo posėdyje, jis po paskolos sutarties sudarymo skambino ieškovui ir žadėjo jam persiųsti 500 Lt, prašė, kad šis palauktų, teismui patvirtino, kad suprato paskolos sutarties turinį ir esmę, taip pat nepasinaudojo teise pateikti teismui priešieškinį dėl paskolos pripažinimo negaliojančia, todėl atsakovo argumentas, jog jis pagal 2008-01-07 tarp šalių sudarytą paskolos sutartį negavo iš ieškovo 18000 litų, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad paskolos sutartis tarp šalių dėl 18000 Lt sudaryta. Įstatymas numato pareigą paskolos gavėjui grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2011 m. sausio 15d., byloje nėra duomenų, kad pinigai pagal sutartį būtų paskolos davėjui (ieškovui) grąžinti. Kadangi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.), o įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), todėl ieškovui ieškinį įrodžius, dėl ko darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę (CK 6.63 str.) ir negrąžino ieškovui paskolos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 18000 Lt skola.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato skolininko, jei abi sutarties šalys nėra verslininkai, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, pareigą mokėti 5 procentų palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio termino. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo tokio dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo 2013-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 540 Lt žyminis mokestis ir 550 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 6, 25, 72) – ieškovui bei 25,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d., 92 str., 98 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grąžintina šios institucijos 2013-12-04 apžiūrai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 66-1-00881-07.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 18000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 540,00 Lt (penkių šimtų keturiasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį ir 550,00 Lt (penkių šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,94 Lt (dvidešimt penkis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.

Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grąžinti šios institucijos 2013-12-04 apžiūrai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 66-1-00881-07.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kėdainių rajono apylinkės teisme.