Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10122-291/2016 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo D. J. santuoką dėl atsakovo D. J. kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šeimai priklausantį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą D. J. netrukdyti jai naudotis šiuo automobiliu, įpareigoti atsakovą D. J. gyventi skyrium nuo ieškovės L. J. ir nepilnametės jų dukters G. J., uždraudžiant jam lankytis L. J. ir nepilnametės G. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), matytis su dukra G. J.. Prašymą argumentavo tuo, kad dėl atsakovo elgesio, naudojamo psichologinio ir fizinio smurto ji su dukra savo namuose jaučiasi nesaugiai, atsakovas neša iš namų įvairius šeimos daiktus, nori pasiimti automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki sprendimo byloje priėmimo areštavo ieškovės L. J. vardu registruotą automobilį HONDA CIVIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini); areštuoto turto saugotoja paskyrė ieškovę L. J., leidžiant jai automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti; įpareigojo atsakovą D. J. gyventi skyrium nuo ieškovės L. J. ir uždraudė D. J. lankytis ieškovės L. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nors atsakovas D. J. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, esant neišspręstam santuokoje įgyto turto padalijimo klausimui, reikalauja atiduoti automobilį, nori pasiimti ir kitus daiktus, kad šio turto nereikėtų dalintis su ieškove nutraukiant šalių santuoką. Teismas, siekdamas išvengti žalos, taikė laikinąsias apsaugos priemones - kilnojamojo turto areštą, areštuojant ieškovei L. J. priklausantį turtą – automobilį HONDA CIVIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant ieškovei, kuri skirtina automobilio saugotoja, jį naudoti ir eksploatuoti.

Įvertinęs, kad atsakovas D. J. nuo 2016 m. gegužės mėn. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-28 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-29 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 2016-10-01 atsakovas, atvykęs į namus, pats susižalojo ir melagingai pranešė policijai, kad tai padarė ieškovė, teismas konstatavo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas yra agresyvaus būdo, o atsakovo lankymasis, tuo labiau gyvenimas gyvenamojoje vietoje su ieškove ir nepilnamete dukra kelia pagrįstą grėsmę jų gerovei, saugumui ir interesams. Teismas sprendė, jog tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovą D. J. gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Teismas atmetė ieškovės prašymą uždrausti atsakovui matytis su dukra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), argumentuodamas tuo, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams ir turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovas D. J. prašo panaikinti 2016 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria iki sprendimo byloje priėmimo uždrausta atsakovui D. J. lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); pakeisti 2016 m. spalio 26 d. nutartį, paliekant ieškovės vardu registruoto automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, tačiau leidžiant automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti ne tik ieškovei L. J., bet ir atsakovui D. J.. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Ieškovė teismui nurodė tikrovės neatitinkančias santuokos iširimo priežastis, melagingas faktines aplinkybes ir suklaidino teismą. Ieškovė visai nepagrindė jos nurodytų aplinkybių, kad atsakovas neva prieš ieškovę ir nepilnametę dukrą naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, neša iš namų daiktus, girtauja. Nėra duomenų, kad atsakovas persekioja ieškovę, kelia grėsmę ieškovės ir dukters saugumui, tačiau teismas, net nesudaręs galimybės atsakovui išsakyti savo argumentus, atsakovo neišklausęs, nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį, besąlygiškai sutiko su ieškovės melagingais nurodymais.

Ieškovė pasinaudojo atsakovo girtumu ir sąmoningai išprovokavo namuose konfliktines situacijas, nors realiai ne atsakovas, o ieškovė yra agresyvaus būdo. Teismas turėjo įvertinti, kad ginčo teisena nagrinėjamose santuokos nutraukimo bylose šalių santykiai yra įtemti, todėl nėra pagrindo taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovės paaiškinimus vertinti kaip objektyvius ir patikimus įrodymus.

Teismas neįvertino, kad atsakovas nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. negyvena šeimos gyvenamajame būste, tačiau vienas moka kreditą, paimtą gyvenamajam namui įsigyti. Ieškovė neleidžia atsakovui lankytis name, atsakovas negali pasiimti asmeninių daiktų, neleidžia pasinaudoti transporto priemone, nors atsakovas buvo nurodęs, jog automobilį vairuos jo brolis. Dėl tokio savavaldžiavimo ieškovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 straipsnį.

Atsiliepime į atsakovo D. J. atskirąjį skundą ieškovė L. J. nurodo, kad teismui pateikti įrodymai, kad jos ir nepilnametės dukters atžvilgiu atsakovas D. J. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nepilnametė dukra yra įsibaiminusi, atsisako bendrauti su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo byloje priėmimo ieškovės L. J. vardu registruoto automobilio areštas, leidžiant areštuotu automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti ieškovei, ir atsakovo D. J. įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimas atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė L. J. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu D. J. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė, atsižvelgusi į tarp šalių susiklosčiusius santykius, pareikštų reikalavimų pobūdį bei, pasak ieškovės, neadekvatų atsakovo elgesį ieškovės ir dukters atžvilgiu, 2016-10-22 pateikė teismui prašymą remiantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 7 punktais taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo areštuoti šeimai priklausantį automobilį bei įpareigoti atsakovą D. J. netrukdyti jai naudotis šiuo automobiliu, įpareigoti atsakovą D. J. gyventi skyrium nuo ieškovės L. J. ir nepilnametės jų dukters G. J., uždraudžiant jam lankytis L. J. ir nepilnametės G. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), matytis su dukra G. J.. Ieškovė L. J. nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina apginti vieno iš sutuoktinių ir nepilnamečio vaiko interesus.Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 str. 2 d. 7 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.Ieškovė L. J. būtinumą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodinėja netinkamu atsakovo elgesiu, teigdama, jog toks elgesys kelia realią grėsmę ieškovės ir nepilnametės dukters saugumui, sveikatai, daro žalą santuokiniam turtui. Atsakovas D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iki sprendimo byloje priėmimo atsakovui uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, ieškovė savavaldžiauja ir neleidžia atsakovui naudotis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės netinkamu įvardintą atsakovo elgesį šeimoje, dėl kurio ieškovei ir nepilnametei dukrai yra būtina laikinoji apsauga. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. J. Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-28 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-653-409/2016 pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – D. J. sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-29 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-806-951/2016 D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – D. J. sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. 2016-10-01 atsakovas, atvykęs į namus, pats susižalojo ir melagingai pranešė policijai, kad tai padarė ieškovė, po ko ji buvo sulaikyta policijos darbuotojų, kol papildomai apklausiamas prisipažino melavęs ir pats tyčia susižalojęs bei melagingai apkaltinęs ieškovę, todėl 2016-10-21 Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46446-16 buvo nutrauktas.

Aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški patvirtina ir pats atsakovas atskirajame skunde, teigdamas, kad sutuoktinių santykiai yra pašliję, o gyventi esant konfliktiškiems santykiams ir siekiui išprovokuoti konfliktus yra didelė rizika. Nors tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis, šalių konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jo teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.

Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje, – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.

Bet kokios laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia suvaržymus (nepatogumus) asmeniui, kurio atžvilgiu yra pritaikytos. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kokias neigiamas pasekmes be objektyvaus akivaizdaus laikino negalėjimo naudotis areštuotu turtu jam sukėlė skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos. Įvertinus tai, kad iki 2017 m. liepos mėnesio atsakovui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, nėra pagrindo išvadai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jomis siekiamam tikslui ir varžo atsakovą daugiau nei būtina ir pažeidžia proceso dalyvių lygiateisiškumo principą.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista teisė būti išklausytam. Pažymėtina, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojo CPK 147 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešą atsakovui, kai mano, kad tai yra būtina. Tai reiškia, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai būtina) pranešus. Visus argumentus asmuo, siekiantis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi galimybę išdėstyti arba atskirajame skunde (CPK 151 str. 1 d.) arba teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 str. 1 d.).

CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kartu su atskiruoju skundu pateikęs įrašą, nenurodė, kokia technine priemone, kokiu būdu padarytas garso įrašas, taip pat nenurodė, kada darytas įrašas, be to, byloje nėra pateikti įrodymai, leidžiantys identifikuoti įraše kalbančią moterį, tuo labiau, kad ieškovė nurodė nepamenanti tokio pokalbio, todėl teismas neturi galimybės spręsti dėl šio įrodymo leistinumo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.