Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas, paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis, paskirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės, pridėta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė, paskirta galutinė subendrinta 120 (šimto dvidešimt) parų arešto bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, jis paėmė prekes iš parduotuvės esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias susidėjo į rankinę. Neskaičiavo kiek yra prekių. Varteliai nesuveikė. Paimtą kavą pardavė, o pinigus naudojo narkotikams. Minėtą vagystę įvykdė vienas. Taip pat pastebi, kad (duomenys neskelbtini) jau 3 metus. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Atlygintų padarytą žalą iš algos, jeigu eitų dirbti.

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra (duomenys neskelbtini), todėl tam, kad gautų „dozę“ vagia iš parduotuvės. Įtarime nurodytą dieną atėjo į įtarime nurodytą parduotuvę „Duomenys neskelbtini“ ir pavogė nuo lentynų 14 vnt. kavos, pavadinimo neatsimena, bet galimai įtarime nurodytas. Po ko, jas įsidėjo į su savimi turėtą rankinę. Šiuo metu rankinės neturi, išmetė. Kavas pardavė, kam ir kur neatsimena. Dėl padaryto labai gailisi (t. 1, b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad dirba UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir jam priskirti objektai yra UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės, kuriose jis vykdo (duomenys neskelbtini) bei kitas jam priskirtas funkcijas, tame tarpe ir vagysčių prevenciją. 2022 m. lapkričio 7 d., jis atvyko į prekybos centrą „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko kada atvyko nurodyti negali, nes neprisimena. Prekybos salėje pastebėjo, kad trūksta maltos kavos pakelių. Patikrino visus pardavimus ir nustatė, kad jokių pardavimų tą dieną nebuvo. Peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pastebėjo, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 11.06 val., asmuo, vilkintis tamsiai mėlyna striuke, turėjęs pilką medžiaginį krepšį, kavos skyriuje paima 14 vnt. maltos kavos, juos sudeda į pilką krepšį ir nesusimokėjęs išeina iš parduotuvės. Dėl įvykdytos vagystes jis parašė pareiškimą ir perdavė pareiškimą parduotuvės (duomenys neskelbtini) J. J. Papildomai norėtų nurodyti, kad tas asmuo jam iš matymo yra žinomas dėl ankščiau įvykdytų vagysčių iš parduotuvių, ta asmenį galės atpažinti pagal bendrus bruožus (t. 1, b. l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. J. parodė, kad elektroniniu paštu tyrėjai per klaidą pateiktas inventorizacijos aktas su tuo metu galiojančiomis savikainomis be PVM, antkainių, kitų papildomų kaštų (logistika, kitos parduotuvės išlaidos ir t t.), todėl bus pateiktas nuostolio aktas su pardavimo kainomis. Patvirtina, kad parduotuvei padaryta žala yra 179,06 Eur, kaip ir nurodyta pareiškime (t. 2, b. l. 8-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui 2022 m. lapkričio 7 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. pastebėta, kad parduotuvėje „Duomenys neskelbtini“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), trūksta kavos pakuočių. Patikrinus pardavimus, nustatyta, kad per kasas pardavimai nevyko. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d., 11.00 val., nenustatytas asmuo pagrobė maltos kavos 179,06 Eur sumai (viso 14 vnt. kavos). Dėl įvykio AB „Duomenys neskelbtini“ patyrė 179,06 Eur turtinę žalą, nes prekės nebuvo grąžintos į prekybą (t. 1, b. l. 4-7).

Įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta parduotuvė „Duomenys neskelbtini“. Įėjimas į parduotuvę yra iš (duomenys neskelbtini), parduotuvė yra įrengta pirmajame pastato aukšte, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Viduje matoma viena didelė patalpa t. y prekybos salė. Salė padalinta į skyrius, kuriuose yra stovai su lentynomis, ant kurių sudėtos prekės. Kairėje pusėje, žiūrint nuo stovų pusės, yra parduotuvės kasos. Taip pat parduotuvėje yra sandėlis bei kitos pagalbinės patalpos. Parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros prie apžiūros protokolo pridėtos įvykio vietos nuotraukos (t. 1, b. l. 8-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „Duomenys neskelbtini“ administracija. Vaizdo įrašas Nr. 1, vaizdo kamera įrengta parduotuvėje „Duomenys neskelbtini“ ir fiksuoja įėjimą ir išėjimą iš parduotuvės 2022 m. lapkričio 6 d., 11.00.29 val., į parduotuvė užeina vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, sportinis megztinis su gaubtuvu, ant džemperio yra užrašas „Gap“, su šviesios spalvos sportbačiais, plaukai trumpai kirpti. Vaizdo įrašas Nr. 2, vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės „Duomenys neskelbtini“ prekybos salę. 2022 m. lapkričio 6 d., 11.02.14 val., ankščiau aprašytas vyras prieina prie lentynos su prekėmis, 11.03.04 val. iš po megztinio ištraukia medžiaginį maišą, į kurį pradeda krauti kavos pakuotes. Iš viso 10 vnt. Po ko, paeina iki stovo pabaigos, padeda maišą ant grindų ir, grįžęs prie kavos, paima dar 4 pakuotes, kurias įdeda į maišą. 2022 m. lapkričio 6 d., 11.05.20 val., vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas Nr. 1, vaizdo kamera įrengta parduotuvėje „Duomenys neskelbtini“ ir fiksuoja įėjimą ir išėjimą iš parduotuvės. 2022 m. lapkričio 6 d., 11.05.57 val., vyras išeina iš parduotuvės ant pečių nešinas taše (t.1, b. l. 36-42).

UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 6 d. pateiktame inventorizacijos akte nurodyta, kad atlikus inventorizaciją, pastebėtas prakės – maltos kavos „Dallmayr Prodomo“, 500 g., 14 vnt. trūkumas, kurių bendra vertė yra 179,06 Eur (t. 2, b. l. 11-12).

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis R. P. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. lapkričio 6 d., 11.00 val., atėjo į įtarime nurodytą parduotuvę „Duomenys neskelbtini“, esančią (duomenys neskelbtini), ir pavogė nuo lentynų 14 vnt. kavos, kurias įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, kurią išmetė, o paimtą kavą pardavė, pinigus naudojo narkotikams. Minėtą vagystę įvykdė vienas. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – UAB „Duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. S., kuriam priskirti objektai yra UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d., atvyko į prekybos centrą „Duomenys neskelbtini“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prekybos salėje pastebėjo, kad trūksta maltos kavos pakelių. Patikrino visus pardavimus ir nustatė, kad jokių pardavimų tą dieną nebuvo. Peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pastebėjo, kad 2022 m. lapkričio 6 d., apie 11.06 val. asmuo, vilkintis tamsiai mėlyną striukę, turėjęs pilką medžiaginį krepšį, kavos skyriuje paima 14 vnt. maltos kavos, juos sudeda į pilką krepšį ir nesusimokėjęs išeina iš parduotuvės. Dėl įvykdytos vagystes jis parašė pareiškimą ir perdavė pareiškimą parduotuvės (duomenys neskelbtini) J. J. Analogiškos kaltinamojo ir liudytojo pateiktų parodymų turiniui aplinkybės yra užfiksuotos ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų vaizdo įrašų 2022 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti, kaip į parduotuvę užeina vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, sportinis megztinis su gaubtuvu, ant džemperio yra užrašas „Gap“, su šviesios spalvos sportbačiais, plaukai trumpai kirpti. Minėtas vyras prieina prie lentynos su prekėmis, iš po megztinio ištraukia medžiaginį maišą, į kurį pradeda krauti kavos pakuotes. Iš viso 10 vnt. Po ko, paeina iki stovo pabaigos, padeda maišą ant grindų ir grįžęs prie kavos, paima dar 4 pakuotes, kurias įdeda į maišą. Galiausiai vyras išeina iš parduotuvės ant pečių nešinas tašę. Galiausiai, faktą, kad būtent kaltinamasis R. P. pagrobė svetimą, UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį 179,06 Eur vertės turtą taip pat patvirtina įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 6 d. pateiktame inventorizacijos akte pateikta informacija.

Visų anksčiau aptartų, tiek kartu, tiek atskirai įvertintų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. lapkričio 6 d., apie 11.00 val., iš UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausančios parduotuvės „Duomenys neskelbtini“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynų paėmė 14 vnt. maltos kavos „DALLMAYR PRODOMO“, 500 g, kurio vieneto vertė 12,79 Eur, bendrai 179,06 Eur vertės, šias prekes susidėjo į rankinę ir išsinešė jas iš parduotuvės už jas nesumokėjęs.

Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausančių prekių paėmimas, jų įsidėjimas į rankinę ir pasišalinimas iš parduotuvės, patvirtina, kad kaltinamasis R. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 5 MGL vertės dydžio. Tai reiškia, kad pastarasis veikė jo veiksmuose esant tiesioginei tyčiai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, o būtent – atitinka 179,06 Eur sumą, darytina išvada, jog kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam R. P., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 4 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 79-102).

Pabrėžtina, kad recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir prokuroras. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 115-194). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. P. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, skirtina 45 parų trukmės arešto bausmė, atitinka kaltinamojo R. P. asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę.

V. Dėl civilinio ieškinio

UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 7 d. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2022 m. lapkričio 6 d., apie 11.00 val., įvykdytos vagystės, kurios metu nenustatytas asmuo pavogė UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, o būtent – 14 vnt. maltos kavos „DALLMAYR PRODOMO“, 500 g., kurios vieneto vertė 12,79 Eur, bendrai 179,06 Eur vertės, pavogtos prekės negrąžintos, pareiškia civilinį ieškinį dėl 179,06 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 29).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės „Duomenys neskelbtini“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 6 d. buvo pagrobtas 179,06 Eur vertės turtas, o būtent – 14 vnt. maltos kavos „DALLMAYR PRODOMO“, 500 g, kurios vieneto vertė 12,79 Eur. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami R. P. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 179,06 Eur vertės turtinės žalos bei R. P. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė, prašė atlyginti įmonės patirtą žalą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. P. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobto objekto vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. J. parodymai (t. 2, b. l. 8-9) bei UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 6 d. pateiktame inventorizacijos akte nurodyti duomenys (t. 2, b. l. 11-12). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 179,06 Eur suma priteistina iš kaltinamojo R. P. UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai.

VI. Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas.

Byloje yra gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. P. už advokato teiktą teisinę pagalbą 115 eurų sumai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuotą ir taikomą teismų praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Pripažįstama, jog kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamasis R. P. atlieka arešto bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat atsižvelgiama į tai, kad duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, iki arešto atlikimo kaltinamasis nedirbo, dėl to, dėl visų nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį 179,06 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. P. UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai priteisti 179,06 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės atlikimo vietą, jos vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai;

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334, Kaunas);

3) atvykdamas privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės; nuteistiesiems, atvykstantiems atlikti arešto bausmę, draudžiama su savimi turėti maisto produktų, elektronikos prietaisų (televizorių, virdulių, sumuštinių keptuvių ar kt.), tabako gaminių, žiebtuvėlių ar kitų daiktų; bausmės atlikimo vietoje areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras;

4) jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.