Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-601-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
2S-601-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02651-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“
Civilinė byla Nr. 2S-601-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02651-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3518-736/2016 pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

A. R. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0064/14/00146/1) mirusį skolininką L. E. jo teisių ir pareigų perėmėju – skolininko turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-2949-736/2013, išduotas 2014 m. sausio 13 d., dėl 61,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. E. kreditorei UAB „Mokilizingas“. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą priėmė valstybė, kurios atstovui 2016 m. spalio 24 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolė kreipėsi į palikimo vietos notarą praleidusi trijų mėnesių terminą, t. y. po pusės metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėjo, kad valstybei kaip pėdinei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo žinoma apie palikėjo (skolininko) kreditorės UAB „Mokilizingas“ 61,52 Eur reikalavimą. Sprendė, kad antstolės taikytas areštas nelaikytinas tinkamu kreditorės reikalavimo pareiškimu, kadangi turtas iki palikėjo mirties buvo areštuotas vykdant išieškojimą kito kreditoriaus naudai, o kreditorės UAB „Mokilizingas“ reikalavimas į arešto aktą įtrauktas praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kreditorė UAB ,,Mokilizingas“ kitu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prašymo jį atnaujinti nepareiškė, todėl sprendė, kad antstolės pareiškimas nepagrįstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Antstolė 2016 m. rugpjūčio 9 d. pakeitė areštuoto turto duomenis, naujais kreditoriais įregistruodama UAB „Mokilizingas“ ir UAB „General financing“. Testamentų registro ir Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, L. E. palikimą 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė Lietuvos Respublika, valstybės atstovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 13 d. išduotas palikimo priėmimo liudijimas. Todėl, anot apeliantės, valstybė, priimdama mirusio skolininko L. E. palikimą, žinojo apie kreditorių UAB „Mokilizingas“.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti skolininką vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 510 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Mirus skolininkui, išieškotojas (nagrinėjamu atveju tai yra UAB „Mokilizingas“) laikomas palikėjo kreditoriumi. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/14/00146/1 medžiagos nustatyta, kad antstolė R. M. vykdo išieškojimą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2949-736/2013 dėl 61,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. E. išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkas L. E. mirė, todėl antstolė 2016 m. kovo 31 d. patvarkymu sustabdė vykdomosios bylos vykdymą iki paaiškės galimas skolininko teisių ir pareigų perėmėjas (vykd. b. l. 24). 2016 m. liepos 20 d. raštu Kėdainių r. 1-ajam notaro biurui antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas iš L. E., todėl prašė informuoti įpėdinius apie kreditorių pareikštus reikalavimus mirusio skolininko turto paveldėjimo byloje (vykd. b. l. 28). Pagal turto arešto aktų registro išrašą, antstolė 2016 m. rugpjūčio 9 d. taikė areštą palikėjo L. E. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), išieškotojų UAB „Mokilizingas“ ir UAB „General Financing“ naudai. Testamentų registro išrašo duomenimis, 2016 m. rugsėjo 28 d. L. E. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 2). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016 m. spalio 24 d. registruotas Lietuvos Respublikos vardu, 2016 m. spalio 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. I-6714 pagrindu (vykd. b. l. 32).Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad valstybė, 2016 m. rugsėjo 28 d. priimdama mirusio skolininko palikimą, žinojo apie palikėjo kreditorių UAB „Mokilizingas“, kurio reikalavimas 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo išviešintas įregistravus areštą skolininko nekilnojamajam turtui.Pažymėtina, kad formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei tokios informacijos pateikimas laiku. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o palikimą priimantys asmenys užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (2016 m. sausio 20 d.) netapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Mokilizingas“ ir jos 61,52 Eur reikalavimą, nes antstolė į palikimo vietos notarą kreipėsi praleidusi trijų mėnesių terminą (2016 m. liepos 20 d. raštu). Todėl teisiškai nereikšmingi apeliantės argumentai, kad Lietuvos Respublika palikimą priėmė jau po to, kai antstolė išviešino turto arešto registre kreditorę UAB „Mokilizingas“, taip pat, kad 2016 m. liepos 20 d. raštu antstolė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, pranešdama apie jos kontoroje vykdomą išieškojimą iš palikėjo ir užklausė dėl palikimo priėmimo. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie palikimo priėmimo ypatybes ir įpėdinio informavimą galėtų būti vertinamos sprendžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pratęsimo klausimą šio straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, tačiau dėl termino pratęsimo apeliantė nesikreipė. Atsakant į apeliantės argumentus dėl skolininko turto arešto viešo išviešinimo atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 5.63 straipsnio tikslų, kur Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas savo praktiką, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią „tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Nagrinėjamu atveju, turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, iki skolininko L. E. mirties buvo įregistruotas toks skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas: nuo 2011 m. lapkričio 28 d. – įregistruotas turto areštas išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai; nuo 2014 m. lapkričio 10 d. – įregistruotas turto areštas kreditorės V. A. naudai. Taigi palikėjo įpėdinei negalėjo būti žinoma apie kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ reikalavimą skolininkui, nes šio kreditoriaus atžvilgiu palikėjo turto areštas viešame areštų registre, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, nebuvo išviešintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Mokilizingas“ per paminėtą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos būtų pareiškusi reikalavimą įpėdinei (Lietuvos Respublikai) kitu būdu. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad miręs skolininkas L. E. vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/00146/1) negali būti pakeistas naujuoju skolininku – jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas pripažintinas nepagrįstu, o apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas