- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2-1374-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- N. P., E. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Nordea Bank, atstovaujamo akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. P. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank, atstovaujamo akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyriaus, ieškinį atsakovams N. P. ir E. G. dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų N. P. ir E. G. ieškinius ieškovui akcinei bendrovei Nordea Bank, atstovaujamai akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyriaus, dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis; tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MV Trading“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rududu ir Co“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,MV Retail“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo administravimas ir apskaita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu atsakovų ieškinius ieškovui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis atmetė; ieškovo ieškinį atsakovams dėl skolos iš laiduotojų priteisimo tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo N. P. 244 255,16 Eur negrąžinto kredito, 274,34 Eur nesumokėtų palūkanų, 46 338,28 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 6 768,50 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą; priteisė ieškovui iš atsakovo E. G. 474 142,38 Eur negrąžinto kredito, 532,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 89 950,78 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 13 138,84 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą; priteisė ieškovui iš atsakovo N. P. 3 197,70 Eur žyminio mokesčio ir 3 400 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė ieškovui iš atsakovo E. G. 6 207,30 Eur žyminio mokesčio ir 6 600 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 38,25 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Atsakovai dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti įrodymus apie sunkią atsakovų turtinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo teismui metu bei atsakovų turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas. Teismas nurodė, jog atsakovai prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo, o aplinkybės, kurių pagrindu buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, nepasikeitė, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nustatė nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja naujų, papildomų dokumentų, kurie pagrįstų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindą, pateikimo būtinybė.
2. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą N. P. turi būti tokio paties dydžio, koks buvo reiškiant reikalavimus pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi konstatavo, kad N. P. sudaryto laidavimo sandorio negaliojimo nekvestionuoja, prašo laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, todėl reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio.
2. Pirmosios instancijos teismas atidėjo E. G. žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį atsižvelgdamas į šias aplinkybes: E. G. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki šios dienos yra bedarbis ir neturi kitų pajamų, iš kurių galėtų sumokėti visą žyminį mokestį; turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, ir kurių išlaikymas reikalauja atitinkamų išlaidų; E. G. turtui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių E. G. teisės disponuoti jam priklausančiu turtu yra suvaržytos ir apribota galimybė perleidus turimą turtą sumokėti žyminį mokestį; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo E. G. numato įsidarbinti ir gauti pajamų. Be to, galbūt bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir E. G. galės toliau disponuoti šiuo metu areštuotu turtu be apribojimų, realizuos areštuotą turtą. Taigi per ilgesnį laiko tarpą jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepasikeitė – E. G. neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį, E. G. vaikams išlieka reikalingas išlaikymas, tebėra taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir E. G. turtas yra areštuotas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovų atlikto dalinio nutarties įvykdymo nelaikyti tinkamu, t. y. įrodančiu būtinybę taikyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą; nustatyti už atsakovų teikiamą apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendžiamas klausimas yra dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo abiejų atsakovų atžvilgiu, tačiau atskirajame skunde nurodomos tik aplinkybes, kurios neva sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tik vienam iš atsakovų E. G..
2. Atsakovai nutyli, kad atsakovo N. P. atžvilgiu žyminio mokesčio atidėjimo klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas.
3. Atskirajame skunde nepateikta argumentų, kodėl nutarties dalis, kuria nutarta taikyti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti atsakovą N. P. sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą arba pateikti įrodymus apie sunkią jo turtinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo teismui metu, yra nepagrįsta. Nesusijusių aplinkybių dėstymas neįrodo nutarties neteisėtumo. Iš viešai prieinamų duomenų Juridinių asmenų registre matyti, kad šiuo metu atsakovas N. P. dalyvauja eilės įmonių valdyme ir yra (i) UAB „Kino gamyba“ vadovas; (ii) Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos valdybos narys; (iii) UAB „Birštono investicija“ valdybos pirmininkas; (iv) UAB „Vilniaus investicija“ vadovas ir akcininkas; (v) UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko valdybos narys ir akcininkas; (vi) UAB „GRINDA“ stebėtojų tarybos narys. Pateikti duomenys leidžia spręsti, jog iš šios veiklos atsakovas gauna atitinkamų pajamų, todėl turi galimybę susimokėti žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą.
4. Su atskiruoju skundu pateikiami neaktualūs įrodymai, esą pagrindžiantys sunkią atsakovo E. G. turtinę padėtį. Pateiktų dokumentų nepakanka spręsti apie atsakovo E. G. turtinę padėtį, todėl jie neįrodo būtinybės taikyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą. Prie atskirojo skundo pridedamoje pažymoje apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius yra pateikiama informacija apie atsakovą E. G. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. Apeliacinis skundas pateiktas 2015 m. balandžio 27 d. Taigi negalima spręsti, kad iki apeliacinio skundo pateikimo dienos atsakovas dar vis yra bedarbis. Atsakovai šį teiginį pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų nepateikia. Teikdami neaktualius dokumentus atsakovai klaidina teismą.
5. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovas E. G. yra įmonės UAB „TOP-TOYS“ vadovas. Taigi visiškai tikėtina, kad būdamas bendrovės vadovu jis gauna darbo užmokestį. Atskiruoju skundu aktualūs duomenys, paneigiantys atsakovo E. G. gaunamų pajamų faktą, nepateikiami, todėl laikytina, kad nėra pakankamai duomenų teismui spręsti apie atsakovo E. G. turtinę padėtį. Atskirajame skunde nurodomų aplinkybių dėl išlaikytinų vaikų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepakanka spręsti apie tai, kad atsakovo E. G. turtinė padėtis yra tokia sunki, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, juolab, kad atsakovas teismui nepateikia duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu atsakovų ieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis atmestas, o ieškovo ieškinys patenkintas. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo N. P. 244 255,16 Eur negrąžinto kredito, 274,34 Eur nesumokėtų palūkanų, 46 338, 28 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 6 768,50 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą; priteisė ieškovo AB Nordea Bank naudai iš atsakovo E. G. 66 proc. dydžio skolos dalį – 474 142,38 Eur negrąžinto kredito, 532,55 Eur nesumokėtų palūkanų, 89 950,78 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 13 138,84 Eur nesumokėtų įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurių mokėjimas buvo atidėtas pagal 2011 m. gegužės 24 d. papildomą susitarimą. Taigi iš kiekvieno atsakovo teismas priteisė konkrečią sumą, kurią atsakovai apeliaciniu skundu ginčija. Atsakovai dėl nurodyto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą nekilo ginčas dėl už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydžio ir šio klausimo teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė ginčijamą sumą ir nuo šios sumos mokėtiną žyminį mokestį, apeliacinį skundą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis. Prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo pateiktas abiejų atsakovų vardu.
Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo N. P. apeliacinio skundo reikalavimai dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio. Su šiais atsakovų argumentais nėra pagrindo sutikti. Be to, šie argumentai prieštarauja apeliaciniame skunde išdėstytai atsakovų pozicijai – apeliaciniame skunde nurodyta ginčijama suma ir mokėtinas žyminis mokestis. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikdami apeliacinį skundą atsakovai pripažino ginčo turtinį pobūdį, nurodė už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kad ginčas dėl ginčo pripažinimo turtiniu ar neturtiniu sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą nekilo, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atsakovų argumentų, susijusių su ginčo pobūdžio nustatymu.
Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grįsdami aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo, nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepasikeitė. Apeliantų įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, kadangi nebuvo poreikio pateikti naujų duomenų, pagrindžiančių žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą.
Siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas.
Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-996/2010; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009).
Atsakovas N. P. pirmosios instancijos teismo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis nebuvo atleistas. N. P. nėra pateikęs įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti jo turtinę padėtį, tuo labiau konstatuoti sunkią šio asmens turtinę padėtį ir būtinybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas pagrįstai nustatė terminą arba sumokėti žyminį mokestį, arba pateikti teismui įrodymus, sudarančius pagrindą žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Pagal ieškovo AB Nordea Bank pateiktus duomenis atsakovas N. P. yra kelių įmonių vadovas, akcininkas, valdybos pirmininkas, stebėtojų tarybos narys, todėl nepaneigta aplinkybė, kad iš šios veiklos atsakovas gauna pajamų.
Atsakovas E. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi jam buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį, o aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas E. G. nepateikė duomenų, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, sudariusios pagrindą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, nepasikeitė. Prie atskirojo skundo atsakovas E. G. pridėjo pažymą apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, kuri liudija, kad iki 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovas nebuvo apdraustasvalstybiniu socialiniu draudimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas nagrinėjamu laikotarpiu nėra aktualus, nes nepatvirtina, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, kad neturi pajamų ir galimybės sumokėti žyminį mokestį. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl turto arešto ir jo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nesuteikia informacijos apie turtinę padėtį. Pagal ieškovo AB Nordea Bank pateiktus duomenis atsakovas E. G. yra UAB „TOP-TOYS“ vadovas, todėl nepaneigta, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį.
Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovai nepateikė išsamių duomenų leidžiančių teismui nustatyti atsakovų finansinę padėtį, pripažinti ją sunkia ir spręsti apie žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 84 straipsnį, pagrįstai atsakovams nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Nustatyti atsakovams N. P. ir E. G. terminą iki 2015 m. spalio 19 dienos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.