Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-08-26, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 8-iu klasiu išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatines gyvenamosios vietos, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis P. Z. 2011 m. sausio menesio pabaigoje, laikotarpyje nuo sausio 22 d. iki 26 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamoje patalpoje, esancioje adresu Turgeliu g. 6, Vilniuje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine L. G. metu, tycia sudave L. G. viena smugi peiliu i krutines kaire puse, tuo padarydamas nukentejusiajai krutines lastos kaires puses durtine – pjautine žaizda su tarpšonkauliniu raumenu, V–o šonkaulio kremzlines dalies, kaires pasienines krutinpleves, širdipleves ir širdies dešinio skilvelio priekines sieneles sužalojimus, po ko nuo komplikaciju: umaus išorinio ir vidinio nukraujavimo kaireje krutinpleves ir širdipleves ertmese bei umios vidaus organu mažakraujystes, nukentejusioji L. G. vietoje mire.

Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis P. Z. atsisake duoti parodymus, paaiškino, kad dave ikiteisminio tyrimo metu ir neturi kuo juos papildyti. Atsake i teismo užduotus klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas itariamuoju P. Z. parode, kad L. G. yra jo sugyventine apie 1,5 metu. Su L. pradžioje gyveno Aukštuose Paneriuose, o paskutiniu metu gyveno apleistame name, Turgeliu g. 6, Vilniuje. Jis neoficialiai dirbdavo pas žmones, o L. prie „Aušros vartu“ praše išmaldos. Dar abu rinko metala, rausesi po konteinerius. Konfliktai su pastaraja kildavo del pinigu, nes pastaroji, jam bunant girtam, vogdavo pinigus ir juos pargerdavo. Konfliktai buvo žodiniai, budavo ir muštyniu. Alkoholi: vyna, alu, degtine, odekolona, su L. gere kiekviena diena. 2011 metu sausio pabaigoje, maždaug savaite – dvi, skaiciuojant nuo 2011-02-03, jis su L. nuo ryto gere. Jis buvo pardaves metala, o L. buvo gavusi pinigu išmaldu metu, del to nuo ryto abu buvo prisipirke alkoholio. Su L. gere visa diena dviese. Vakare abu grižo i sandeli, Turgeliu g., Vilniuje. Toliau geriant, tarp jo ir L., del pinigu, kilo žodinis konfliktas. Jis buvo labai girtas, del to kas vyko toliau nepamena. Jis nepamena, jog peiliu durtu L., bet mano, jog tik jis tai galejo padaryti, nes nieko daugiau, apart L. ir jo, nebuvo. Ryte atsibudes mate šalia gulincia L., kuri vilkejo šviesu megztuka, šviesius melynus džinsus. Jis nesuprato, jog L. negyva, i tai nekreipe demesio. Išejes iš namu, visa diena vaikšciojo po miesta ir vartojo alkoholi. Grižo i sandeli, kai buvo tamsu. L. tebegulejo toje pacioje vietoje, tokioje pat pozoje, taip pat apsirengusi. Jis pastarosios nekalbino, atsigules šalia užmigo. Ryte atsikeles bande L. žadinti, pastaroji buvo šalta, mirusi. Jis, ja palikes, vel išejo gerti. Taip gere 2 - 3 paras. Griždavo girtas. Vel gulesi ir miegojo šalia negyvos L.. Apie tai, kad L. negyva, pasake O. ir V.. Pastarosioms pasake, kad L. palaidojo. Kodel taip sake, nežino. Niekas iš svetimu asmenu negalejo užeiti ir buti su L., nes pastoviai jie budavo tik dviese. L. priešu neturejo, del to tik jis galejo pastarajai durti peiliu ir nužudyti. Jis su savimi nešiojasi sulenkiama metalini peili. Taip pat keli staliniai peiliai yra ir ju buste, Turgeliu g., Vilniuje. Jis nežino, kokiu peiliu galejo idurti L.. Yra gydesis (gulejes) Naujojoje Vilnioje. Kiek kartu ir kada tai buvo, neprisimena. Neseniai, degindamas laidus, susižalojo dešines rankos piršta. Jo teigimu, jis dažnai budamas girtas, neprisimena ka daro. Itariamojo P. Z. parodymu patikrinimo vietoje metu pastarasis patvirtino apklausoje duotus parodymus. Nurode vieta sandeliuke, adresu: Turgeliu g. 6, Vilniuje, kur gyveno su sugyventine L. G., kur 2011 metu sausio pabaigoje nuo ryto su L. G. vartojo alkoholi, kur vakare kilo konfliktas ir kurioje vietoje kelias dienas gulejo negyva L. G.. Parodymu patikrinimo vietoje metu, itariamasis P. Z. šiame sandeliuke surado ir pateike tris peilius tyrimui: du stalo peilius ir viena sulankstoma peili.

I teismo užduotus klausimus P. Z. parode, kad kalte pripažista iš dalies. Momento, kai peiliu dure L. G., neprisimena, nes buvo girtas. Po sulaikymo, atlikus P. Z. krata, iš jo buvo paimtas sulankstomas peilis, metaline rankena su nulaužta geležtes viršune. L. G. su savimi nuolat nešiojosi sulankstoma peili rudos spalvos plastmasine rankena. Be to, ju gyvenamojoje vietoje – Turgeliu g. 6, Vilniuje, apleistame sandelyje buvo dar du metaliniai stalo peiliai ir peilis, kuriuo naudojosi L. G..

Atsakydamas i teismo užduodamus klausimus, P. Z. paaiškino, kad su L. G. bendro ukio nevede, nors visur gyveno kartu, taciau pastovios gyvenamosios vietos jie neturejo, jis rinkdavo antrines žaliavas, L. G. prašydavo išmaldos prie Aušros vartu, pinigus pragerdavo dviese, gerdavo daug net ir burnos skalavimo skysti. Nors kartu gyveno apie 1,5 metu, taciau šeimos kurti neketino, jokiu turtiniu santykiu ar isipareigojimu nebuvo. Jis vienas yra gyvenes pas broli Šopeno g., Vilniuje, veliau, susipažines su L. G., kartu gyveno pas patevi Paneriuose, dar veliau gyveno ivairiuose sandeliukuose. Susidejo su L. G., budamas panašaus gyvenimo budo.

Nukentejusioji O. S. parode, kad gyvena kaime, Varenos rajone ir yra L. G. sesuo. Ju tevai: V. ir R. G. gyvena kaimo pavadinimas, Varenos rajone. L. G. maždaug prieš 4-eris metus išejo iš tevu namu ir apsigyveno Vilniuje. Pastaroji nebuvo ištekejusi, vaiku neturejo, buvo uždaro budo, piktnaudžiavo alkoholiu, vede asocialu gyvenimo buda, niekur nedirbo. Su kuo ir kur L. G. gyveno Vilniuje ji nežino, nes su pastaraja nepalaike ryšiu (susitikusi nebuvo, telefonu nesiskambino). Sesuo Vilniuje valkatavo, prašinejo išmaldos. 2010 metais vasario menesi, bunant Vilniuje, pravažiuodama troleibusu pro Žemuju Paneriu sustojima, mate jame L. G.. Apie tai jog L. Turgeliu g., 6, Vilniuje, rasta negyva, tevams pranešta 2011-02-02. Ji morge iš bendru veido bruožu atpažino sesers L. G. lavona. Ji palaidojo seseri. Del sesers L. G. nužudymo patyre turtines ir neturtines žalos. Seseri laidojo iš asmeniniu lešu. Laidotuvems pirko visas butinas laidojimui prekes, paslaugas del to patyre 2000 Lt turtines žalos. Del moralines žalos: nors su seserimi bendravo mažai, taciau ji nuolat apie pastaraja galvojo. Su broliais ne karta važiavo i Vilniu ieškoti sesers L.. Norejo pastaraja parsivežti namo ir perkalbeti nuo asocialaus gyvenimo budo, taciau nerado. Po L. nužudymo jaucia nerima, tuštuma, gailesti, skausma širdyje. Pastaroji buvo jauna ir dar galejo ilgai gyventi. Sesers nužudymas stipriai ja paveike, sunkiai užmiega naktimis, užmigusi nuolat sapnuoja seseri. Negali atlikti kasdieniu darbu, nes pastoviai mintis sukasi apie seseri, tai trukdo susikaupti. Del sesers nužudymo patyre moralines žalos, kuria ivertina 10000 Lt, už kuriuos pastatytu seseriai paminkla. Praše priteisti jai 2000 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš ikiteisminio tyrimo teisejai duotu ir teisiamajame posedyje perskaitytu liudytojos O. Z. parodymu matyti, kad ji yra be nuolatines gyvenamosios vietos ir niekur nedirba. Apie 5 – 7-erius metus pažinojo L.. Iš kur pastaroji atsirado Vilniuje taip pat nežino, nes L. buvo tylene, ramaus charakterio, nieko apie save nepasakojo. L. valkatavo, gere, prie „Aušros vartu“ prašydavo išmaldos. Ji apie 5-erius metus turejo sugyventini P.. P. – niekur nedirbantis, valkataujantis, prašantis išmaldos, geriantis, gyvenantis apleistuose sandeliukuose, pastatuose. L. su P. pradžioje gyveno apleistame sandeliuke – Vitebsko g., o paskutiniu metu – Turgeliu g. 6, Vilniuje. L. be P. kitu vyru neturejo. Jie nuolat vaikšciodavo ir gyveno dviese. Jai yra teke, kartu su L. ir P., vartoti alkoholi ir matyti, kad išgere pastarieji žodžiais konfliktuodavo. P. pyko, kad L. per daug geria alkoholio. Ji mate, kaip konflikto metu, P. iš rankos yra sudaves L. per veida. Jai yra žinoma, jog P. L. muše ir del to, jog pastaroji mažai surinkdavo pinigu elgetaudama prie „Aušros vartu“. Ne karta mate L. sumuštu veidu, su melynemis. Žinojo, kad pastaraja muša P., taciau L. sake, kad ji pati nukrito ir susimuše. Su L. ir P. susitikdavo ne kiekviena diena, karta i savaite, gal mažiau. Paskutini karta gyva L. mate prieš tris savaites, skaiciuojant nuo 2011-02-02, prie „Aušros vartu“ prašancia išmaldos. Netoliese L. stovejo P.. 2011-01-30, sekmadieni, susitiko su pažistamais S. ir A., su kuriais nuejo prie „Aušros vartu“. Ten sutiko pažistama V.. Jie norejo išgerti, taciau truko pinigu. Todel papraše Vi. ju paskolinti. V. pinigu nedave, pasiule nueiti iki L. ir pas pastaraja paprašyti pinigu. A., kartu su S., nuejo iki L. ir P. gyvenamosios vietos. Ji viena užejo i gyvenamaja patalpa. Ten pamate kažka gulinti po užklotu. Atidengusi užklota pamate ant nugaros gulincia geltonu veidu L.. Suprato, jog pastaroji nebegyva. P. šalia nebuvo. Apie rasta L. ji papasakojo A. ir S.. Po ko ji nuejo i 3 –aji policijos komisariata apie tai pranešti. Prieš savaite nuo 2011-02-02, tai buvo 2011 m. sausio pabaigoje, budama prie „Aušros vartu“, sutiko pro šali einanti P.. Jis buvo vienas, be L.. Pasidomejus, kur L., P. paklause, „ka ji nežinanti, jog L. numire, pastaraja išveže lavonvežiai ir palaidojo?“. P. nepasake, del kokiu priežasciu L. mire ir kada buvo išvežta. P. paminejo, jog, kai iškviete lavonvežius, pats iš tos vietos pabego ir todel nežino, kur L. palaidota. Ji patikejo P., nes žinojo jog L. sirgo tuberkulioze ir galejo numirti. Bunant policijoje sužinojo, jog L. buvo nužudyta. Ji nežino, kas tai padare, taciau L. bendravo, gyveno tik su P., pastaroji jokiu priešu neturejo. Niekas pas P. ir L. i gyvenamasias patalpas neužeidavo 2011-02-02 ji su P. ejo Daukšos g., Vilniuje, kai ja sulaike policijos pareigunai. P. ta diena jai sake, kad tai jis užmuše L. už tai, kad pastaroji atneše mažai pinigu. Daugiau aplinkybiu nenurode, o ji ir neklause. Tai tas pats P., apie kuri dave parodymus. P. su savim visada nešiojasi kuprine, kurioje turi sulankstoma pilko metalo spalvos peili.

Iš ikiteisminio tyrimo teisejai duotu ir teisiamajame posedyje perskaitytu liudytojos V. J. parodymu matyti, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra registruota darbo biržoje. Pinigu gauna prie „Aušros vartu“, prašydama iš žmoniu išmaldos. Apie 4 metus pažinojo sugyventinius L. ir P., kurie niekur nedirbo, rinko metala, butelius, juos pridave gaudavo pinigu. L. prašydavo išmaldos prie „Aušros vartu“. Pastarieji nuolat gerdavo, nuolatines gyvenamosios vietos neturejo, gyveno apleistuose pastatuose. Paskutiniu metu gyveno apleistame sandeliuke Turgeliu g., Vilniuje, kur ji kelis kartus su pastaraisiais yra vartojusi alkoholi. 2009 metu vasara, tiksliai menesio neprisimena, skverelyje prie „Aušros vartu“, ji su L. ir P. gere alkoholi. P. prisigeres tapo agresyvus. Nežino del ko, ji su P. sukonfliktavo žodžiais. P. išsitraukes iš kelniu kišenes, pastoviai nešiojama sulankstoma peili, juo dure jai i dešines kojos kelia. Kelias labai kraujavo. Del to netoliese buve žmones iškviete medikus. Ji buvo nuvežta i Lazdynu ligonine, kur jai susiuvo kelio žaizda. Ligonineje jos niekas neklause, kaip buvo sužalotas kelias, o ji niekam nesake, kad tai padare P.. Asmeniškai yra maciusi, kaip P. muša rankomis L. per veida, kitas kuno vietas ir spardo kojomis. P. spirdavo L. i kojas, nes tai buvo skaudžiausia L. kuno vieta. Tarp P. ir L. konfliktai kildavo del to, jog L. skaudejo kojos ir pastaroji sunkai vaikšciojo, o P. liepdavo eiti prie bažnycios ir prašyti išmaldos. Konfliktai kildavo ir del to, jog L. nuo P. slepe gautus iš išmaldos pinigus. P. nuolat gerdavo viska, net ir burnos skalavimo skysti. Budamas girtas, P. pastoviai ieškojo priekabiu prie L., po ko pastaraja muše rankomis ir sparde kojomis. 2011-01-29 d., šeštadieni, apie 18.00 val. su M. nusipirko burnos skalavimo skyscio ir nuejo išgerti pas P. ir L. i apleista sandeliuka, Turgeliu g., Vilniuje. Buvo jau tamsu, sandeliuke buvo pilna rubu, L. ir P. tame sandeliuke nemate. Kartu su M. išgere burnos skalavimo skyscio, po ko susipyko. M. sudave jai per veida, o ji supykusi išejo iš sandeliuko. Sandeliuke liko miegoti M.. Ryte, t .y. 2011-01-30 sekmadieni, apie 8.00 val., nuejo i sandeliuka pažiureti ka daro M.. Atejus, pastarasis miegojo. Ji pamate tris rankas kyšancias iš po skuduru, užklotu. M. atsikelus, jie pamate dar viena pageltusia ranka, kyšancia iš po skuduru. Jie nieko neatkloje ir nežiureje kieno tai lavonas, iš sandeliuko išejo. Tik veliau suprato, jog tai buvo L. lavonas. Gavosi taip, kad tamsoje ateje, nepamate skudurais apkrauto lavono. Pradžioje niekam nesake apie lavona. Ta pacia diena buvo prie „Aušros vartu“, praše išmaldos. Pro šali ejo P., L. sugyventinis. Šis priejes prie jos užkalbino. P. pradžioje pasake, kad L. nužudyta, o po keliu sekundžiu pasitaise ir pasake, kad ne nužudyta, o pati užsilenke, t. y. mire. Neva P. nespejes L. atnešti „pachmielo“. P. pasake, kad iškviete policija, kuri išveže L. kuna. Tik tada ji suprato, kad sandeliuke buvo negyvos L. kunas. Ji P. nesake, kad mate kyšancia ranka sandeliuke. Dienos metu sutiko O., A., S., su kuriais kalbant pasake, jog P. ir L. gyvenamojoje vietoje yra L. lavonas. O. pasake, kad negali buti L. lavonas, nes P. jau seniai pasakojo apie mirusia L. ir apie tai, jog pastarosios kunas išvežtas ir palaidotas. O. A. ir S. nuejo i sandeliuka pažiureti. Sutikus O., pastaroji papasakojo, jog ta karta nuejusi i sandeliuka rado L. lavona ir iškviete pareigunus. O. sake, jog policijoje sužinojo, jog L. buvo nužudyta, papjauta. Kas atsitiko L., ji nežino. L. daugiau su jokiu kitu vyriškiu, apart P., nebendravo. Pas P. ir L. tame sandeliuke buvusi tik du kartus. M. tik ta karta yra buves tame sandeliuke. Iš P. ir L. suprato, jog i ta sandeliuka nieko iš pašaliniu nesivedžiojo, nes nenorejo tos vietos niekam rodyti, kadangi tenai laike asmeninius daiktus. Mano, jog tik P. galejo nužudyti L., nes kitiems pastaroji netrukde gyventi.

Liudytoja N. B. parode, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Antrajame PK tyreja. 2011-01-30 buvo gautas iškvietimas i Turgeliu g., Vilniuje, kur rastas moters lavonas. Nuvykus i Turgeliu g., Vilniuje, viename iš apleistu sandeliuku buvo rastas moters lavonas. Sandeliukas buvo be duru, vietoje ju - pakabinta užuolaida. Praskleidus užuolaidas matesi, jog sandeliukas nedidelis, ant grindu sukrauti nešvarus rubai, užklotai, metesi šiukšles. Ant šiu, aukšciau paminetu daiktu viršaus, gulejo moters lavonas. Moters galva buvo atlošta atgal, o veidas užklotas skuduru. Moteris buvo be striukes, tik su megztiniais ir kelnemis, be batu, su kojinemis. Atliekant moters lavono paviršutine apžiura, mate jog pastaroji vilki 4 vnt., megztiniu, dviem 2 vnt., marškineliu, juodais džinsais. Apžiuros metu jokiu sužalojimu ant moters kuno nepastebejo, kraujo ant rubu taip pat nemate, del to med., ekspertu i ivykio vieta nekviete. Minetos moters lavono asmenybe nebuvo nustatyta, nes rubuose, bei sandeliuko apžiuros metu, jokiu asmens dokumentu rasta nebuvo. Apie rastos moters lavona praneše O. Z., kuri minejo, jog šios moters vardas L.. O. Z. pasake, kad 2011-01-30 ryte, prie „Aušros vartu“ sutiko L.. sugyventini, kuri ivardijo kaip „R.“, lyg tai P. vardu. Šis pasake, kad L. jau seniai mirusi ir palaidota. O. nepatikejusi nuejo i sandeliuka pažiureti, kur yra L.. Užejusi i sandeliuka, aptiko jos lavona ir apie tai praneše policijai.

Be to kaltinamojo P. Z. kalte grindžiama rašytiniais bylos irodymais:

Ivykio vietos apžiuros protokolu ir papildomu ivykio vietos protokolu ir foto lentele. (I t., b. l. 12 - 22)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 169/11 (01) nurodyta, kad L. G. mirties priežastimi buvo krutines lastos kaires puses durtine-pjautine žaizda su tarpšonkauliniu raumenu, V-o šonkaulio kremzlines dalies, kaires pasienines krutinpleves, širdipleves ir širdies dešinio skilvelio priekines sieneles sužalojimais. Tai komplikavosi umiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, umia vidaus organu mažakraujyste. L. G. mirtis galejo ivykti prieš 5-10 paru iki jos lavono teismo medicininio tyrimo 2011-02-01, 10.00 val. L. G. lavone rasti šie sužalojimai: 1) krutines lastos kaires puses durtine-pjautine žaizda su tarpšonkauliniu raumenu, V-o šonkaulio kremzlines dalies, kaires pasienines krutinpleves, širdipleves ir širdies dešinio skilvelio priekines sieneles sužalojimais. Sužalojimai padaryti durianciu-pjaunanciu savybiu, vienašmeniu irankiu ar daiktu (galimai peiliu). Sužalojimai galejo buti padaryti keliolikos – keliasdešimt minuciu laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2) Veido srities paviršiniai odos nubrozdinimai (ibrežimai) galejo buti padaryti bukabriauniais daiktais, kuo galejo buti ir ranku nagai ir panašiai. Sužalojimai galejo buti padaryti 24 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimu, budingu griuvimui ir atsitrenkimui, nenustatyta. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. G. kraujyje rasta 3,60 procentu etilo alkoholio, o 0,26 procentu izo-propilo alkoholio, 0,16 procentu acetono, tai atitiktu sunku girtumo laipsni. Sužalojimu, kuriuos butu galima vertinti kaip atsiradusius ginantis, lavono tyrimo metu nenustatyta. L. G. galejo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minuciu nuo mirti sukelusiu sužalojimu padarymo. Durtinis-pjautinis krutines lastos kaires puses sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (smugiu). Odos nubrozdinimai (ibrežimai) veido srityje galejo buti padaryti nemažiau dviem trauminiais poveikiais. L. G. drabužiu pažeidimai atitinka jos kune esancios durtines - pjautines žaizdos lokalizacija. ( I t., b. l. 25 - 31)

VTMT prie LR TM serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 60/11(01), nustatyta, kad ant peilio rankenos (8 obj.,) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. Z. DNR profiliu su 99,999999999999 procentu sutapimo tikimybe. Ant peilio geležtes (7 obj.,) yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima, gautas mišrus nemažiau dvieju asmenu DNR profilis, kuris galimai priklauso P. Z. ir kitam nenustatytam asmeniui, bet nepriklauso L. G.. Atlikus DNR tyrima P. Z. ranku nagu nuokarpose su panagiu turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. Z. DNR profiliu su 99,999999999 procentu tikimybe. Atlikus DNR tyrima L. G. lavono ranku namu nuokarpose su panagiu turiniu gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. G. DNR profiliu su 99,999999999999 procentu tikimybe. Ant peilio geležtes ir rankenos (1, 2 obj.) yra žmogaus kraujo pedsakai. Atlikus DNR tyrima, DNR profiliu, tinkamu asmens identifikavimui, negauta. Ant dvieju peiliu rankenu (4, 6), žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrima, DNR profiliu, tinkamu asmens identifikavimui negauta. Ant dvieju peiliu geležciu (3, 5 obj.) žmogaus kraujo nerasta. (I t., b. l. 41 - 43)

VTMT prie LR TM medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 46/11 (01), nustatyta, kad nukentejusiosios L. G. lavono krutines kaires puses durtinis-pjautinis sužalojimas atitinka pateiktuose 5 vnt. megztiniuose bei 1 vnt. palaidineje esancius durtinius-pjautinius pažeidimus. L. G. krutines kaires puses durtinis-pjautinis sužalojimas bei jos 5 vnt. megztiniuose ir 1 vnt. palaidineje esantys durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tuo paciu irankiu, t. y. durianciu-pjaunanciu irankiu. Tiketina, kad L. G. krutines kaires puses durtinis-pjautinis sužalojimas bei pateiktuose 5 vnt. megztiniuose ir 1 vnt. palaidineje esantys durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 3. Kategoriška išvada del šio peilio negalima, kadangi sutampanciu požymiu visuma nera individuali. Krutines kaires puses durtinis-pjautinis sužalojimas ir drabužiu pažeidimai nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4. (I t., b. l. 48 - 64)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 368/11(01) nustatyta, kad asmens apžiuros metu apžiurint P. Z. kuna nustatyta, kad jam padaryta poodine kraujosruva dešines akies srityje, odos nubrozdinimas nugaroje, odos pažeidimas su aplinkine kraujosruva plaštakos IV - o piršto gale, nuo trauminiu poveikiu kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka maždaug 8 - 10 d. senumui, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti trimis trauminiais poveikiais, griuvimui nebudingi. (I t., b. l. 178 - 179)

2011 kovo men. 16-31 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizes akto Nr. 79 TPK – 13/2011 išvadoje nurodyta, kad duomenu apie tai, jog P. Z. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo sirgtu letiniu psichikos sutrikimu nera. Taip pat jis nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (patologinio afekto) busenoje, del psichikos bukles galejo visiškai suvokti pavojinga nusikalstamos veikos pobudi (savo veiksmu esme) ir valdyti savo veiksmus. P. Z. šiuo metu letiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi, priklausomybes nuo alkoholio sindromas, del kuriu jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti. P. Z. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto busenoje. Jo individualus psichiniai ypatumai ir individualios psichologines ypatybes, tai yra jo pažinties veiklos (intelekto, mastymo, atminties ir demesio) bei asmenybes bruožu ypatybes neturejo (ir neturi) esmines itakos jo elgesiui jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu. Jam konstatuojama ilgalaike ir aktyvi priklausomybe nuo alkoholio bei ivykio metu buvusi paprasto girtumo busena neabejotinai turejo itakos jo elgesiui šios veikos padarymo metu. P. Z. del dabartines psichikos bukles gali buti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, del jo psichikos bukles nereikia taikyti priverciamuju medicinos priemoniu (t.2, b.l. 24-26).

Remiantis ištirtais irodymais ir ju pagrindu nustatytomis faktinemis aplinkybemis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. Z. kalte yra irodyta.

Nors P. Z. neprisimena ivykio aplinkybiu , taciau neneigia, kad 2011 m. sausio pabaigoje jis buvo pardaves metala ir turejes pinigu, o L. G. gavo pinigu prie Aušros vartu, prašydama išmaldos, abu prisipirke alkoholio kelias dienas dviese nuo ryto gere. Begeriant su L. G., tarp ju del pinigu kilo žodinis konfliktas. Kas vyko toliau nepamena, taciau mano, kad durti peiliu L. G. galejo tik jis, nes daugiau su jais sandeliuke nieko nebuvo. Kita vertus, iš liudytoju O. Z. ir V. J. ikiteisminio tyrimo teisejai duotu ir teisiamajame posedyje perskaitytu parodymu seka, kad tarp P. Z. ir L. G. pastoviai kildavo konfliktai del pinigu. P. Z. muše L. G. del to, kad pastaroji mažai surinkdavo pinigu elgetaudama prie Aušros vartu. Iš šios liudytojos parodymu taip pat matyti, kad P. Z. ir L. G. niekur nedirbo, rinko metala, butelius, juos pridave, gaudavo pinigu, kuriuos pragerdavo. Pastarieji nuolat gerdavo, nuolatines gyvenamosios vietos neturejo, gyveno apleistuose pastatuose, paskutiniu metu – apleistame sandeliuke Turgeliu g., Vilniuje. P. Z. anksciau buvo sužalojes L. G., smoges jai peiliu i koja, sulankstoma peili jis nuolat nešiojo kelniu kišeneje. Šia aplinkybe pripažino pats P. Z..

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo P. Z. kalte irodo: ivykio vietos apžiuros protokolas, iš kurio matyti , kad 2011-01-30 negyvenamojoje patalpoje, adresu Turgeliu g. 6, Vilniuje, buvo rastas L. G. lavonas su durtine-pjautine žaizda krutines srityje; teismo medicinos specialisto išvada del L. G. mirties priežasties, kad L. G. mirties priežastimi buvo krutines lastos kaires puses durtine-pjautine žaizda, durtinis-pjautinis sužalojimas, padarytas vienu trauminiu poveikiu (smugiu); daiktiniais irodymais (L. G. drabužiais – drabužiu pažeidimai atitinka L. G. kune esancios durtines-pjautines žaizdos lokalizacija; ivykio vietoje paimtu peiliu – sutapus tirtos odos žaizdos ir eksperimentiniu pažeidimu, padarytu tirti pateiktu peiliu Nr. 3, grupiniams požymiams ir nesant esminiu skirtumu, tiketina, kad tirta L. G. durtine-pjautine odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 3.

Teisiamajame posedyje P. Z. kaip ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu iš dalies todel, kad ivykio metu buvo girtas ir nieko neprisimena. Teismo psichiatrijos ekspertizes akto išvadoje nurodyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikaltimo padarymui. Šia aplinkybe patvirtino pats kaltinamasis bei liudytojai, kuriu parodymai buvo perskaityti ir kurie parode, kad P. Z. nuolat budavo neblaivus, pinigus pragerdavo bei reikalaudavo pinigu iš L. G.. Nei pats kaltinamasis, nei liudytojai nenurode, kad kartu su jais gerdavo pašaliniai asmenys. Nera jokiu objektyviu irodymu, kad ivykio vietoje pas L. G. ir P. Z. butu kas nors iš pašaliniu asmenu. Tarp kaltinamojo P. Z. padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu – L. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. P. Z. veike netiesiogine tycia. Nors jis teigia, kad buvo girtas ir nieko neprisimena, taciau jis suprato savo veiksmus, tai yra, kad, nusikaltimo padarymui naudodamas peili, kelia pavoju L. G. gyvybei, suvoke savo veiksmu pavojingumo laipsni, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir nors ju nenorejo, taciau samoningai leido jiems atsirasti.

Nuo 2008-06-27 isigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d.3 p. redakcija, kur nužudymo kvalifikuojanciu požymiu laikomas šeimos nario nužudymas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. šeimos nariai yra kartu su nusikaltima padariusiu asmeniu gyvenantys tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, ir ju sutuoktiniai, taip pat nusikaltima padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltima padares asmuo bendrai gyvena neiregistraves santuokos (partneryste), sutuoktinio tevai. Sutinkamai su teismu praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446/2009), esant iš esmes analogiškai situacijai, neturint nuolatines gyvenamosios vietos, nevedant bendro ukio, neketinant kurti šeimos, gyvenant iš išmaldu ir atskirai prasimanytu pinigu, juos prageriant, nera pagrindo laikyti, kad P. Z. nusikaltima padare prieš šeimos nari. Juolab apie tai, kas galetu buti pripažistama bendru gyvenimu neiregistravus santuokos (partneryste), galima spresti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Jo 3 knygos, kuri pavadinta „Šeimos teise“ VI dalis vadinasi „Kitu šeimos nariu teises ir pareigos“. Šioje dalyje yra XV skyrius „Bendras gyvenimas neiregistravus santuokos“. CK 3.229 str. nurodyta: ‚Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie neiregistrave savo partneryste istatymu nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neiregistrave santuokos (sugyventiniai), turedami tiksla kurti šeimyninius santykius. Iš šio apibrežimo seka, kad partneriais pagal šeimos teise laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeima. Šioje byloje nustatyta, kad P. Z. ir L. G. kartu gyveno apytikriai 1,5 metu. Iš P. Z. parodymu seka, kad šeimos jie kurti neplanavo. Del šiu motyvu, P. Z. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuotina i BK 129 str. 1 d. Jis tycia nužude kita žmogu.

P. Z. atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra ta, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyva ir tiksla, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia ir sunkinancia aplinkybes.

P. Z. padare labai sunku nusikaltima (BK 11 str. 6 d.). savo veiksmais jis tycia pažeide labiausiai teises ginama vertybe – ateme žmogui gyvybe. Teisiamas pirma karta, buvo baustas administracine tvarka, pripažino nukentejusiosios pareikšta civilini ieškini del žalos atlyginimo, nusikaltima padare veikdamas netiesiogine tycia, yra viena jo atsakomybe lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybe. Visas aptartas aplinkybes vertinant visumoje, nei vienai iš ju nesuteikiant išskirtines reikšmes, kaltinamajam skirtina laisves atemimo bausme, mažesne negu sankcijoje numatytos laisves atemimo nuo septyneriu iki penkiolikos metu bausmes vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., kardomojo kalinimo-suemimo terminas iskaitytinas i paskirta bausme.

Baudžiamojoje byloje nukentejusioji O. S. – L. G. sesuo – pareiške civilini ieškini del 2000 Lt turtines ir 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso istatyma kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginima (BPK 44 str. 10 d.). Todel asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos., turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilini ieškini (BPK 109 str.). Nukentejusioji O. S. parode, kad seseri L. G. ji palaidojo iš savo lešu. Laidotuvems pirko visas butinas laidojimui prekes ir paslaugas. Už šarvojimo sale ir kitas su šarvojimu susijusias paslaugas sumokejo 1000 Lt, pateike PVM saskaita-faktura šioms išlaidoms pagristi. Be to turejo išlaidu, sumokant kunigui, duobkasiams, giesmininkams, už transporta, maista šermenims, viso 1000 Lt. Iš viso del sesers laidojimo patyre 2000 Lt turtines žalos.

Del 10000 Lt ivertintos neturtines žalos, nukentejusioji O. S. paaiškino, kad, nors sesuo ir gyveno asocialu gyvenima, ji žinojo, kad sesuo gyva, o po jos nužudymo jaucia nerima, tuštuma, gailesti, skausma širdyje, priteisus jai 10000 Lt, ji pastatytu seseriai kapinese paminkla.

Nukentejusiosios O. S. civilinis ieškinys del 2000 Lt turtines ir 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo, tenkintinas. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del asmens gyvybes atemimo. Teismui nekyla abejoniu, kad nužudytosios L. G. sesuo O. S. patyre neigiama poveiki, pasireiškusi per destruktyvius dvasinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip darantys neturtine žala. Iš O. S. paaiškinimu seka, kad ji nuolat apmasto ivykusias pasekmes, vertina jas ateities požiuriu, nuolat buna susirupinusi, tai trukdo jai susikaupti. Ivertinti neturtine žala palikta teismo nuožiurai, taciau teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, vadovaujasi CK 6.250 str. itvirtintais neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo manymu, neturtines žalos ivertinimas šioje byloje 10000 Lt atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktu, turinciu reikšmes baudžiamajai bylai tirti ir nagrineti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka.

Nukentejusiosios L. G. rubai, pateikti daiktu, dokumentu pateikimo protokolu, bei peilis, paimtas P. Z. parodymu patikrinimo vietoje metu, kurie nutarimu perduoti saugoti i Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpa, kvito Nr. BBC 013574 (t.1, b.l. 66), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti ji laisves atemimu 10 (dešimciai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2011-10-21.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemones – suemimo – termina nuo 2011-02-02 iki 2011-02-04 ir nuo 2011-02-04 iki 2011-10-21.

Kardomaja priemone – suemima – iki nuosprendžio isiteisejimo P. Z. palikti nepakeista, nuosprendžiui isiteisejus, – panaikinti.

Išieškoti iš P. Z. O. S. naudai 2000 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

L. G. rubus ir peili, pagal kvita Nr. BBC 013574 priduotus saugoti i Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktu saugojimo patalpa, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per ta pati laikotarpi nuo nuosprendžio nuorašo jam iteikimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.