- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1210-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06457-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- J. N., K. N.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. N. ir K. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Analogiška norma, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta CPK 539 straipsnyje. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta 2013-08-31. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad nuo pareiškėjų santuokos nėra parėję vieneri metai, todėl pareiškėjų prašymą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog sutuoktinių nesieja bendri jausmai ir interesai, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nemato jokių galimybių išsaugoti santuoką ir vėl gyventi kaip šeima. Dėl to draudimas išsituokti pažeidžia jų teisėtus interesus, ir gyvenimas faktinėje santuokoje iš esmės yra formalumas. Pareiškėjai nurodo, jog turėtų būti atsižvelgta į jų šeimyninių santykių nebuvimą ir santuokai tarp jų turi būti nutraukta. Be to, nurodo, jog jie kartu pradėjo gyventi 2011 m. birželio mėnesį, o susituokė tik 2013-08-31. Pasak pareiškėjų pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas atsisakydamas priimti jų pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Nagrinėjamu atveju Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad santuoka gali būti nutraukiama, kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Civilinio proceso 539 straipsnyje numatyta, kad šalys turi nurodyti, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje santuokos nutraukimo sąlygos. Pareiškėjai patys sutinka, jog nuo santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, tačiau kvestionuoja teisinį reguliavimą, kuris nustato vienerių metų terminą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas nėra ir negali būti ginčo objektu. Teismo pareiga vykdant teisingumą yra vadovautis įstatymu (Konstitucijos 109 straipsnis). Pareiškėjams nepateikus pagrįstų argumentų, jog CK 3.51 įtvirtinta norma prieštarautų Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti tikrinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą. Dėl to šios normos galiojimas ir aiškumas bei faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjų atskirasis skundas nepagrįstas.
Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog yra pažeidžiamos jų teisės, kadangi jie negali nutraukti santuokos. Svarbu pažymėti, jog santuokos nutraukimo ribojimai numatyti tik siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, tuo tarpu ginčo teisenai jokie ribojimai nėra keliami ir šalys turi teisę nutraukti santuoką bendra tvarka. Taip pat nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė nuo, kada pareiškėjai pradėjo faktiškai gyventi. Teisinę reikšmę turi tai, kada šalys sudarė santuoką.
Esant nurodytų aplinkybių visetui yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą nesilaikydami įstatyme numatytos tvarkos – po santuokos sudarymo nepraėjus vieneriems metams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.