Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
1A-17-332/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43887-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. T.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-332/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43887-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam V. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės ir nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2016-04-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo 1 metams bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė V. T. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-27 02.51 val. iki 2017-08-27 14.43 val., tai yra viena para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pavesta vykdyti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 9570 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad jis 2017-08-27, apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė A. Mikalauskienė prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės – V. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., 1 d., 3 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2017-10-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendis yra keistinas, nes teismas nuteistajam V. T. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas V. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir V. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. paskyrė sankcijoje numatytą bausmę - 6 mėnesius laisvės atėmimo, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Tačiau subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu, kuriuo V. T. buvo nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nuostatas ir neteisingai paskyrė subendrintą bausmę.

Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. numato, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė negu skundžiamu nuosprendžiu V. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki 20 metų. Taigi, prokurorės nuomone, teismas, prie 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas skundžiamu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 2 mėnesius, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. reikalavimą ir pridėjo mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis bausmės dalį. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie neatliktos bausmės, paskirtos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, turi būti pridedama dalis nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendį pakeisti ir jam paskirti švelnesnę bausmę arba sumažinti jam paskirtos bausmės laiką ir prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti mažesnę dalį Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat prašo panaikinti 9570 Eur piniginę konfiskaciją arba ją sumažinti iki realios automobilio vertės.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis atvirai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jis neapsunkino bylos nagrinėjimo, nes, jam visiškai pripažinus savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi. Pažada daugiau jokių nusikaltimų nedaryti, dirbti ir tinkamai elgtis. Teigia, kad dėl jo elgesio nebus jokių problemų.

V. T. nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Taip pat jam priteista 9570 Eur piniginė kompensacija. Apelianto nuomone, pirmosios teismas galėjo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba mažesnės trukmės bausmę ir bendrinant dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie neatliktos bausmės dalies pridėti mažesnę dalį bausmės. Taip pat mano, kad teismas galėjo netaikyti turto konfiskacijos arba priteisti mažesnę pinigų sumą, nes jo mamai D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra mažesnė negu 9570 Eur.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Mikalauskienės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – sumažinti konfiskuotino turto vertę iki 6180 Eur. Nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. Mikalauskienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės ir nuteistojo V. T. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo V. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė ir nuteistasis V. T. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, prokurorė nesutinka su nuteistajam V. T. paskirta galutine subendrinta bausme, o nuteistasis V. T. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu bei konfiskuota D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančia pinigų suma. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistajam V. T. paskirtos bausmės

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. T. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam V. T. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – V. T. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į V. T. asmenybę – anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro registrą, nuo 2010-09-15 yra signalinėje įskaitoje, diagnozuotas socializuotas elgesio sutrikimas, priklausomybės įskaitoje nėra įrašytas, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu negavusi, dirba pagal verslo liudijimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. T. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą V. T. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. T. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad V. T. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. T. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. T. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti V. T. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. T. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis atvirai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad jis neapsunkino bylos nagrinėjimo, nes, jam visiškai pripažinus savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kad jis šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, kad gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi – jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu jam skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, o tai, kad nuteistasis V. T. pažada daugiau jokių nusikaltimų nedaryti, dirbti ir tinkamai elgtis, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apeliaciniame skunde V. T. nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės galėjo pridėti mažesnę dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiško, o kada dalinio sudėjimo būdu. Šis klausimas, kaip ir pridėtino bausmės dydžio klausimas, sprendžiamas teismo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. T. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, pagrįstai subendrino su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, konkrečiu atveju – du mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę V. T.. nustatė laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam V. T. skundžiamu nuosprendžiu ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtas bausmes, parinko tiek teisingą nuteistajam V. T. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, tiek pridėtos bausmės dalies dydį.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė taip pat nesutinka, kad bendrinant V. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėti du mėnesiai skundžiamu nuosprendžiu V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Prokurorės teigimu, teismas, prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas skundžiamu 2017-10-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 2 mėnesius, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. reikalavimą ir pridėjo mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis bausmės dalį.

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, apeliantė šiuos skundo argumentus grindžia nuo 2017-10-06 galiojančia Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. redakcija. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2017-10-06 galiojusi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. redakcija (2011-12-22 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01) numatė, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017-10-06, Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nuostata buvo pakeista nurodant, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. redakciją su 2017-09-28 įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą įstatyme įtvirtinta, kokia minimali bausmės dalis turi būti pridedama, kai bausmės iš dalies sudedamos. Taigi nuo 2017-10-06 įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. redakcija laikytina griežtinančia V. T. padėtį.

Lietuvos Respublikos BK 3 str. (Baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas), be kita ko, įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (1 d.); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (išskyrus tam tikras išimtis, kurios nesusijusios su nagrinėjama byla) (3 d.). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. normos redakcija, galiojusia V. T. nusikaltimo padarymo metu, t. y. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. redakcija, galiojusia iki 2017-10-06. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir teisingai V. T. paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl nėra pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendį šioje dalyje apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam V. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - jo vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

Iš nuteistojo V. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuota pinigų suma, atitinkančia automobilio vertę, nurodydamas, kad teismas galėjo netaikyti jam turto konfiskavimo arba priteisti mažesnę pinigų sumą, nes priteista suma neatitinka realios automobilio vertės. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko V. T. buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72 str.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatytus požymius, konfiskuojami.

Pažymėtina, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

Nagrinėjamu atveju V. T. vairavo automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 % (promilės) etilo alkoholio (46 b. l.). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės V. T. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Be to, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, jei byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuosavybės teise priklausiusi nuteistajam V. T., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Vis dėlto automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikroji savininkė yra D. T. (22 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, jog V. T. įvykio metu vairavo ne jam priklausantį automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonės savininkė D. T. nežinojo, kad jos automobilį būdamas neblaivus vairuos V. T., padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 9570 Eur (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina transporto priemonės verte, kuri siekia 9570 Eur, ir pritaria nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentams, jog ši suma yra per didelė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras transporto priemonės „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą, kurioje nurodyta 9570 Eur vertė (37 b. l.). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą, rėmėsi šia prokuroro pateikta informacija. Viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą nurodoma, jog joje nurodomos „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi pagal šios sistemos duomenis prokuroro pateikta vidutinė analogiško automobilio „BMW 730“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas D. T. priklausantis ir V. T. vairuotas automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. T. nurodė, kad buvo atliktas individualus automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimas ir pateikė teismui 2017-12-11 kilnojamojo turto (lengvojo automobilio „BMW 7ER REIHE (730d)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta išvada, kad lengvojo automobilio „BMW 7ER REIHE (730d)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 6180 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi viešai skelbtinus duomenis apie analogiškų automobilių kainas bei minėtoje 2017-12-11 kilnojamojo turto (lengvojo automobilio „BMW 7ER REIHE (730d)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio vertę, nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, o nuteistojo V. T. apeliacinio skundo reikalavimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir iš V. T. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 6180 Eur (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir V. T. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistojo V. T. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 9570 eurų, pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, iš V. T. išieškotiną D. T. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 6180 (šešių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė