- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-138-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05015-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- K. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. B. turto vagystės) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
2) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (J. A. turto vagystė) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (V. B. turto vagystė) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (I. B. turto vagystė) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
5) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas įvykdyti R. Z. turto vagystę) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir K. A. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. A. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
K. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis:
1.1. 2023 m. sausio 27 d. apie 15.00 val. be savininko leidimo užėjęs į neužrakintą sodo namelį (duomenys neskelbtini), iš rankinės pavogė 50 Eur vertės juodą odinę piniginę su joje buvusiais pinigais – 200 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, t. y. V. B. priklausantį, 250 Eur vertės turtą;
1.2. 2023 m. vasario 8 d. apie 16.30 val. be savininko leidimo užėjęs į neužrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš prieškambario komodoje buvusios piniginės pavogė grynuosius pinigus – 103 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, t. y. J. A. priklausantį, 103 Eur vertės turtą;
1.3. 2023 m. kovo 7 d. apie 13.30 val. nenustatytu būdu įsibrovęs į užrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pavogė 2000 Eur vertės juvelyrinius dirbinius: 1 porą geltono aukso 585 prabos auskarų, 1 porą geltono ir balto aukso 585 prabos auskarų, 2 poras sidabrinių auskarų, papuoštų gintaru, 2 auksines grandinėles, kurių viena geltono ir balto 585 prabos aukso, kita geltono 999 prabos aukso, 3 vnt. auksinių pakabukų, kurių vienas geltono 999 prabos aukso, kiti du – geltono 585 prabos aukso, bei 2 vnt. 585 prabos auksinių žiedų, suradęs seifo raktą, pavogė iš jo grynuosius pinigus – 12 200 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą ir saugyklą pagrobė svetimą, t. y. V. B. priklausantį, 14 200 Eur vertės turtą;
1.4. 2023 m. kovo 22 d. apie 13.00 val. be savininko leidimo užėjęs į neužrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš koridoriuje buvusios rudos spalvos rankinės pavogė 80 Eur vertės odinę rudos spalvos piniginę „Nathan-Baume“ su joje buvusiais pinigais – 240 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, t. y. I. B. priklausantį, 320 Eur vertės turtą;
1.5. 2023 m. vasario 10 d. apie 16.00 val. pasinaudojęs lauko durų spynoje paliktu raktu įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti ten buvusį svetimą, t. y. R. Z. priklausantį, turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas šalia gyvenančių kaimynų ir sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai prisipažįsta ir gailisi. Mano, kad teismo paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė M. Ridikienė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką teismas paskyrė švelnesnes, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmes, todėl dar labiau jas mažinti, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų pakartotinų nusikalstamų veikų skaičių ir į tai, kad šias veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, netrukus po to, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo K. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
K. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti vieną ir padaręs keturis tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į K. A. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę K. A. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jog K. A. praeityje teistas 22 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuo 1987 m. rugsėjo 7 d. iki 1987 m. spalio 26 d. gydytas (duomenys neskelbtini), jam nustatytas – (duomenys neskelbtini), yra pakaltinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis nusikaltimus padarė iš karto būdamas paleistas į laisvę. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti K. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį ne sankcijos vidurkis ir individualizuojant pagal pavogto turto vertę.
Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad K. A. ankstesni teistumai neapsiriboja tik Lietuvos teritorija, jis teistas ir užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) už nesunkų kūno sužalojimą. Už padarytas nusikalstamas veikas anksčiau buvo skirtos ir švelnesnės, ir griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, tačiau jos buvo neveiksmingos ir nesulaikė K. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad paskutinį kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį K. A. iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2023 m. sausio 6 d., tačiau, nepraėjus trims savaitėms nuo paleidimo, per trumpą laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 27 d. iki kovo 22 d.) pasikėsino padaryti vieną ir padarė keturias naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Šios ir dauguma anksčiau K. A. padarytų nusikalstamų veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Akivaizdu, kad K. A. nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai yra sąmoningai pasirinktas jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra švelni, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. A. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. A. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.