Kauno apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. J. -P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo išlaikymo vaikams priteisimo dienos vaikai stipriai išaugo, padidėjo jų poreikiai, atsirado papildomos išlaidos susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Ieškovės pajamos yra nepakankamos vienai išlaikyti vaikus, todėl prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės artimieji, taikia su atsakovu dėl išlaikymo apdidinimo nepavyko susitarti. Minimali suma, reikalinga tenkinti vaikų poreikius – minimali mėnesinė alga, todėl ieškovė iš atsakovo prašo priteisti ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Kiekvienas vaikas iš valstybės gauna 96 Eur dydžio išmoką, kurią ieškovė atėmė iš vaiko poreikių sumos, tačiau dėl šios sumos iškaitymo prašo teismą spręsti savo nuožiūra atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, šioje santuokoje įgijusi bendrą turtą, kuriame gyvena su sutuoktiniu, šeima yra paėmusi paskolą gyvenamajai vietai įsigyti. Ieškovė vykdo individualią veiklą iš kuri ji gauna apie 1000 Eur pajamų. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaikų išlaikymui taip pat turėtų skirti 305 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog bendravo 13 metų, mokėjo atsakovas dviems vaikams 290 Eur, 2022 m. sutarė, kad be teismo geranoriškai padidins išlaikymą ir mokės po 200 Eur kiekvienam vaikui. Vaikams tapus paaugliams, su savo norais ir kaprizais, dukra pradėjo nesutarti su tėčio žmona. Tėtis nusprendė, kad mama neleido vaikams mylėti ir bendrauti tėvo šeimos ir nusprendė nebemokėti išlaikymo vaikams, todėl ji kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo, kad išlaikymo dydis atitiktų vaikų interesus. Atsakovas ieškovės žiniomis turi daug skolų, jo banko sąskaitos užsienyje, tėvas su vaikai bendrauja, retkarčiais persiunčia vaikams 5-20 Eur menkniekiams nusipirkti, tačiau išlaikymo nemoka nuo 2023 m. gruodžio mėnesio. Vaikų poreikiai auga, sūnui 15 metų, jis sportuoja klube sporto klube. Šiuo metu yra patyręs kelio traumą. Kiekvieną savaitę vaikams duoda dienpinigių po 20 -25 Eur kiekvienam, kiekvieną dieną važinėja iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) į mokyklą, dukra lanko būrelį - (duomenys neskelbtini), kuris kainuoja nuo 65 iki 100 Eur per mėnesį. Kelionės išlaidos iš viso mėnesiui kainuoja iki 500 Eur. Vaikai nori aktualiai rengtis, dalyvauti vaikų ekskursijose, dura buvo susilaužiusi ranką, gydėsi dilbio lūžį, reikėjo lėšų vaistams, įtvarams, reabilitacijai. Be to, dukra lankosi pas psichologus, išnaudoja 5 nemokamus, o už kitus apsilankymus moka po 40 Eur. Ieškovė pati draudžia vaikus. Tačiau iš viešos erdvės galima susidaryti įspūdį, jog atsakovas organizuoja vakarėlius ir turi daug pinigų. Atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), renginius organizuoja ir reklamuoja. Ji verčiasi individualia veikla, tačiau jos pajamų nepakanka vaikų poreikių tenkinimui, didele dalimi prisideda jos sutuoktinis.

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar atidėti teismo posėdį neprašė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai per EPP sistemą, taip pat atsakovas buvo apie galimybė prisijunti prie EPP sistemos buvo informuotas elektroniniu adresu, nurodytu telefonu, taip pat jam apie į EPP išsiųstus dokumentus pranešta asmeniškai ieškinyje nurodytu telefonu.

Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas rašytinėje išvadoje ir teismo posėdžio nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, ieškovės prašymas padidinti vaikams teikiamą išlaikymą atitinka vaikų interesus, o išlaikymo suma turi būti nustatyta atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkrečius vaikų poreikius (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat CK 3.192 str. 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, dienpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, socialines pašalpas, pensijas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Ieškovės paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. gegužės 30 d. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu Nr. 2-1545-408/2012, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. priteisė iš tėvo A. K. nepilnamečiams vaikams N. K. ir N. K. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) iki vaikų pilnametystės (b. l. 21-26).

Ieškovė savo reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį grindžia tuo, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo dydžio nustatymo buvo priimtas dar 2012 metais ir nuo to laiko pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje labai pasikeitė, taip pat vaikams augant jų poreikiai padidėjo ir išlaikymas neatitinka dabartinių vaikų poreikių, be to, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos vaikų ugdymui ir mokymui. Visa vaikų priežiūra ir auklėjimas, namų ūkio ruoša ir namų priežiūra tenka ieškovei. Visuotinai žinoma, jog mokyklinio amžiaus vaikams reikalingos išlaidos ne tik drabužiams, avalynei ir maistui, bet ir mokymui bei ugdymui, bendravimui su bendraklasiais ir draugais, išvykoms.

Būtinuosius vaikų poreikius sudaro ne tik maisto, darbužių, gyvenamosios vietos ir išlaidos komunaliniams patarnavimas, bet ir išlaidos kurui, reikalingam nuvykti į mokymo įstaigas ir būrelius iš (duomenys neskelbtini), taip pat burelių ir užsiėmimo išlaidos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugoms Ieškovė nurodė, jog kiekvienam vaikui kas mėnesį išleidžia apie 700 Eur, iš kurių atskaičiavo valstybės teikiamas vaikas 96 Eur lėšas kiekvienam vaikui.

Ieškovė turi automobilį (b. l. 10), jai su sutuoktiniu priklauso butas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14), bei dalis žemės sklypo (b. l 15-20), kurie įgyti pagal banko paskolą. Ji nurodė, jog iš individualios veiklos gauna apie 1000 Eur pajamų kas mėnesį, kurių nepakanka visiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda dabartinis jos sutuoktinis.

Patikrinus viešų registrų duomenis apie atsakovo pajamas Sodros sistemoje ir duomenis apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – duomenų registruose nerasta. Tačiau atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad dėl sveikatos negali dirbi ir uždirbti pakankami pajamų vaikams išlaikyti byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Įvertinęs teismui pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė, su kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenkina vaikų poreikius, nors poreikius patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių tikėtina, jog kas mėnesį minimaliems vaikų poreikiams patenkinti reikalinga kiekvienam ne mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Pagal viešus duomenis, atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba. Aplinkybių, dėl kurių atsakovas negali dirbti byloje nenustatyta, ieškovės turtinė padėtis lemia, jog ji visas turimas pajamas išleidžia nepilnamečių vaikų gerovei užtikrinti. Ieškovė negali savo finansinės padėties dar labiau pagerinti, kadangi turi atlikti visas buitinio gyvenimo pareigas, be to, ieškovė užsiima individualia veikla, taip užtikrindama vaikams vaiko gyvenimo sąlygas. Ieškovė vaikų gerovei panaudoja visas turimas lėšas ir savo darbą, skirtingai nei atsakovas, sukuria realią ekonominę naudą, tuo reikšmingai prisidėdama prie vaikų išlaikymo ne tik lėšomis, bet ir darbu. Tuo tarpu, atsakovas nededa jokių pastangų, kad uždirbtų ir galėtų skirti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi pagrindą pripažinti, kad po išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, didėjant maisto, kuro, drabužių kainoms, vaikams augant jų poreikiai tapo ženkliai didesni ir įvairesni, o tai sudaro pagrindą pakeisti išlaikymo dydį. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydžio po 144,81 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti nepakanka, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams padidinti. Kadangi atsakovas neprisideda prie vaikų ugdymo ir priežiūros, nekuria vaikų buities ir gerovės savo fiziniu darbu, dėl to turi daugiau laiko ir galimybių gauti didesnes pajamas vaikams išlaikyti, teismas sprendžia, jog teisinga, protinga ir sąžininga atsakovo mokėtiną išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams padidinti iki 350 Eur per mėnesį. Toks dydis proporcingas tėvų turtinei padėčiai, gaunamoms pajamoms, tėvų galimybėms gauti didesnes pajamas, tėvų indeliui kuriant vaikų gerovę fiziniu darbu ir intelektinėmis pastangomis. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė iš viso 280 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė teisines paslaugas gavo iš advokato ar advokato padėjėjo, nes teismui nepateikta advokato ar padėjėjo teisinių paslaugų teikimo sutartis. Iš viešai prieinamų duomenų, nėra pagrindo spręsti, jog bendrovėje Corporo group teisines paslaugas teikia advokatas ar advokato padėjėjas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinį ieškovei parengė tinkamas atstovas ir šio ieškinio išlaidos gali būti laikomas bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 98 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo nepriteistinos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 74 Eur ((350 Eur-144,81 Eur ) x 12 mėn.) x 3 proc. žyminis mokestis, bei 0 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nes tokios išlaidos byloje nebuvo patirtos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2012 m. gegužės 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį civilinėje byloje Nr. 2-1545-408/2012 ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros N. K., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2024 m. kovo 4 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, sumokant išlaikymą iki einamojo mėnesio 15 dienos ir išlaidymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti vaikų motiną ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 0 ct) žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė buvo atleista kreipiantis į teismą, išaiškinant, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.