Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Iš N. M. priteista D. J. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. N. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 22 d. portale www.meslaisvi.lt bei 2015 m. kovo 26 d. internetiniame laikraštyje www.tiesos.lt straipsnyje „Liudininkas: kad melagingai liudyčiau prieš D. J. ponas S. pasiūlė 1000 EUR“ paskleidė apie N. M. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją pažemino ir pakirto jos pasitikėjimą savimi. Straipsnyje N. M. kaltinama bandymu suvedinėti sąskaitas su D. J., kad jis neva nekaltai buvo iškviestas į policiją dėl gauto pareiškimo, jog jis išankstinių rinkimų metu persekiojo N. M.. Straipsnyje D. J. nurodo, kad ji, N. M., naudodamasi vargšais ir būdama kai kurių partijų parankine, jau seniai vykdo politines akcijas prieš konkurentus (duomenys neskelbtini). Straipsnyje ji kaltinama, kad davė melagingus parodymus Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK tyrėjui R. Š., neva D. J. netikėtai sutiko N. M. ir pasiteiravus, ar jai buvo daromas poveikis, kad ji liudytų prieš jį, N. M. trenkusi automobilio durelėmis nuvažiavo. Straipsnio pabaigoje įdėtas N. M. žeminantis vaizdo filmas su komentaru: „pabaigoje – dar vienas video, kuriame užfiksuota, kaip keistai elgiasi N. M.. Ji (duomenys neskelbtini) mero V. K. ataskaitos pagėgiškiams filmavimo metu labai nenorėjo pakliūti į kadrą. Per šią ataskaitą N. M. sėdėjo kartu su socialine darbuotoja L. L., kuri kandidatavo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės Tarybą „tvarkiečių“ gretose. Paskutiniu metu meslaisvi.lt redakcija skelbė keletą straipsnių, kritikuojančių šią socialinę darbuotoją“.

Išteisintasis D. J. atsikirtimu į N. M. apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teigia, kad negalėjo filmuoti N. M., nes buvo salėje, tai matyti iš vaizdo įrašo. Liudytojas M. T. patvirtino, kad filmavo mero ataskaitą, parašė trumpus komentarus ir įkėlė į YouTube. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos pagrįstos išvados ir motyvai dėl D. J. išteisinimo. N. M. nepažįsta. Mano, kad N. M. nori atkreipti jo dėmesį, tačiau pasirinko netinkamą būdą. Kiekvienas žmogus turi teisę išsakyti nuomonę apie visuomenėje vykstančius reiškinius ir tuose reiškiniuose dalyvaujančius asmenis. Demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus gali turėti tvirtą pilietinę poziciją. Pati N. M. nesugebėjo skunde tiksliai suformuluoti kaltinimus, dėl to buvo apsunkinta gynyba. Pagal privataus asmens skunde nurodytos tariamai nusikalstamos veikos aprašymą, D. J. nesikėsino į N. M. garbę ir orumą, nežemino kitų žmonių akyse, jokios melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos nepaskleidė. Teigia, kad nepažemino N. M. garbės ir orumo, o skelbtame straipsnyje aprašyti tikri įvykiai, susiję su N. M. elgesiu. Portale įdėtame straipsnyje nesiekiama tyčia sumenkinti ir pažeminti N. M. garbę ir orumą paminint jos pavardę straipsnyje. Straipsnyje aprašyti tikri faktai dėl N. M. kreipimosi į policiją. Straipsnyje analizuojama ir reiškiama nuomonė apie tai, kas lėmė, jog praėjus beveik dviem savaitėms po įvykio N. M. nusprendė kreiptis į policiją dėl D. J.. Teigia, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pagal BPK 20 straipsnio nuostatas byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Tai, kad N. M. byloje surinktus įrodymus kitaip traktuoja, nesudaro teisinio pagrindo pagrįstą ir teisėtą nuosprendį panaikinti.

Išteisintasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas D. J. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir D. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisino.

BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje. BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo – objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Portale www.meslaisvi.lt bei internetiniame laikraštyje www.tiesos.lt straipsnyje „Liudininkas: kad melagingai liudyčiau prieš D. J. ponas S. pasiūlė 1000 EUR“ ir prie straipsnio pridėtame vaizdo įraše, kuriame nurodyti komentarai, išdėstyti teiginiai, kuriuos savo privataus kaltinimo skunde nurodė N. M., nelaikytini šmeižimu BK 154 straipsnio 2 dalies prasme. Straipsnyje „Liudininkas: kad melagingai liudyčiau prieš D. J. ponas S. pasiūlė 1000 EUR“ kalbama apie tai, kad D. J. buvo iškviestas į policiją dėl N. M. pareiškimo, kuriame nurodyta, jog D. J. išankstinių rinkimų metu persekiojo N. M.. Nustatyta, kad N. M. kreipėsi į policijos komisariatą dėl D. J. neteisėtų veiksmų. Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu D. J. nubaudė už tai, kad chuliganiškai, įžeidžiančiai kibo prie N. M., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir piliečių rimtį. Privataus kaltinimo skunde nurodyta informacija apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą D. J. ir jo nubaudimą yra teisinga, o tai kaip nubaustas asmuo vertina savo veiksmus, pripažįsta ar ne savo kaltę, yra tik jo nuomonė. Tai reiškia, kad straipsniuose paskelbta ne išgalvota, ne žinomai melaginga informacija, o faktai apie buvusius įvykius, kuriuos vertina ir komentuoja juose dalyvavęs ir administracine tvarka nubaustas asmuo.

Nors kaltinime nurodyta, kad N. M. naudodamasi vargšais žmonėmis ir būdama kai kurių partijų parankine jau seniai vykdo politines akcija prieš konkurentus (duomenys neskelbtini), tačiau straipsnyje neįvardyta, jog sąskaitas bando suvedinėti ir politines akcijas prieš konkurentus vykdo būtent N. M.. Iš bylos medžiagos aišku, kad straipsnyje aprašyti samprotavimai dėl rinkimų kovos, tačiau nėra išsakyta neigiama nuomonė apie N. M., nėra paskelbta išgalvota ar aiškiai melaginga informacija. Įstatymas nedraudžia išdėstyti savo subjektyvią nuomonę per visuomenės informavimo priemones, svarbu, kad subjektyvus požiūris apie asmenį netaptų melagingos informacijos platinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad straipsnyje išreikšti samprotavimai apie realiai egzistuojančius faktus paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad komentaras apie tai, jog N. M. turi socialinę globėją, yra žinomos tiesos iškreipimas, informacija neatitinka tikrovės. Tačiau privataus kaltinimo skunde N. M. nekaltino D. J. paskleidimu žinios, kad N. M. turi socialinę globėją, todėl šis skundo argumentas atmetamas. Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo, N. M. kaltina D. J. paskleidimu žeminančios, tikrovės neatitinkančios informacijos komentare, kad ji filmavimo metu labai nenorėjo pakliūti į kadrą ir sėdėjo kartu su socialine darbuotoja L. L., bet tokia informacija negali reikšti, kad N. M. turi socialinę globėją. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime išdėstytų teiginių nėra pagrindo pripažinti paskleista tikrovės neatitinkančia, N. M. žeminančia informacija.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. J. veiksmai sukėlė nesantaiką šeimoje, nes N. M. sutuoktinis negalėjo patikėti tuo, kad sutuoktinė artimai nebendravo su D. J.. Šiuo atveju akivaizdu, kad straipsnio turinys neleidžia daryti tokių išvadų apie N. M. ir D. J. santykius. Tai, kad N. M. sutuoktinis neadekvačiai vertino straipsnį, nėra pagrindo pripažinti, kad D. J. šmeižė N. M.. Nors, kaip teigia apeliantė, tarp D. J. ir N. M. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau tai nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymis.

Pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai nagrinėjami ir vertinami privataus kaltinimo skunde nurodyti duomenys apie straipsnyje minimus įvykius bei prie vaizdo įrašo parašyti komentarai. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aiškios ir pagrįstos išvados dėl straipsnio ir komentarų turinio, išaiškinta, kad ne bet kokios netikslios, kitam asmeniui galbūt nepatinkančios informacijos paskelbimas turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas straipsnyje ir vaizdo komentare pagrįstai nenustatė jokio motyvuoto sąmoningo ketinimo užgauliai pažeminti ar apšmeižti N. M., o vien N. M. subjektyvios nuomonės, kad pateikta informacija yra ją šmeižianti, nepakanka pripažinti D. J. padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Išteisintojo D. J. gynėja advokatė V. Pluščiauskienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 135 ir mokėjimo kvitą, patvirtinantį išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo išteisintajam D. J., atsikirtimo surašymui, išteisintojo gynimui nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 300 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl išlaidos už išteisintajam D. J. suteiktą teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir yra išieškotinos iš N. M., nes baudžiamoji byla buvo pradėta tik pagal nukentėjusiosios pareiškimą, o kaltinamasis byloje buvo išteisintas (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš N. M. D. J. 300 Eur, turėtas išlaidas už advokato paslaugas.