Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-358-278/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2S-358-278/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Pareiškėjas
V. M. B.
Suinteresuotas asmuo
Utenos apskrities viršininko administracijai

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-358-278/2014

Teisėja Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.4.1; 113.2; 114.4; 114.11; 122.2; 122.3; 122.4; 124.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-192-921/2014 pagal pareiškėjos V. M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-04/2004 pagal pareiškėjos V. M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V.M. B. prašė teismą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04, panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos nuosavybės teise valdė 13,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2003 m. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas 2004-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04 pareiškimą atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2004-08-11 nutartimi šį teismo sprendimą pakeitė ir jos pareiškimą tenkino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-12-01 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2004-08-11 nutartį dėl nustatyto juridinio fakto ir šioje dalyje paliko galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendimą. Teigia, jog A. K. jai pateikė informaciją apie tėvo P. K. iki nacionalizacijos S. šeimai nuomotą žemę, todėl paaiškėjo naujų aplinkybių, kurių ji nežinojo ankstesnio proceso metu. Be to, nurodė, kad buvo padaryta teisinė klaida, kurią padarė ją atstovaujantys teisininkai. Teigė, jog pateikti įstatymo nustatytu terminu prašymo dėl proceso atnaujinimo negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes tik 2013 m. sužinojo liudytojos A. K. turimą informaciją bei ją atstovavusių teisininkų klaidas. Nurodė, kad yra ligota ir ginti savo teises yra sunku.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, jog V.M. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pateikė praleidusi naikinamąjį penkerių metų terminą ir jos nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti šį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja nurodė visiškai naujas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04, t. y., jog A. K. gali patvirtinti aplinkybę, kad V.M. B. tėvas P. K. buvo išnuomojęs 13,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), S. šeimai ir nuomos santykiai tęsėsi iki pat 1940 m., kas akivaizdu, jog nebūdamas žemės sklypo savininku šio sklypo nebūtų galėjęs nuomoti. Teismas nurodė, jog negalima daryti išvados, kad šios aplinkybės turėtų esminę reikšmę prašomos atnaujinti civilinės bylos baigčiai, t.y. , jeigu jos būtų nustatytos, būtų priimtas visai kitas sprendimas, nes minima liudytoja gali patvirtinti tik tai, kad žemės sklypas buvo išnuomotas kitai šeimai, o naujų įrodymų apie žemės sklypo priklausymą nuosavybės teise tėvui P. K. nepateikta. Konstatavo, jog pareiškėja nenurodė, kokią aiškią teisės normos taikymo klaidą padarė teismas, o ne ją atstovavę teisininkai, civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04, kurioje priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. B. prašo pakeisti arba panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui-prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. K. iki 1940 m. okupacijos nuosavybės teise valdė 13,34 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ją netinkamai atstovavo teisininkai, dėl ko teismas padarė teisinę klaidą, netinkamai ir neteisingai vertindamas pateiktus įrodymus dėl nuosavybės teisės buvimo. Teigia, jog nustatytu įstatymo terminu negalėjo pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo esant objektyvioms priežastims, naujas aplinkybes sužinojo tik 2013 metais ir dėl atstovavusių teisininkų klaidų. Nurodo, kad jos tėvas P. K. 1932-11-30 pirkimo aktu iš J. L. O. (atstovaujamo (duomenys neskelbtini) savininko S. P.) nusipirko 13,34 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pirkimo akto sudarymo ir pinigų perdavimo faktą patvirtino Kauno miesto notaras J. Teigia, jog nusipirkto sklypo dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, todėl tais pačiais metais sklypas buvo areštuotas dėl buvusio savininko skolų ir tėvui sklypas paliktas tik valdyti pagal užpardavimo aktą. Nurodo, jog 1938-10-15 sklypas su jame esančiais pastatais parduotas iš varžytynių S. P. sūnui V. P.. Teigia, kad jos tėvo ieškinys pripažinti teisę į sklype esančius statinius, teismų buvo atmestas. 1938-09-30 P. K. ir S. P. sudarė sutartį dėl 13,34 ha žemės sklypo, kuria S. P. įsipareigojo, nepavykus P. K. vardu tinkamai įforminti 13,34 ha žemės (duomenys neskelbtini), perduoti iš savo dvaro (duomenys neskelbtini) tolygų žemės sklypą, o už pastatus sumokėti arba juos atpirkti. Teigia, kad S. P. savo įsipareigojimą įvykdė ir jos tėvui perdavė 13,34 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad abu žemės sklypus tėvas buvo išnuomojęs S. šeimai dirbti ir tai gali patvirtinti liudytoja A. K.. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja nepateikia jokių motyvų, nenurodo imperatyvių teisės normų, kuriuos pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, būtų pažeidęs. Teigia, jog teismas tinkamai įvertino prašyme išdėstytas aplinkybes, kurios neatitinka įstatyme nurodytų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms kriterijų. Nurodo, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka, todėl atnaujinti procesą dėl teisinės klaidos nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantė V. M. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.) bei įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra pagrindo taikyti CPK 336 straipsnyje numatytą išimtį skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra duomenys, kurių pagrindu teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei daryti išvadą ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kartu su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėja pateikė papildomus dokumentus: vekselius, teismų procesinius sprendimus, asmeninę korespondenciją, mokėjimo kvitus ir prašo juos prijungti prie civilinės bylos medžiagos. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs pateiktų papildomų dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir prijungti prie bylos, nes dalis dokumentų yra pateikti kartu su 2013-12-03 pareiškimu dėl termino bei proceso atnaujinimo ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04, todėl laikytini pertekliniais. Be to, duomenų, jog šiuos dokumentus atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, duomenų nėra.

CPK 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnio nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja V.M. B. 2013-12-03 padavė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydama, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kad nagrinėjant bylą padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti, t.y., prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktais. Nurodė, kad nauja aplinkybė yra tai, jog 13,34 ha žemės sklypą jos tėvas P. K. iki nacionalizacijos nuomavo S. šeimai, kas leidžia daryti išvadą, jog jis buvo sklypo savininkas ir ši aplinkybė paaiškėjo 2013 m. spalio mėnesį, gavus A. K. laišką.

Byloje nustatyta, kad 2003-05-22 pareiškėja V. M. B., tikslu atkurti nuosavybės teises, kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jos tėvas P. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdė 21,34 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Patikslintu pareiškimu 2004-01-30 pareiškėja nurodė, kad prašo nustatyti juridinį faktą, jog jos tėvas P. K. iki 1940 m. valdė 13,34 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-7-04/04, b. l. 4-6, 135). Utenos rajono apylinkės teismas 2004-04-20 sprendimu civilinę bylą dėl 8 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nutraukė, o pareiškimą dalyje dėl 13,34 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė (civilinė byla Nr. 2-7-04/04, b. l. 168-171). Minėto sprendimo dalis, kuria atmestas V.M. B. pareiškimas dėl 13,34 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nustatymo, Panevėžio apygardos teismo 2004-08-11 nutartimi buvo pakeista ir V.M. B. pareiškimą šioje dalyje patenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-12-01 nutartimi konstatavo, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal 1938-09-30 užpardavimo sutartį faktas nėra įrodytas, todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V.M. B. tėvas P. K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 13,34 ha žemės sklypą, negalėjo būti tenkinamas. Teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo 2004-08-11 nutarties dalį, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, ir šioje dalyje paliko galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-7-04/04, b. l. 192-195, 223-229).

CPK 370 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą teismas turi teisę iš prašymą padavusio asmens pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, jog prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus, teismas atsisako atnaujinti terminą (CPK 370 str. 3 d.). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo penkerių metų laikotarpiu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Įtvirtinto termino paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjo Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus 2004-12-01 nutartį ir nuo šio procesinio dokumento iki pareiškimo atnaujinti procesą teismui padavimo, yra praėję daugiau kaip 9 metai. Akivaizdu, jog įstatymo nustatytas naikinamasis 5 metų nuo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo terminas yra pasibaigęs (CPK 368 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V.M. B. nurodytas aplinkybes, sąlygojusias įstatymo nustatyto naikinamojo 5 metų termino praleidimą, konstatuoja, jog naujų aplinkybių sužinojimas 2013 metų pabaigoje, apeliantės suvokimas apie ją atstovavusių teisininkų padarytas klaidas bei jos sveikatos būklė, nesudaro išskirtinės, neįtikėtinos teisinės situacijos, dėl ko turėtų būti atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas. Su atskiruoju skundu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, neduoda pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog 2004-2009 m. laikotarpiu dėl sveikatos būklės pareiškėja negalėjo ginti savo interesų (b. l. 69). Dėl paminėtų motyvų atnaujinti praleisto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti, nėra pagrindo. Be to, teismų praktikoje yra suformuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-57/2008; Nr. 3K-3-337/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V.M. B. nurodyta nauja aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. 2-7-04/04. Prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja turi įrodyti, jog 13,34 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė jos tėvui P. K.. Iš pateikto A. K. laiško matyti, kad ji iš esmės galėtų patvirtinti tik 13,34 ha žemės sklypo išnuomojimo S. šeimai faktą, tačiau ne P. K. nuosavybė teisių turėjimą į minėtą žemės sklypą. V.M. B. įsitikinimas, kad tėvas tik būdamas žemės savininku galėjo išnuomoti žemę, turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Įrodymų, kad 1938-09-30 sutartis dėl 13,34 ha žemės sklypo pardavimo buvo įvykdyta ir P. K. tapo sklypo savininku, byloje nėra (civilinė byla Nr. 2-7-04/04, b.l. 28). Iš civilinės bylos Nr. 2-7-04/04 duomenų matyti, kad 1937-01-03 sutartimi ketverių metų laikotarpiui P. K. išnuomavo A. S. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris 1938-10-15 antrose varžytynėse buvo parduotas V. P., tačiau duomenų, jog 13,34 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas S. šeimai iki žemės nacionalizacijos, duomenų nėra (b. l. 27, 77-79).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu galima atnaujinti procesą, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip minėta aukščiau, Utenos rajono apylinkės teismo 2004-04-20 sprendimas buvo peržiūrėtas ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, todėl, prašant atnaujinti procesą, remtis aukščiau paminėtu įstatymo punktu nėra jokio pagrindo, nes jokių CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo išimčių nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato. Be to, apeliantė nenurodė jokios teisės normos, kuri teismo, o ne jos atstovų, buvo aiškiai klaidingai pritaikyta 2004-04-20 sprendime (CPK 178 str.). Nurodytos aplinkybės dėl atstovų padarytų klaidų nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sritį. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog pareiškėja, bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose 2003-2004 m.m. pati yra dalyvavusi teismo posėdžiuose, teikė dokumentus bei paaiškinimus, todėl teiginiai, jog ją atstovavę advokatai, giminaičiai teismui nurodė neteisingas aplinkybes, vertintini kritiškai.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė