Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Edmundui Dauniui, atsakovo atstovei Rūtai Sasnauskienei

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visiškai

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teikia namui bendro naudojimo patalpų priežiūros, eksploatavimo ir administravimo paslaugas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butai, esantys adresu Pumpurų g. 4-6, Pumpurų g. 4-7, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o patikėjimo teise juos valdo atsakovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-7-515/2009).

Teisės aktuose įtvirtinta, kad tuo atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas.

Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas (ar trečiasis asmuo, įgyvendinamas savo kaip turto savininko teises), nesinaudojo savo teise skųsti ieškovo priimtą sprendimą dėl remonto darbų.

Pažymėtina, kad pagal 2015 m. gegužės 24 d. neeilinės apžiūros aktą konstatuota, kad reikalinga pakeisti namo įėjimo laiptus į antrą aukštą, pridėta 5 454,47 Eur sąmata. Vis dėlto teismui nepateikti įrodymai, kad nepavyko pirmieji viešieji pirkimai ir ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų.

Vis dėlto jokių darbų nebuvo imtasi iki pat kito kreipimosi 2017 m. į ieškovą. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas pakartotinai (pirmuoju atveju savo teises įgyvendino savininkas – trečiasis asmuo) kreipėsi į ieškovą, prašydamas kuo skubiau priimti sprendimą dėl laiptų remonto.

2017 m. gruodžio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie įvykusį viešąjį pirkimą su prašymu priimti sprendimą dėl projekto pasirinkimo: atlikti dalinį viršutinės laiptinės priestato remontą arba pilną priestato remontą.

Teismui nėra pateiktas atsakovo arba trečiojo asmens sutikimas, kuriuo būtų priimtas sprendimas laiptus rekonstruoti ieškovo viešuosiuose pirkimuose nustatyta kaina, tuo labiau, kad laiptų įrengimo išlaidos paskirstomos tik Vilniaus miesto savivaldybei priklausantiems dviem butams.

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad išlaidos galimai neteisėtai priskirtos tik nurodytiems dviem butams, kadangi, nors ir trečiasis asmuo 2015 m. birželio 22 d. rašte nurodė nesutinkantis (arba abejojantis) su ieškovo sprendimu dėl remonto darbų sąmatos skyrimo tik dviem butams, kadangi laiptai priskirti namo bendro naudojimo objektams, antra vertus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius nurodė, jog ieškovas yra teisus paskirstydamas remonto išlaidas, nenuginčijus turto aprašo ir neatlikus naujos turto inventorizacijos.

Šiais motyvais laikytina, kad atsakovas turi apmokėti remonto išlaidas, vis dėlto turi būti nuspręsta dėl remonto išlaidų dydžio.

2018 m. balandžio 10 d. sudaryta statybos rangos sutartis 2018/02, kurioje numatyta 3 630 Eur projekto parengimo kaina.

Šios sumos atsakovas neginčijo ir ją pervedė ieškovui proporcingai jo valdomo turto daliai.

2018 m. balandžio 3 d. ieškovas su UAB „Atira“ sudarė sutartis laiptų gamybai ir montavimui pagal projektą, sutarties objekto kaina nurodoma 21 175 Eur.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010,,Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ IV skyrių privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014; ir kt.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Minėtos bendraturčių pareigos susijusios su nuosavybės teisės turinio tinkamu įgyvendinimu. Pažymėtina, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Atsakovo teigimu, ieškovas darbus vykdė neturėdamas patalpų savininko (naudotojo) sutikimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo, ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Kitaip tariant, jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Kita vertus, iš tiesų ieškovas neinformavo atsakovo ar trečiojo asmens apie įvykusius viešuosius pirkimus ir ženkliai padidėjusią remonto kainą. Nebuvo nei iškabinta preliminari sąmata, nei tartasi su savininkais.

Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 7.2 punkte numatyta, jog administratorius privalo organizuoti namo priežiūrą – namo būklės nuolatinį stebėjimą ir vertinimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui. Tu pačių nuostatų 7.3 punktas ieškovą įpareigojo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo pateiktas projektas, kuriame nenurodoma detali darbų sąmata (pavyzdžiui, kaip buvo 2015 m.). Teismui taip pat nepateiktas detalus darbų sąrašas, panaudotų medžiagų kiekių žurnale nepridėtas medžiagų įsigijimas, jų kaina ir pan.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad galimai ieškovo pasirinktas laiptinės remonto būdas ir apimtis buvo neekonomiški, t. y. byloje pateiktas nepriklausomo eksperto atliktas laiptų prie pastato Pumpurų g. 4, Vilniuje montavimo darbų kiekių ir kainų įvertinimo aktas. Šiame akte konstatuota, kad vidutinės rinkos atliktų darbų kaina remonto dienai (2018 m. spalio mėn.) paskaičiuota 11 422,40 Eur su PVM. Tam pagrįsti pridėta lokalinė sąmata.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, laiptų nuotraukas, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog laiptų būklė buvo kritinė, todėl namo administravimą vykdančio asmens veiksmai organizuojant laiptų remontą buvo teisėti, kita vertus, remonto sąmatai nuo 2015 m. (apie 5 400 Eur) padidėjus iki 21 000 Eur už remontą ir 3 500 Eur už projektą, t. y. daugiau kaip 4 kartus, atsakovas privalėjo būti informuotas ir ieškovas turėjo gauti sutikimą asmens, kuris apmoka visas remonto išlaidas.

Savivaldybių audito ataskaitose pabrėžiama, kad savivaldybės nekilnojamasis turtas yra viena iš priemonių savivaldybės funkcijoms atlikti. Savivaldybės yra atskaitingos už turto išlaikymo išlaidas, tame tarpe ir už ieškovo reikalaujamas apmokėti remonto išlaidas.

Yra galimas objektyvus ir subjektyvus požiūris į sąžiningumo sampratą. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjamos aplinkybės, patvirtinančios asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės doktrinoje bei administracinių teismų praktikoje sąžiningumas taip pat suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise, o sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-98/2013).

Teismui iš tiesų kyla klausimas, ar nagrinėjamoje byloje ieškovas savo, kaip turto administratoriaus, teises įgyvendino sąžiningai ir veikė turto savininkų, tame tarpe ir atsakovo (bei trečiojo asmens) interesais, siekdamas kuo palankesnės kainos, norint suremontuoti laiptus.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad reikalaujamos priteisti sumos likutis, kurio atsakovas nesutiko sumokėti kaip nepagrįstai per dideles remonto išlaidas, yra pagrįstas, neįrodė, kad atsakovas sutiko su itin išaugusia laiptų remonto suma, nepridėjus detalios atliktų darbų sąmatos, kuri išsklaidytų abejones dėl galimai nesąžiningos ir per didelės kainos, todėl laikytina, kad atsakovas buvo teisus apmokėdamas už laiptų remontą pagal tuo metu buvusias vidutines kainas.

Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad iš atsakovo turi būti priteista ieškinyje nurodyta skola, todėl papildomai nemotyvuojant atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl vėlavimo palūkanų ir procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, nenustačius atsakovo pareigos sumokėti remonto išlaidų likutį, jam nėra atlyginamas sumokėtas žyminis mokestis ir patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai).

Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas ar trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašymo tokias išlaidas priteisti, pastarosios ieškovo ieškinį atmetus visiškai atsakovo ar trečiojo asmens naudai nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, juridinio asmens kodas 121458016, ieškinį atsakovui Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti visiškai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.