- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1061-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03769-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R. ir A. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 115,36 Lt skolos už komunalines paslaugas ir 5 221,94 Lt už stogo remontą, 375,98 Lt delspinigių už stogo remonto darbus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), laiku ir tinkamai nevykdė prievolės mokėti mokesčius už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį ir iš ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ už jos neatsakingumą ir neveikimą prašo priteisti patirtą 11 000 Lt žalą už priverstinės nuomos laikotarpį (200 Lt x 55 mėn.), 2 640 Lt sumą dėl dujinio įrenginio sugadinimo bei 5 000 Lt neturtinę žalą, nes prarado sveikatą, turėjo didelių išgyvenimų ir nepatogumų. Atsakovas prašymo dėl stogo remonto neteikė ir niekur nepasirašė, todėl nėra skolingas. Kaip nurodė atsakovas, jis neatsakingas ir už jam paskaičiuotus komunalinius mokesčius, kadangi po remontų buvo užkištos tiek vėdinimo, tiek dūmtraukio angos, priskirtos konkrečiai jo butui, jis nebegalėjo ten gyventi, nes į butą veržėsi dūmai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-21 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad atsakovas nurodo nedavęs sutikimo stogo darbams atlikti, tačiau jam galioja daugumos namo bendrasavininkių sprendimas dėl stogo remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti atsakovui stogo remonto darbų dalį 5 221,94 Lt, proporcingą atsakovo turimai nuosavybės daliai, yra pagrįstas ir tenkintinas, kitokiu būdu apskaičiuoti mokėtinas sumas nėra pagrindo (CK 4.82 str. 3 d., 4.85 str.). Tuo tarpu atmesdamas atsakovo priešieškinį teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie 55 mėnesius atsakovo mokėtą 200 Lt nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis įregistruota viešame registre ir nuomotojas moka už gautas nuomos pajamas mokesčius valstybei (Sutarties 5.1.5.,CK 1.75 str. 2 d.). Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visas asmens atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltę, todėl asmuo, šiuo atveju atsakovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas paminėtas deliktinės atsakomybės taikymo ieškovei sąlygas (CK 6.245-6.250 str.). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas apie penkerius metus visiškai negalėjo gyventi savo bute Laukų g. 27-4, Klaipėdoje, ir juo naudotis, taip pat patyrė nuostolius dėl nuomos, dujinio katilo susprogimo bei neturtinę žalą būtent dėl ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir dėl to yra ieškovės kaltė. Atsakovas nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė reikalaujamą priteisti žalą ir priežastinio ryšio su ieškovės neteisėtais veiksmais.
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias pareiga apmokėti už stogo remonto darbus tenka proporcingai pagal turimą turtą. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovas, išlaidos, tenkančios už stogo remontą, buvo paskaičiuotos ne 8 butams, o tik 4. Tuo tarpu aplinkybė, kad už kitą stogo dalį buvo apmokėję kitų keturių butų savininkai, atsakovo vertinimu, neturi teisinės reikšmės. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių remonto išlaidas už kitą pusę namo stogo, kurią remontavo kitų butų savininkai. Taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo A. R. atliko palėpės rekonstrukciją ir įsirengė gyvenamąsias patalpas, dėl to jam ir tenka padengti išlaidas už stogo remonto darbus. Taip pat atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos priešieškinis ieškovei. Pasak atsakovo, ieškovė netinkamai prižiūrėjo dūmtraukius, dėl to nebuvo traukos ir smalkės patekdavo vidun. Taip pat dėl ieškovės neveikimo – dūmtraukių nevalymo - sprogo dujinis katilas. Dėl to jis buvo priverstas nuomotis butą iš savo buvusios sutuoktinės. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino priešieškinio argumentų dėl faktinių aplinkybių, neišreikalavo reikiamų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje įrodymus ir, vadovaudamasis teisės normomis bei suformuota teismų praktika, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį ir iš jo priteisė skolą už administravimo paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad dalis namo gyventojų jau seniau buvo suremontavę dalį stogo, už kurį kiti asmenys, tame tarpe ir atsakovas, nemokėjo. Dėl to, nusprendus remontuoti neremontuotą stogo dalį, išlaidos buvo padalintos asmenis, kurie prie stogo remonto anksčiau nebuvo prisidėję. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų prisidėjimą prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo atsakovas, aplinkybė, jog kitų keturių butų savininkai buvo sutvarkę stogą ir prie šio remonto neprisidėję, turi esminę reikšmę dalijant išlaidas, tenkančias už dalies senojo stogo pakeitimą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog trečiasis asmuo, atlikęs palėpės rekonstrukciją, turėjo padengti stogo remonto išlaidas. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo turėtų prisidėti prie šių išlaidų didesne dalimi tik ta apimtimi, jeigu po rekonstrukcijos jo plotas padidėjo, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada konstatuoja, kad atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir padarytos žalos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl neišvalyto dūmtraukio sprogo dujinis katilas ir dėl to atsakovas patyrė nurodomą žalą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės teisinių santykių atsiradimui būtina nustatyti visas asmens atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.250 str.). Atsakovui neįrodžius vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, jo priešieškinis negali būti tenkinamas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės ir atliktą teisinį jų vertinimą pagal atsakovo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.