Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta galutinė bausmė paskirta – 80 MGL (4 000 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėtos baudos dalis yra 76 MGL (3 800 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausta 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. Š. konfiskuotino turto – transporto priemonės – VW „Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 450 Eur.

2) 2021 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis subendrintas su 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 76 MGL (3 800 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausta 5 metus naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota transporto priemonė automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3) 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą ir ją apimant, ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 76 MGL (3 800 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. Š. bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. V. Š. 2021 m. birželio 15 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 15 d. nutarimu „Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“ (kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18502-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, keturių mėnesių laikotarpiui, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. spalio 16 d., laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamajam priklausančią transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 150 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą naudoti ir juo disponuoti). 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis paskirtas minėto turto saugotoju. 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Nepaisant to, kaltinamasis savo rašytinio įsipareigojimo saugoti minėtą turtą nevykdė ir 2021 m. birželio 23 d. automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 100 Eur perleido nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo teismas nustatė, kad kaltinamajam V. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18502-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo skirtas laikinas nuosavybės apribojimas automobiliui „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 Eur, uždraudžiant šį turtą naudoti ir juo disponuoti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatytas nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. spalio 16 d. Nutarimas paskelbtas pasirašytinai, nutarimo nuorašas įteiktas kaltinamajam (b. l. 18–19).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

7. Laikino nuosavybės teisės apribojimo esmė yra: pirma, draudimas asmeniui atlikti veiksmus su turtu, kuriam pritaikytos laikinos apsaugos priemonės; antra, draudimas su turtu atlikti veiksmus, kurie yra uždrausti. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pažeidė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. birželio 15 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32354-21 nustatytą draudimą disponuoti automobiliu „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), šį automobilį perleidęs už 100 Eur nenustatytam asmeniui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į paties kaltinamojo parodymus, V. Š., pažeisdamas minėtą draudimą disponuoti turtu, visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį ir esmę, suvokė, kad atlieka draudžiamus veiksmus ir norėjo taip veikti. Tad teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmių skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2011; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas. Teismas atsižvelgia į teismo nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat – į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, o konkrečiai: jauno amžiaus, dirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, į tai – kad kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, t. y. 1 metus. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmė mažinama vienu trečdaliu ir paskiriama sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. Š. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat spręstina, kad ankstesniu nuosprendžiu subendrinta baudos bausmė (76 MGL) vykdytina atskirai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

18. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe: apsvarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 22 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017; 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

19. Nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109/2010; 2011 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2016).

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu kaltinamąjį nuteisus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 243 straipsnį, jam paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Vadinasi, už ankstesnės nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, tuo sudarant jam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant ankstesnę nusikalstamą veiką, pagal kurią šiuo metu jau yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu. Kaltinamasis, nagrinėjant ankstesnę baudžiamąją bylą, teisiamojo posėdžio metu, pats pasakė, jog transporto priemonę, kurią turėjo saugoti, jau yra pardavęs, kadangi tuo metu reikėjo pinigų. Tai rodo, jog kaltinamasis iš dalies yra linkęs bendradarbiauti su institucijomis, kadangi pats padėjo atskleisti nusikalstamą veiką bei jos aplinkybes, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjama nusikalstama veika traktuojama nesunkia, tačiau ji yra padaryta tyčia, kaltinamajam suvokiant, kad daro draudžiamus veiksmus, ką kaltinamasis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

21. Tačiau kaip minėta, vadovaujantis teismų praktika, norint kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, būtina atsižvelgti ne tik į byloje esančius duomenis, tačiau ir kaltinamojo asmenybę. Šiuo atveju, kaltinamasis praeityje teistas už įvairius nusikaltimus – 4 kartus dėl vairavimo esant neblaiviam bei dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę. Probacijos tarnyba 2022 m. sausio 6 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nurodydama, jog kaltinamasis po paskutinio priimto nuosprendžio, kuriuo nuteistas dėl vairavimo esant neblaiviam, 2021 m. gruodžio 21 d. ir vėl vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,19 promilių girtumas. Tuo kaltinamasis galimai padarė naują nusikalstamą veiką bei pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus – nustatytu paros metu būti namuose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 8 d., metu kaltinamasis prisipažino, jog jo atžvilgiu yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

22. Minėta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei padėjo atskleisti jos aplinkybes, vykdo individualią veiklą, augina 2 mažamečius vaikus. Be to, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, po Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, išklausė kursus dėl alkoholio vartojimo. Šie kaltinamojo veiksmai rodo, jog kaltinamasis stengiasi elgtis dorai, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog jis tinkamą elgesį demonstruoja tik esant būtinumui, t. y. siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo – kaip matyti iš šio nuosprendžio 21 punkte aptartų aplinkybių, po paskutinio kaltinamojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamasis išvadų nepadarė ir toliau atlikinėja įstatymais draudžiamus tyčinius veiksmus.

23. Aptardamas visumą aplinkybių, aprašytų šio nuosprendžio 20-22 punktuose, o būtent aplinkybes, atskleidžiančias kaltinamojo gyvenimo būdą bei apibūdinančias jo asmenybę, tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba, rūpinasi nepilnamečiais vaikais, teismas konstatuoja, kad į šias aplinkybes buvo atsižvelgta, skiriant ir individualizuojant bausmę. Tačiau, visgi, kiti bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis yra linkęs daryti naujas tyčines nusikalstamas veikas, nesistengia paisyti galiojančių įstatymų, juos pakartotinai pažeidinėja, kaltinamajam paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nedaro. Tad, teismo nuomone, nagrinėjamų, kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo atvejis yra išimtinis, pagrindžiantis būtinybę kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pakartotinai.

24. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71–74) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti, ją iš dalies sudedant su 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi, ir skirti V. Š. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, V. Š. skirtą 76 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį.

V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.