- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-594-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01286-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., T. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys T. K., antstolis R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Neo finance“ prašymu (e. b. l. 1–2) prašė teismo nustatyti, kad skolininkui T. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. K. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio ir ½ dalis banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolio R. V. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0179/18/01822 ir Nr. 0179/18/01818, kurioje išieškotoja – UAB „Neo finance“, skolininkas – T. K.. UAB „Neo finance“ gavo antstolio 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymą Nr. S-18-179-20300 dėl pasiūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (e. b. l. 6–8).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi (e. b. l. 31–33) pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad T. K. nuosavybės teisėmis priklauso ½ dalis antstolio areštuoto sutuoktinės V. K. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje. Kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Laikytina, kad V. K. darbo užmokestis abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis, suinteresuoto asmens V. K. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
5. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis areštavo V. K. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, nėra įrodymų kokia konkreti areštuotų lėšų suma jau antstolio aprašyta ir kokio pobūdžio lėšos yra areštuotos. Šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitas, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 str.), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas V. K. realias lėšas banko sąskaitose.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 44–47), kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, arba 2019 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pripažįstant, kad byla sustabdytina iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-8178-1090/2019 dėl suinteresuotų asmenų T. K. ir V. K. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
7. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas informacijos, kad santuokos nutraukimo byloje Nr. 2YT-42004-981/2018 yra sprendžiamas sutuoktinių viso turto, jiems priklausančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo klausimas. Skundžiama nutartis prieštarauja sutuoktinių sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią V. K. pajamos iš darbo užmokesčio, nutraukus santuoką, yra jos asmeninė nuosavybė.
8. Suinteresuoti asmenys T. K. ir V. K., gavę iš suinteresuoto asmens antstolio R. V. patvarkymą su pasiūlymu pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčio susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, dėl teisinių žinių stokos nepateikė antstoliui tokio sutikimo, tačiau de facto (lot. faktiškai; iš tikrųjų) sprendė turto pasidalijimo klausimą, priėmė sprendimą nutraukti santuoką, 2018 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. Dėl nepašalintų procesinių dokumentų trūkumų prašymas buvo grąžintas. Suinteresuoti asmenys T. K. ir V. K. 2019 m. sausio 31 d pakartotinai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjams nustatytas 20 dienų terminas dokumentų trūkumams pašalinti.
9. Suinteresuoto asmens V. K. darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius. Iš šių lėšų apeliantė išlaiko tris vaikus, moka būsto kredito įmokas bankui SEB, AB. Suinteresuotas asmuo T. K. iš UAB „Neo finance“ skolinosi savo asmeniniams poreikiams, be sutuoktinės žinios.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo pareiškėjos UAB „Neo finance“ prašymą rašytinio proceso tvarka, todėl V. K. neturėjo galimybės informuoti bylą nagrinėjančio teismo apie šiame skunde dėstomas aplinkybes, negalėjo pateikti prašymo sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja UAB „Neo finance“ atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 76–77) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja iki šios dienos nėra informuota apie vykstančią skyrybų bylą ir prie jos nėra prijungta. Nors suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde nurodo, kad kreditas buvo imtas T. K. asmeniniams poreikiams tenkinti – dėl šių teiginių nėra jokių įrodymų bei pareiškėjos žiniomis paskolų suteikimo metu sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Antstolio R. V. 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkyme išdėstytu siūlymu suinteresuoti asmenys nepasinaudojo, bet tą patį mėnesį kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Pareiškėja tai vertina kaip suplanuotą skolininkų veiksmą. Antrą kartą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutuoktiniai kreipėsi 2019 m. sausio 31 d., tą pačią dieną, kai teismas priėmė nutartį iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo.
12. Suinteresuotas asmuo T. K. pateikė atsiliepimą (e. b. l. 74), kuriame nurodo, kad su suinteresuoto asmens V. K. atskirame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais sutinka. Patvirtino, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-42004-981/2018 dėl T. K. bei V. K. santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo ir civilinės bylos sustabdymo
15. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
16. Suinteresuotas asmuo V. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: V. K. ir T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. sausio 31 d. pateiktus dokumentus (prašymą ir sutartį) dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį byloje Nr. 2YT-42004-981/2018; civilinės bylos Nr. 2YT-8178-1090/2019 informaciją; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį byloje Nr. 2YT-8178-1090/2019; V. K. ir banko SEB, AB 2007 m. gegužės 29 d. kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui ir įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, konstatuoja, jog naujai pateiktas įrodymai pridėtini prie bylos.
17. Suinteresuotas asmuo V. K. taip pat prašė teismo sustabdyti nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-8178-1090/2019. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), jog civilinėje byloje Nr. 2YT-8178-1090/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03005-2019-9) 2019 m. kovo 28 d. priimtas sprendimas, kuriuo T. K. ir V. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkintas, taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamomis sąlygomis. Teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d., vadinasi, civilinė byla Nr. 2YT-8178-1090/2019 yra išnagrinėta, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens V. K. prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-35334-1012/2017 ir 2017 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-15310-734/2017 vykdomas išieškojimas iš skolininko T. K. pareiškėjui UAB „Neo finance“. 2018 m. lapkričio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18-179-16335 areštuoti bendrosios jungtinė nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pasiūlė suinteresuotiems asmenims T. K. ir V. K. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi nurodytas sutikimas pateiktas nebuvo, antstolis 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-18-179-20300 pasiūlė kreiptis pareiškėjui į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).
19. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu T. K. ir V. K. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, todėl skundžiama teismo nutartis yra neaktuali, kadangi būtent santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiamas sutuoktinių viso turto, jiems priklausančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo klausimas.
20. CK 3.100 str. 4 p. nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 str.) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
21. CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
22. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo vertino, jog skolininkas T. K. ir V. K. yra sutuoktiniai, todėl nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, laikė, jog V. K. darbo užmokestis abiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Tačiau iš apeliantės pateiktų įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d., t. y. dar neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, suinteresuoti asmenys T. K. ir V. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2YT-8178-1090/2019). Nurodytoje civilinėje byloje 2019 m. kovo 28 d. priimtas sprendimas, kuriuo T. K. ir V. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkintas, taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkamomis sąlygomis. Be kitų sąlygų, susitarime nustatyta, kad T. K. asmeniškai atsakys kreditoriui AB „Neo finance“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01822 ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01818, kurią vykdo antstolis R. V., taip pat nustatyta, kad pareiškėjai padalino santakoje įgytą turtą, kad dvejus metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.
23. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė šiuo atveju yra pasibaigusi santuokos nutraukimo pagrindu (CK 3.100 str. 4 p.). Kadangi sprendimas, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka bei išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir turto padalijimo klausimas, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d., pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo negali būti tenkinamas.
24. Pažymėtina, kad šioje byloje 2019-03-29 teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pasisakyti dėl tolesnės procesinės pozicijos dėl pareikšto prašymo šioje byloje, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias faktines aplinkybes. Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pasikeitus faktinei situacijai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas išvadai padaryti, kad apeliantės atskirasis skundas iš esmės pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama - dalyje, kurioje tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Neo finance“ prašymas suinteresuotiems asmenims T. K. ir V. K. dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 sausio 31d. nutartį pakeisti dalyje, kurioje tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Neo finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.