Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja.

V. R. paskirtos bausmės atlikimo pabaiga – 2022 m. kovo 31 d.

Probacijos tarnyba kontroliuoja nuteistojo elgesį nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 14 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam V. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Probacijos tarnybos atstovė ir prokurorė prašė teikimą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą atmesti.

Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su teikimu, nes prieš jį viskas organizuojama, visi prieš jį nusiteikę. Važiavo automobiliu po 23 val., tačiau nemano, kad tai yra nusikaltimas. Nuo spalio 17 d. nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).

Iš teismui pateikto teikimo ir nuteistojo V. R. asmens bylos duomenų nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. kontroliuoja V. R. paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymą, kurios turinį sudaro paskirti įpareigojimai: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja M. R. (asmens b. l. 20).

Teikime nurodyta, kad V. R. nuo 2020 m. sausio 24 d. vykdo individualią veiklą, dėl jo ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens b. l. 33, 44), tačiau nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios asmuo vengė atvykti į Probacijos tarnybą ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. vienintelį kartą atvykęs nedėjo geranoriškų pastangų bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, t. y. nepripažino teismo baudžiamojo įsakymo, neigė skirtą bausmę ir rodė agresiją, pyktį dėl bausmės vykdymo (asmens b. l. 18, 29–30, 39–43). Taip pat V. R. 2021 m. rugpjūčio 20 d. 3.33 val. patikrinimo metu policijos pareigūnams nesudarė galimybės patekti į namo laiptinę (asmens b. l. 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria teikimas nebuvo tenkintas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, Probacijos tarnybai buvo siūloma iš anksto organizuoti darbą su asmeniu dalyvaujant (duomenys neskelbtini) vertėjui (asmens b. l. 51–53).

Teikime pažymima, kad nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. Probacijos tarnyba derino V. R. ir (duomenys neskelbtini) vertėjo atvykimą į probaciją (asmens b. l. 57–61), tačiau 2021 m. lapkričio 22 d. asmens atvykimas ir (duomenys neskelbtini) vertėjo dalyvavimas pokalbyje teigiamų rezultatų nedavė, V. R. vėl reiškė pyktį, agresiją (stebimas destruktyvus elgesys – kumščiu daužė stalą), neklausė, kas jam buvo aiškinama probacijos specialisto, nereagavo ir į (duomenys neskelbtini) vertėjo kalbos ženklus (asmens b. l. 32B). Nuteistasis aiškino, kad jis išvis nėra kažkuo kaltas ir kad jam niekas negali uždrausti bendrauti su motina M. R., kuri pripažinta nukentėjusiąją šioje baudžiamojoje byloje. Taip pat patikrinimų metu 2021 m. rugsėjo 4 d. 2.47 val., 2021 m. spalio 8 d. 2.37 val., 2021 m. lapkričio 12 d. 23.55 val., 2021 m. lapkričio 19 d. 0.06 val. nepavyko patekti į asmens namo laiptinę (asmuo domofonu neatsakė, telefonu neatsiliepė) ir tokiu savo elgesiu V. R. nesudaro galimybės kontroliuoti teismo skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose (asmens b. l. 32B, 48, 48, 62). Administracinių nusižengimų registrų duomenimis, nuteistajam fiksuoti 3 administraciniai nusižengimai: 2021 m. spalio 11 d. 21 val. važiavo autobusu be bilieto, 2021 m. spalio 17 d. 23.47 val. vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros bei privalomojo draudimo ir šis nusižengimas padarytas nakties metu, kuriuo V. R. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, 2021 m. spalio 18 d. 12.06 val. asmuo vėl vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros (asmens b. l. 55–56).

Visų pirma, teismas, svarstydamas dėl nuteistajam V. R. paskirtos laisvės apribojimo pakeitimo į areštą, pažymi, kad asmens byloje nėra užfiksuota teismo skirto draudimo – bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja mama M. R. – pažeidimo. Šios išvados nepaneigia teikime nurodyta nuteistojo išsakyta pozicija, kad jam niekas negali uždrausti bendrauti su motina M. R..

Kita vertus, jau po pirmojo Probacijos tarnybos teikimo svarstymo, kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino, teismas suteikė galimybę nuteistajam V. R. savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nors 2021 m. rugpjūčio 20 d. Probacijos tarnyboje nuteistasis nedėjo geranoriškų pastangų bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, priešingai – rodė agresiją ir pyktį dėl Probacijos darbuotojų, vykdančių jiems pavestas pareigas, veiksmų. Nepaisant to, V. R. nepadarė jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio. Nuteistasis 2021 m. lapkričio 22 d. Probacijos tarnyboje vėl elgėsi netinkamai – reiškė pyktį, agresiją (kumščiu daužė stalą), neklausė, kas jam buvo aiškinama probacijos specialisto, nereagavo ir į (duomenys neskelbtini) vertėjo kalbos ženklus. Teismo vertinimu, toks V. R. elgesys laikytinas neigiamu, nuteistasis net nebando dėti bent minimalių pastangų, kad laisvės apribojimo bausmės atlikimas būtų tinkamas (pavyzdžiui, stengtis bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, tinkamai išklausyti jos darbuotojus dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų ir kt.).

Be to, praėjus vos dešimčiai dienų po pirmojo teikimo svarstymo, nuteistasis 2021 m. spalio 17 d. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, nes vairavo transporto priemonę. Taip pat teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė pateikė duomenis, kad 2021 m. gruodžio 2 d. V. R. nebuvo surastas namuose, telefonu pranešė, kad tuo metu buvo kaime. Iš Probacijos tarnybos pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotos SMS žinutės, matyti, kad V. R. nesigaili dėl tokio savo elgesio. Taigi akivaizdu, kad bausmės vykdymo laikotarpiu užfiksuoti du įpareigojimo – būti namuose nustatytu laiku – pažeidimo atvejai patvirtina, kad nuteistasis tikslingai ignoravo jam paskirtą bausmę ir nevykdė įpareigojimo. Pagrindą taip manyti sudaro teikime nurodytos aplinkybės apie tai, kad patikrinimų metu 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d., nepavykus patekti į laiptinę, V. R. nesudarė galimybės kontroliuoti jam skirto įpareigojimo būti namuose nustatytu metu. Pirmiau minėto teikimo svarstymo metu teismas palankiai vertino nuteistajam V. R. aplinkybes, kad, nepavykus patekti į laiptinę, nebuvo fiksuotų aptariamo teismo skirto įpareigojimo pažeidimų, nes V. R. yra (duomenys neskelbtini), o nėra objektyvių įrodymų, kad tikrinimo metu nuteistasis išties pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku. Kita vertus, po pirmo teikimo svarstymo teisme V. R. nepadarė atitinkamų išvadų ir nedėjo pagrįstų pastangų, kad įpareigojimas būtų vykdomas tinkamai. Tokią išvadą leidžia daryti jo elgesys Probacijos tarnyboje. Pažymėtina, kad V. R. yra pilnametis asmuo, todėl jis turi būti rūpestingas ir geranoriškas bendradarbiauti, kad bausmę vykdančiai institucijai būtų sudarytos tinkamos sąlygos kontroliuoti jo elgesį (pavyzdžiui, susitarti, kokiu būdu galima būtų patekti nakties metu į gyvenamąjį namą, kad galima būtų patikrinti, ar nuteistasis yra nustatytu laiku namuose). Kita vertus, Probacijos tarnybos darbuotojų ignoravimas, agresijos rodymas patvirtina, kad nuteistasis net nebando stengtis rodyti noro, kad būtų tinkamai vykdomas teismo įpareigojimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis negalėjo tinkamai vykdyti jam paskirto įpareigojimo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad V. R. teismo paskirto įpareigojimo nevienkartinis nesilaikymas buvo atsitiktinio pobūdžio.

Be to, svarstydamas, ar yra teisinis pagrindas tenkinti Probacijos tarnybos teikimą, teismas vertina Probacijos tarnybos pateiktą informaciją, kad V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu taip pat padarė tris administracinius nusižengimus, t. y. 2021 m. spalio 11 d. važiavo viešuoju transportu be bilieto, 2021 m. spalio 17 d. 23.47 val. vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros bei privalomojo draudimo, 2021 m. spalio 18 d. vėl vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Teismas nenustatė pateisinamų priežasčių, dėl kurių V. R. padarė minėtus administracinius nusižengimus, nors jie ir nelaikytini šiurkščiais. Pats nuteistasis teismo posėdžio metu atsisakė pateikti paaiškinimus dėl minėto elgesio.

Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui į teismo paskirtus įpareigojimus, priežiūros plane nustatytas bausmės įgyvendinimo priemones, įstatyme numatytas nuteistojo pareigas; kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis.

Remdamasis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nuteistasis V. R. po ankstesnio teikimo nagrinėjimo išties nededa geranoriškų pastangų bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, atvykęs į tarnybą nesistengia išklausyti specialisto, tuo pačiu neigia jam paskirtą bausmę. Kaip minėta, nuteistojo netinkamą požiūrį į laisvės apribojimo bausmės atlikimą taip pat patvirtina jo elgesys su jį prižiūrinčiais asmenimis. V. R. neigiamą požiūrį į atliktiną laisvės apribojimo bausmę parodė ir jo elgesys teismo posėdžio metu nagrinėjant teikimą, kai nuteistasis iš esmės nesiklausė nagrinėjamo klausimo esmės, kurią jam vertė vertėjas, nuolat aiškino savo aplinkybes, taip kartu iš dalies trukdydamas ir vertėjui tinkamai atlikti savo pareigas. V. R. elgesys teismo posėdžio metu rodo jo priešišką ir piktybišką požiūrį į jam paskirtą bausmę. Taigi, V. R. nesistengia parodyti, kad ketina laikytis teismo skirtų įpareigojimų, jis nerodo gailesčio dėl savo netinkamo elgesio su Probacijos tarnybos darbuotojais, dėl padarytų administracinių nusižengimų ar teismo įpareigojimo pažeidimų.

Vien tai, kad nuteistasis V. R. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, savaime nėra aplinkybė, sudaranti galimybę jam nesilaikyti teismo skirtų įpareigojimų ar daryti administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė V. R. geranoriškų pastangų ir noro vykdyti paskirtą bausmę.

Įvertinęs nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad V. R., piktybiškai nevykdydamas jam teismo paskirtų įpareigojimų, vengia (tyčia) atlikti laisvės apribojimo bausmę. Toks nuteistojo vengimas sukelia BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatytas teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas ir V. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė keičiama į arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis), paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą, nustatant maksimalią įstatymo leidžiamą arešto bausmės trukmę – 90 (devyniasdešimties) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, V. R. į atliktinos arešto bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyto jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 24 d. 22.10 val. iki 2021 m. kovo 25 d. 16.25 val. ir nuo 2021 m. gegužės 14 d. 21 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 16.40 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34, telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt) arešto bausmės atlikimui, vykdant šią įsiteisėjusią nutartį, dienos.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) V. R. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nutarties įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.