Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-42-245/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-02-06
Bylos Nr.: 1A-42-245/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: R. N.
Nukentėjusysis: S. S.
Advokatai: Ugnius Čižiūnas, Linas Žalnieriūnas, Linas Žalnieirūnas

Kategorijos

1.2.28.5.1Savavaldžiavimas (BK 294 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41129-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.5.1.; (S) 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.9.

Kauno apygardos teismasNuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,nuteistųjų R. N., R. N. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,nukentėjusiojo S. S. (S. S.) atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. N. ir R. N. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo S. S. (S. S.) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš R. N. bei R. N. solidariai nukentėjusiajam S. S. (S. S.) priteista 933 Eur (devyni šimtai trisdešimt trys eurai).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas R. N. grąžintas nukentėjusiajam S. S. (S. S.).

Nukentėjusiojo S. S. (S. S.) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš R. N. bei R. N. solidariai priteista nukentėjusiajam S. S. (S. S.) 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Nukentėjusiajam S. S. (S. S.) iš R. N. ir R. N. priteista solidariai 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. N. ir R. N. nuteisti už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 16.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), abu veikdami bendrininkų grupėje, dalyvaujant dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė R. N. ginčijamą teisę: reikalaudami grąžinti R. N. bei J. N. priklausančią 7114,78 eurų vertės kompiuterinę įrangą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu į pilvą nukentėjusiajam A. S. bei vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam S. S., taip sukeliant jiems fizinį skausmą, reikalavo atiduoti šią kompiuterinę įrangą bei kaip kompiuterinės įrangos grąžinimo garantą paėmė nukentėjusiojo S. S. valdomą 1700 eurų vertės automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrai veikdami atėmė nukentėjusiajam S. S. galimybę ilgą laiką valdyti ir naudotis automobiliu, padarė didelę žalą nukentėjusiojo S. S. teisėms bei teisėtiems interesams.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistųjų R. N. ir R. N. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo panaikinti 2018 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. N. ir R. N. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas, o surašytas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų ir BPK 305 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Byla buvo nagrinėjama pagal įstatymų reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą (pažeistas BPK 219 straipsnio 3 punktas). Teismas padarė esminių kvalifikavimo klaidų, netinkamai aiškindamas BK 294 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nuosprendyje visiškai ignoravo nuteistųjų gynėjo argumentus, išsakytus teisiamojo posėdžio metu ir detaliai aptartus raštu pateiktoje baigiamojoje kalboje. Todėl teismas padarė esminių BPK ir BK pažeidimų ir priėmė neteisėtą, neargumentuotą bei nepagrįstą nuosprendį, kuriuo pažeidė BPK 1 straipsnį, 3 straipsnį, 219 straipsnio 3 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 punktą, 305 straipsnio 6 dalį, BK 294 straipsnio 1 dalį bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ultima ratio principus.

2.2. Skunde keliamos abejonės dėl priimto nuosprendžio teisėtumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui pateiktame kaltinamajame akte veikos kvalifikacija nurodyta pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tačiau aprašant nusikaltimo sudėtį, nurodomi sudėties požymiai būdingi BK 294 straipsnio 2 daliai, t. y. kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis: „R. N. <...> veikdamas bendrininkiį grupėje su R. N. bei su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, <...> ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu į pilvą nukentėjusiajam <...> bei vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam, taip sukeliant jiems fizinį skausmą, reikalavo atiduoti kompiuterinę įrangą <...>. Taip bendrai su R. N. bei dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, <...> padarė didelę žalą. Aplinkybė, jog fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tik patvirtina kvalifikuotos BK 294 straipsnio 2 dalies inkriminavimą. Todėl šiuo atveju nuteistieji turėtų atsakyti pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, kaip ir kiti konkrečios nusikalstamos sudėtį įgyvendinę bendrininkai, t. y. ir už smurto naudojimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad gynyba buvo suklaidinta, kadangi nežinojo nuo kokio kaltinimo gintis. Tai, kad teismas nurodė, jog nevertins smurto ir kvalifikuos veiką pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, bet nuosprendyje smurtą vertino - sudarė prielaidas priimti neteisėtą nuosprendį.

2.3. Skunde pabrėžiama, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie kartu su nuteistaisiais galimai bendrininkavusius asmenis (nėra garso ar vaizdo įrašų, liudytojų, mačiusių bet kokius bendrininkais galinčius būti asmenis ir kt.). Šie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys yra akivaizdžiai spėjami, tariami, numanomi, o informacija apie juos yra pateikta tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, t. y. nukentėjusiųjų, parodymuose. Tokie jų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Pažymima, kad į bylą nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, juolab, kad, kaip jie nurodo, buvo suduotas stiprus smūgis į galvos sritį, nuo kurio nukentėjusysis net nugriuvo ant žemės (smūgis į veidą po ko šis nukrito, turėjo būti stiprus ir palikęs matomus sužalojimus). Tokių sužalojimų nepatvirtino ir juos apklausę bei tarnybinius aktus surašę policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo S. S. parodymai, kuriais jis akcentuoja nubrozdintą ranką, kai šis po stipraus smūgio į galvos sritį griuvo ant žemės, atskleidžia neatitikimą objektyvioms aplinkybėms ir suponuoja subjektyvius ir galimai šališkus nukentėjusiojo parodymus. Jeigu būtų patirtas smūgis į galvos sritį, nukentėjusysis akcentuotų būtent tokį smūgį, detaliau papasakotų neigiamus potyrius, mechanizmą, padarytus sužalojimus, o ne nubrozdintą alkūnę (griūnant po stipraus smūgio į veidą). Visos šios aplinkybės leidžia abejoti nukentėjusiųjų parodymais ir daryti išvadą, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti ir kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys objektyviai neegzistavo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra įmanomas bendrininkavimas su asmenimis, kurie nėra nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokiu atveju turi būti objektyvių duomenų apie realų tokių asmenų egzistavimą bei šių asmenų atitikimą baudžiamojo įstatymo keliamiems amžiaus bei pakaltinamumo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Skundo autoriaus nuomone, šiuo atveju iš kaltinimo turėjo būti pašalintas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų konstatavimas ir jų tariamai atliktų veiksmų nurodymas.

2.4. Skunde teigiama, kad eliminavus iš kaltinimo smurto požymį, tampa sudėtinga įrodyti ir nekvalifkuotą savavaldžiavimą, kadangi tampa visiškai neaišku, kodėl nukentėjusieji perdavė turtą nuteistiesiems. Patys nukentėjusieji nurodė, kad turtą perdavė neva tik dėl nenustatytų asmenų smurto pavartojimo ir reikalavimų. Kadangi kaltinimas pateiktas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tai bet koks nenustatytų asmenų tariamai panaudotas smurtas privalėjo būti eliminuotas, tačiau tokiu atveju nesusiformuotų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Akivaizdu, kad nuteistiesiems net ir galimai pasiūlius, o nukentėjusiesiems sutikus palikti automobilį, tokiuose veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, nekyla padariniai, nėra priežastinio ryšio bei kaltės. Todėl priimtas nuosprendis pagal tokį kaltinimą pažeidžia ultima ratio principą, dirbtinai kriminalizuoja santykius ir pažeidžia nekaltumo prezumcijos principą.

2.5. Skunde keliamos abejonės ir dėl teismo sprendimo iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Nagrinėjant bylą teisme civilinio ieškovo atstovas pripažino, kad neturtinė žala buvo grindžiama fizinio smurto ir dėl jo kilusių išgyvenimų pagrindu, o teismas neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes (smurto naudojimą) pripažino reikšmingomis ir iš dalies tenkino civilinį ieškinį, taip dirbtinai praplėsdamas BK 294 straipsnio 1 dalies apimtį, kadangi į sudėtį įtraukė šioje dalyje nenumatytą pavojingą veiką - smurto naudojimą. Tačiau BK 294 straipsnio 1 dalis nenumato smurto, kaip pavojingos veikos požymio, todėl teismas negalėjo net svarstyti apie neturtinę žalą, kildinamą iš smurtinių veiksmų. Teismas nuosprendyje akivaizdžiai supainiojo šias dalis ir skirtingas jų konstrukcijas, kadangi kaip padarinius įrodinėjo didelę žalą (BK 294 straipsnio 1 dalis), o neturinę žalą kildino iš smurto (BK 294 straipsnio 2 dalį) ir tokiu būdu padarė grubių kvalifikavimo klaidų.

2.6. Skunde keliamas klausimas dėl teisėjo, priėmusio skundžiamą nuosprendį, šališkumo. Nurodoma, kad nuteistųjų gynėjui teisme iškėlus klausimą dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymo reikalavimams ir pateikus rašytinį prašymą dėl kaltinamojo akto gražinimo prokurorei, teismas posėdžio metu išaiškino, kad teismas nevertins kaltinamajame akte aprašyto fizinio smurto naudojimo šios bylos kontekste, tačiau iš nuosprendžio akivaizdu, kad davęs pažadus, kad konkrečios aplinkybės, kurios visgi buvo nurodytos kaltinamajame akte nebus tiriamos, tokį pažadą sulaužo ir nuteisia asmenis, vadovaudamasis aplinkybėmis, kurių turėjo nevertinti. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeistas rungimosi ir lygiateisiškumo, o taip pat ir teismo nešališkumo principas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nuosprendyje tiesiog konstatavo, jog veika kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, taip neatsakydamas nei į vieną gynėjo raštu pateiktą argumentą dėl veikos kvalifikavimo, kas taip pat traktuotina kaip rungimosi ir teismo nešališkumo principų pažeidimas.

2.7. Skunde teigiama, kad savavaldžiavimo norma BK yra blanketinė, tačiau iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kokias teises ir pareigas kaltinamieji pažeidė, kadangi nėra daroma nuorodų į jokius teisės aktus ar įstatymus. Nėra draudžiama pasirinkti vadinamąją nejurisdikcinę savo civilinių teisių gynimo formą, kai dėl teisių gynimo neprašoma valstybės pagalbos, o reikalavimai pareiškiami tiesiogiai prievolės nevykdančiam asmeniui. Šiuo atveju nuteistieji pateko į tokią situaciją, kai internete aptikę pardavinėjamus iš jų pavogtus daiktus, tiesiogiai susisiekė su daiktais disponavusiais asmenimis ir susitarė susitikti, su tikslu įsitikinti ar šie daiktai priklauso nuteistajam R. N.. Tik susitikimo metu nuteistieji įsitikino, jog parduodami daiktai nuosavybės teise priklauso R. N.. Teisme apklausti kaltinamieji parodė, kad identifikavo save nukentėjusiesiems (pagal tai jie vėliau surado nuteistąjį internete), ir pareikalavo gražinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris iš pastarojo buvo pavogtas. R. N. informavo, jog turi nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, o nukentėjusieji telefonu susisiekę su pusbroliu sužinojo, jog likusi vogtų daiktų dalis yra (duomenys neskelbtini) (tai pavirtino ir teisme apklausti nukentėjusieji). Nuteistieji pasiūlė kreiptis į policiją, tačiau nukentėjusieji nenorėjo to daryti ir savo iniciatyva pasiūlė palikti savo automobilį, kaip garantą, kol jie atveš kitas vogtas detales iš (duomenys neskelbtini). Todėl tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis susitarimas, kuriuo nukentėjusieji vengė teisėsaugos institucijų įsikišimo, kadangi akivaizdžiai suvokė, jog disponuoja vogtais daiktais. Tačiau grįžę į (duomenys neskelbtini) gavo patarimų ar nusprendė pasipelnyti, o galbūt ir negrąžinti įsigytų vogtų daiktų, todėl kreipėsi į policiją dėl neva pagrobto automobilio, juolab R. N. net nusiuntė detalių įsigijimo čekius (kas parodo, jog būtent nukentėjusieji vengė sąžiningai spręsti susiklosčiusią situaciją). Remiantis teismų praktika, nenurodžius konkretaus įstatymo ir kokią juo nustatytą tvarką asmuo pažeidė, negalima teigti, kad asmuo savavaldžiavo. Turi būti aiškios išvados apie tai, kokias CK ar kituose įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus asmuo pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, Nr. 2K-323/2009).

2.8. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju nėra ir savavaldžiavimo, kaip nusikalstamos veikos padarinių, t. y. didelės žalos. Apie tai, kad žala negali būti pripažįstama kaip didelė, parodo civilinio ieškovo atsakymai į teisme pateiktus klausimus, jog šis nerodė iniciatyvos atgauti automobilį, papildomai nesidomėjo, jo likimu bei neieškojo kontakto su ikiteisminio tyrimo tyrėja, siekdamas atgauti automobilį. Teisme jis taip pat nerodė noro atgauti automobilį, ir tik teismo raginamas, sutiko jį apžiūrėti. Tai akivaizdžiai parodo, jog nukentėjusysis prarasto turto nelaiko reikšmingu ir svarbiu. Tačiau priešingai - šis mato galimybę pasipelnyti ir gauti pinigines lėšas vietoje automobilio. Pažymima, kad nuteistasis R. N. tik pradėjus ikiteisminį tyrimą atgabeno automobilį į policijos stovėjimo aikštelę ir paprašė tyrėjos pasiimti automobilį. Tyrėja pažadėjo paimti minėtą automobilį, tačiau to taip ir nepadarė. Kas tik patvirtina, kad automobilis galėjo būti sugražintas jau nuo pirmųjų ginčo dienų (byloje pateiktas susirašinėjamas, kuriame R. N. siūlo nukentėjusiajam pasiimti automobilį), ir kad ikiteisminio tyrimo tyrėja visada žinojo automobilio buvimo vietą, o kaltinimui sustiprinti gal per aplaidumą inicijavo paiešką. Todėl nusikalstamos veikos sudėties požymis - padariniai - yra dirbtinai suformuotas, o jo dydis nesiekė didelės žalos, kadangi nukentėjusiesiems šis nerūpėjo (teismo posėdžio metu - taip pat nurodė, kad nenori, jog automobilis būtų gražintas, o nori piniginės kompensacijos).

2.9. Skunde pabrėžiama, kad nesant baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių (didelės žalos), negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio. Nuteistieji paprašė gražinti R. N. nuosavybės teise priklausančius daiktus, o atsisakymo atveju pagrasino apie tai pranešti policijos pareigūnams. Taip pat nurodė, esantys teisėti turto savininkai, o nukentėjusieji telefonu įsitikino, jog daiktai įgyti neteisėtai. Vadovaujantis nuteistųjų parodymais, būtent nukentėjusieji išsigando policijos ir pasiūlė tartis taikiai, t. y. ieškant kitų problemos sprendimo būdų ir pasiūlė paimti, kaip garantą pradžioje asmens dokumentus, o nuteistiesiems nesutikus, ir automobilį. Todėl nėra neteisėtų veiksmų (faktinio priežastinio ryšio), kadangi kilę padariniai nėra sąlygoti nuteistųjų neteisėtų veiksmų. Nuteistieji taip pat negalėjo numanyti, kad jų veiksmai gali sukelti padarinius, t. y. didelę žalą. Išties sunku numatyti, kad įvykęs susitarimas (jog bus atvežtos likusios pavogtos kompiuterinės dalys ir tuomet bus pasiimtas automobilis) pasikeis ir nukentėjusieji ims elgtis priešingai - patys kreipsis į teisėsaugos institucijas, nors ir žinodami, kad disponuoja vogtais daiktais (patvirtina parodymai teisme, jog bendravo įvykio vietoje su pusbroliu, kuris žinojo apie likusius vogtus daiktus).

2.10. Skunde pabrėžiama, kad šiuo atveju nuteistųjų veiksmuose nėra ir tyčios. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji ne tik, kad nesiekė pavojingų padarinių kilimo, bet ir siekė ginčą išspręsti taikiai, rodė pasitikėjimą nukentėjusiaisiais, kurie realiai disponavo vogtais daiktais, kadangi nesikreipdami į teisėsaugą jie patikėjo nukentėjusiųjų pažadais grąžinti likusius vogtus daiktus.

2.11. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo S. S. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad automobilio ,,Audi A4“ savininkė yra R. S., kuri civiliniame ieškinyje yra įvardinta kaip trečiasis asmuo, kurios valia ir ar apskritai jai buvo žinoma apie pareikštą civilinį ieškinį teisme nebuvo nustatinėjama, ieškovas remiantis CPK 45 straipsnio nuostatomis nebuvo keičiamas tinkamu. Nors nukentėjusysis nurodė, kad pirko automobilį už savo asmenines lėšas, tačiau duomenų pagrindžiančių tai, byloje nėra. Nėra pateikta pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis S. S. patyrė žalą. Tuo tarpu BPK 109 straipsnis imperatyviai numato, kad civilinį ieškinį gali pateikti tik asmuo betarpiškai patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis tokią žalą patyrė, ieškinį turėjo reikšti jo motina R. S., kuriai nuosavybės teise priklauso minimas automobilis ,,Audi A4“. Pažymėtina, kad dar nagrinėjant bylą teisme, automobilio rakteliai buvo perduoti nukentėjusiajam. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas vykdamas viešuoju transportu į mokymosi įstaigą, kadangi vien tai, kad jis mokosi, dar nereiškia, kad jis vyko į mokymosi įstaigą ir būtent viešuoju transportu.

2.12. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl civilinio ieškinio, susijusio su žala, patirta dėl smurtinių veiksmų, priteisimo pagrįstumo. Skundo autoriaus nuomone, įvertinus tai, kad teismas nurodė, jog bus nagrinėjamas kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, su kuo sutiko ir prokurorė, patvirtinusi, kad fizinis smurtas šiuo atveju nėra inkriminuojamas, neturtinės žalos, patirtos dėl smurtinių veiksmų, priteisimas yra neteisėtas ir civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Kaip jau buvo minėta, anksčiau, neturtinė žala šioje byloje yra grindžiama išskirtinai nuteistųjų tariamai panaudotu fiziniu smurtu, nukreiptu į nukentėjusiojo kūną ir pasireiškusiu smūgio sudavimu į veido sritį bei psichine prievarta.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į nuteistųjų gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą, nukentėjusysis A. S. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

4. Atsiliepime į nuteistųjų gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą, nukentėjusysis S. S. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą, skubos tvarka išspręsti automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą, grąžinant jam automobilį.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas aplinkybėmis, kurios net nebuvo nagrinėjamos teisme ir dėl kurių nuteistieji nėra nuteisti. Apeliantas analizuoja ir vertina aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kad nuteistieji R. N. ir R. N. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje su dviem nenustatytas asmenimis. Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo tiriama ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų (įrodymų) šiai aplinkybei pagrįsti, dėl jos nuteistiesiems kaltinimai nebuvo pareikšti ir ji nebuvo tiriama ir vertinama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios aplinkybės vertinimo laikytini nepagrįstais. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimu.

Atsiliepimas

4.2. Atsiliepime nukentėjusysis pažymi, jog nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad iš nuosprendžio neaišku kokią teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką (kokias teises ir pareigas) pažeidė nuteistieji. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir aprašyti byloje surinkti nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai, kurie ne tik patvirtina nuteistųjų kaltę, bet kartu atskleidžia jų padarytos veikos priešingumą teisei. Be to nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodoma kokie nuteistųjų veiksmai (veika) užtraukė jiems baudžiamąją atsakomybę - „neteisėtas reikalavimas grąžinti kompiuterinę įrangą ir kaip šios įrangos grąžinimo garantas nukentėjusiojo S. S. automobilio paėmimas“.

4.3. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su didelės žalos požymio nebuvimu nuteistųjų veikoje. Dėl nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo patyrė didelę žalą ir tai įrodo byloje surinkti įrodymai. Dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų neteko automobilio ,,Audi A4“, kurio iki šiol neatgavo ir negali juo naudotis. Šis automobilis buvo įgytas už asmenines lėšas, kurias kaupė keletą metų. Kadangi šiuo metu mokosi ir pajamos yra minimalios, todėl automobilio netekimas yra didelė žala. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio, tarp kaltinamųjų (nuteistųjų) veiksmų ir kilusių pasekmių (nusikalstamų padarinių), nebuvimo. Priežastinis ryšys yra akivaizdus ir įrodytas - nuteistieji savavaldžiaudami ir paimdami automobilį suprato, kad elgiasi neteisėtai ir tokiu būdu atima galimybę juo naudotis, kartu tuo darydami turtinę žalą. Būtent dėl nuteistųjų neteisėto elgesio (veiksmų) kilo ir neturtinė žala.

4.4. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad automobilį ,,Audi A4“ kaltinamieji paėmė (atėmė) iš jo, o ne iš motinos ir nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas jis (ir brolis A. S.). Šis automobilis buvo pirktas už jo lėšas, tik registruotas motinos vardu. Automobiliu naudojosi vienas, todėl ir žalą dėl jo netekimo patyrė jis, o ne motina.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusiojo S. S. atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistųjų R. N. ir R. N. gynėjo advokato Lino Žalnieirūno skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistųjų gynėjo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad R. N. ir R. N. dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. N. ir R. N. kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, padarymo, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais: nukentėjusiųjų A. S., S. S. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 1 b. l. 39-42, 60-64), asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais (t. 1 b. l. 43-46, 47-50, 84-87, 88-90), tarnybiniu pranešimu dėl telefono numerių išklotinių analizės (t. 1 b. l. 110), raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, VšĮ ,,E.“ pažyma, automobilio apžiūros aktu (t. 2 b. l. 130-131), VĮ ,,R.“ duomenimis (t. 2 b. l. 135).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, atlikusi visų duomenų įvertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. N. ir R. N. kaltės klausimą, netinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis bei nustatytas aplinkybes, nepagrįstai pripažino juos kaltės įrodymais ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Dėl įrodymų vertinimo

10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

11. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl R. N. ir R. N. kaltumo, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvertinta ar jų veiksmai atitinka nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog R. N. ir R. N. veiksmuose buvo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – būtinasis savavaldžiavimo požymis – padariniai, t. y. didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, kilusi dėl savavališko teisės vykdymo. Tuo remiantis, apkaltinamasis nuosprendis nuteistųjų R. N. ir R. N. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. N. ir R. N. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, dalyvaujant dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, savavališkai vykdė R. N. ginčijamą teisę: reikalaudami grąžinti R. N. bei J. N. priklausančią kompiuterinę įrangą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu į pilvą nukentėjusiajam A. S. bei vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam S. S., taip sukeliant jiems fizinį skausmą, reikalavo atiduoti šią kompiuterinę įrangą bei kaip kompiuterinės įrangos grąžinimo garantą paėmė nukentėjusiojo S. S. valdomą automobilį.

16. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams.

17. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. N. nuosekliai parodė, kad atvyko pažiūrėti, ką nukentėjusieji parduoda ir įsitikinti, kad daiktai yra jo. Apie parduodamas prekes sužinojo iš skelbimo internete. Dalys buvo pavogtos iš jo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune nukentėjusiesiems parodžius parduodamas kompiuterines detales, jis atpažino jas kaip savo, nes pats rinko ir dėliojo kiekvieną laidą, detalės yra išskirtinės. Tada jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusieji yra jo kompiuterinių detalių vagys, kurias bando parduoti. Nukentėjusieji patys pasiūlė atiduoti automobilį ,,Audi A4“ kaip užstatą, kol jie atveš kitas pavogtas detales. Nuteistasis R. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad 2017 metų rugpjūčio mėnesį jo sūnus R. pranešė, kad apvogė butą (duomenys neskelbtini), kur jis laikė kompiuterinę įrangą, o tą įrangą rado parduodamą internete ir tarėsi su pardavėju susitikti. Susitikus, pardavėjai parodė parduodamą įrangą, tada priėjo jo sūnus R. N. ir pasakė, kad tai jo įranga. Tarp jų su tais vaikinais prasidėjo žodinis konfliktas. Pardavėjai pasakė, kad yra ir kitos detalės, ne tik tos, kurias jie atvežė, tai buvo tik pusę jų. Tada visi bendru sutarimu susitarė, kad tie pardavėjai jiems su R. palieka savo automobilį ,,Audi“ kaip užstatą, kad tikrai tas detales atveš. Nieks jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, jie patys tą automobilį atidavė kaip garantą. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymų nelaikė įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laikė juos parodymais, kuriuos duodami nuteistieji siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su šia teismo išvada apygardos teismas nesutinka, kadangi nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais netikėti ir nesivadovauti, nėra pagrindo.

18. Nukentėjusysis A. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju R. N. susitarė susitikti degalinėje dėl kompiuterio dalių pirkimo – pardavimo. Jiems su broliu išlipus iš automobilio, prie jų priėjo 2 vyresnio amžiaus vyrai, kurie bendravo normaliai ir teigė, kad tuoj turi ateiti vaikinas, kuris nusimano kompiuteriuose ir tuomet pažiūrės - pirks dalis ar ne. Už maždaug 5 minučių prie automobilio priėjo 2 jauni vaikinai iš kurių vienas apžiūrėjo kompiuterines dalis ir garsiai pasakė „čia mūsų“ ir tuomet vienas iš vyresnių vyrų stipriai trenkė A. S. kumščiu į pilvą. Iškart tuomet tas pats vyras broliui liepė atiduoti automobilio raktus, bet brolis nesutiko. Vyras reikalavimą pakartojo apie 5 kartus ir tuomet stipriai trenkė broliui kumščiu į veidą, brolis parkrito, bet sąmonės neprarado. Brolis tuomet atidavė automobilio raktus. Vyriškiai pradėjo jį su broliu bauginti, kad iki pirmadienio privalo jiems gražinti likusias dalis. Asmenys teigė, kad jeigu iki pirmadienio nepristatys dalių, tai automobilį išrinks detalėmis arba parduos visą, atvyks aiškintis pas juos į namus. Kaltinamieji paėmė S. naudojamą automobilį, jame buvusias kompiuterines detales, automobiliu nuvežė į Kauno geležinkelio stotį.

19. Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo brolis A. S. iš nepažįstamo asmens 2017 metų rugpjūčio mėnesį nupirko kompiuterines detales, sumokėjo 1100 eurų. Po kelių dienų brolio prašymu patalpino internetinėje svetainėse www.skelbiu.lt ir www.uzdarbis.lt skelbimus, kuriuose nurodė, kad parduoda 5, 6 vaizdo plokštes. Paskambino vyras, su kuriuo susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), degalinėje. Privažiavus prie degalinėje buvusio automobilio ,,Audi“, vairuotojo vietoje sėdėjo pagyvenęs vyras - stambaus kūno sudėjimo, šalia vairuotojo sėdėjo dar vienas vyras. Jie paprašė parodyti prekes, jie atidarė bagažinę ir parodė kokios prekės yra. Tada pėsčiomis atėjo du vaikinai. Vienas iš jų, apžiūrėjęs detales, pasakė „čia mūsų“. Tas vyras, kuris buvo už automobilio vairo - stambaus sudėjimo plikas iš karto jo broliui sudavė kumščiu į pilvą, brolis susirietė. Tas pats plikas vyras paklausė, kur nuo jų mašinos raktai ir dokumentai. Pasakė, kad automobilio neatiduos, tada tas plikas vyras, jam sudavė į kairį skruostą kumščiu, nuo ko nukrito ant asfalto ant kairės alkūnės. Jis atsistojo ir atidavė tam vyrui automobilio raktelius.

20. Nuteistųjų kaltė buvo grindžiama ir rašytine bylos medžiaga:

- parodymų patikrinimu vietoje, kurio metu nukentėjusysis A. S. parodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 39-42);

- parodymų patikrinimu vietoje, kurio metu nukentėjusysis S. S. parodė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 60-64);

- asmens parodymo atpažinti metu A. S. atpažino R. N. kaip asmenį, kuris 2017-08-12 (duomenys neskelbtini), apžiūrėjęs kompiuterio detales pasakė ,,čia mūsų“ po to kitas asmuo sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems (1 t., b. l. 43-46);

- asmens parodymo atpažinti metu A. S. atpažino R. N., kaip asmenį, kuris 2017-08-12 (duomenys neskelbtini), jiems su broliu atvažiavus prie degalinės, sėdėjo keleivio vietoje automobilyje, po to išlipęs iš automobilio kaltino juos detalių vagyste, vėliau važiavo jo brolio automobiliu ,,Audi“ iki Geležinkelio stoties (1 t., b.l. 47-50).

- asmens parodymo atpažinti metu S. S. atpažino R. N., kaip asmenį, kuris 2017-08-12 (duomenys neskelbtini), apžiūrėjęs kompiuterio detales pasakė ,,čia mūsų“ po to kitas asmuo sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems (1 t., b. l. 84-87);

- asmens parodymo atpažinti metu S. S. atpažino R. N., kaip asmenį, kuris 2017-08-12 (duomenys neskelbtini), sėdėjo keleivio vietoje automobilyje ,,Audi“ jiems atvažiavus prie degalinės, po to kaltino juos su broliu detalių vagyste taip pat, kaip asmenį, kuris važiavo jo brolio automobiliu iki (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 88-90);

- gauta numerių 8 679 24 153 ir Nr. 8 656 58 499 išklotine nuo 2017-08-09 iki 2017-09-01. Išanalizavus telefonų išklotines, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, telefonų veikimo zona buvo (duomenys neskelbtini) miestas. Telefono Nr. 8 656 58 499 naudojasi įtariamasis R. N., įvykio metu skambučių veikimo zona nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 1. b.l. 110);

- raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsis procesas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo S. S. valdytas ir naudotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas kaltinamąjį R. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini)

- VŠĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodoma nukentėjusiojo S. S. naudoto automobilio ,,Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1480 Eur (2 t., b. l.132).

- automobilio 2018-06-22 apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad pas kaltinamąjį R. N. laikomo automobilio atkūrimo darbų kaina yra 533 Eur (2 t., b. l.130-131), automobilis išregistruotas (,,R.“ duomenys, 2 t., b. l. 135), automobilio draudimas pasibaigė 2018-01-10 (2t., b. l. 134).

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui pateiktame kaltinamajame akte veikos kvalifikacija nurodyta pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, tačiau aprašant nusikaltimo sudėtį, nurodomi sudėties požymiai būdingi BK 294 straipsnio 2 daliai, t. y. kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis ir inkriminuota fizinio smurto panaudojimo aplinkybė. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteisti R. N. ir R. N., t. y. BK 294 straipsnio 1 dalis nenumato kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto panaudojimo, todėl ši aplinkybė buvo nepagrįstai inkriminuota nuteistiesiems, taip pažeidžiant BK ir BPK normas.

22. Fizinio smurto panaudojimo aplinkybė nukentėjusiųjų atžvilgiu skundžiamame nuosprendyje yra grindžiama tik pačių nukentėjusiųjų parodymais. Abu nukentėjusieji teigia, kad jie R. N. priklausančių kompiuterinių detalių nevogė, fizinį smurtą naudojo vienas asmuo, kuris buvo su nuteistaisiais, tačiau nukentėjusiųjų parodymus neigia abu nuteistieji, nurodydami, jog su jais nebuvo dar 2 asmenų ir nebuvo vartojamas joks fizinis smurtas. Kolegija pažymi, kad iš aukščiau išdėstytų nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tarp šių asmenų įvyko ginčas dėl nuteistajam R. N. priklausančio pavogto turto, kuris neaiškiomis aplinkybėmis atsirado pas nukentėjusiuosius ir buvo nuteistojo atpažintas. Nuteistieji ir nukentėjusieji yra priešiškuose santykiuose, kadangi nukentėjusieji neaiškiomis, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nuteistojo R. N. turto dalį ir tai patvirtina ne tik nuteistojo R. N. parodymai, bet ir pačių nukentėjusiųjų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai, todėl tiek nuteistieji, tiek nukentėjusieji yra suinteresuoti duoti sau palankius parodymus apie tai, kad nuteistieji buvo su dar 2 nenustatytais asmenimis ir jų atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. Tačiau tokie nukentėjusiųjų parodymai nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusieji nesikreipė į gydymo įstaigą laiku, nėra jokių medicininių dokumentų, galinčių patvirtinti nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų į suduotas vietas, o taip pat nėra ir liudytojų, mačiusių neva smurto naudojimą arba kitų objektyvių įrodymų). Kolegija daro išvadą, kad pagrindo netikėti nuteistųjų parodymais, nėra, kadangi paneigti nuteistųjų parodymus, kad jie buvo tik dviese ir smurto nenaudojo, vien tik suinteresuotų nukentėjusiųjų parodymais, negalima. Tuo remiantis, kolegija nepripažįsta egzistavus fizinį smurtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl būtinojo savavaldžiavimo požymio – didelės žalos

23. Minėta, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Nenustačius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2008, Nr. 2K-167/2008).

24. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

25. Didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012, 2K-207-677/2015). Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.

26. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ir neginčijamos aplinkybės, kad būtent R. N. ir R. N. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 16.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), reikalavo grąžinti R. N. bei J. N. priklausančią 7114,78 eurų vertės kompiuterinę įrangą bei kaip kompiuterinės įrangos grąžinimo garantą paėmė nukentėjusiojo S. S. valdomą 1700 eurų vertės automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, kad jų veiksmai galėtų būti įvertinti kaip nusikalstami BK 294 straipsnio prasme.

27. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas, ar nukentėjusieji pavogė nuteistajam R. N. priklausančias kompiuterines detales, tačiau vertinami nuteistųjų veiksmai, sprendžiant kilusį konfliktą su nukentėjusiaisiais dėl galimai pavogtų ir nukentėjusiųjų turimų kompiuterinių detalių, kurias kaip savas atpažino nuteistasis R. N.. Byloje nukentėjusieji nėra pateikę jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti kompiuterinių detalių įsigijimo šaltinį, todėl nėra nuginčyta aplinkybė, jog vogtos R. N. priklausančios kompiuterinės detalės buvo pas nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad į policijos komisariatą kreipėsi R. N., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iš nuomojamo buto buvo pavogta kompiuterinė technika (t. 1 b. l. 116). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, eliminavus iš kaltinimo smurto požymį tampa visiškai neaišku, kodėl nukentėjusieji perdavė turtą nuteistiesiems.

28. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, motyvuodamas didelės žalos požymį nurodė, kad nuteistieji sudarė nukentėjusiajam S. S. nepatogumus dėl negalėjimo ilgą laiką naudotis automobiliu, tuo padarydami didelę žalą. Kolegijos vertinimu, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji pateikė nuteistajam R. N. pastarojo pavogtą turtą, todėl nuteistieji ir reikalavo atiduoti R. N. likusį jo turtą, nenaudojant fizinio smurto. Tai, kad nuteistieji pasiliko nukentėjusiojo turtą – automobilį ,,Audi A4“, nesudaro didelės žalos, kadangi abi pusės susitarė dėl tokio ginčo sprendimo būdo, į vietos policiją nesikreipė ir automobilis buvo atiduotas laisva nukentėjusiųjų valia kaip užstatas/garantas, kad jie atveš likusias kompiuterio detales nuteistajam R. N.. Tai, kad nukentėjusieji Vilniuje apsigalvojo ir kreipėsi į policijos komisariatą, vertinama kaip savo padėties dėl ginčo dalyko sprendimo būdas. Be to, automobilis pas nuteistuosius buvo ilgą laiką dėl to, kad automobilio neatvyko atsiimti nukentėjusysis ir jo nepaėmė tyrėja.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, daro išvada, kad byloje nenustatytas bei neįrodytas ir privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtinas objektyvusis požymis – didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams, todėl R. N. ir R. N. veiksmai, kaip atitinkantys BK 294 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti neteisingai, nes jų veiksmuose nėra minimos nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl kitų procesinių klausimų

30. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Konstatavus, kad R. N. ir R. N. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir nuteistieji dėl šios nusikalstamos veikos išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Priimant naują išteisinamąjį nuosprendį iš naujo spręstini ir kiti BPK 307 straipsnio 6 dalyje numatyti klausimai: kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. N. ir R. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikinama.

32. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. ir R. N. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o automobilis ,,Audi A4“ grąžintinas nukentėjusiajam S. S.. Išteisinus R. N. ir R. N., iš jų nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neišieškomos, kadangi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti tik iš kaltinamojo, pripažinto kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. N. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. panaikinti.

R. N. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. panaikinti.

Nukentėjusiojo S. S. (S. S.) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, prašymą priteisti atstovavimo išlaidas – atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas R. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), grąžinti nukentėjusiajam S. S..

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDanguolė Šiugždinytė