- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-208-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04107-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės, I. S. Ž.
- Pareiškėjas
- A. Ž.
Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-208-524/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, I. S. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5965-897/2014 tenkino pareiškėjo A. Ž. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 7A, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 23-24). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-14 nutartimi CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujino procesą nurodytoje civilinėje byloje (T.1, b.l. 54-55). Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimą - pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/428 plane pažymėtas 7A, pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis 1991-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena. Namas adresu (duomenys neskelbtini), nuo jo pastatymo buvo šildomas malkomis ir kietuoju kuru, todėl kuro laikymui buvo pastatytas sandėliukas, šiuo sandėliuku naudojasi pareiškėjas, kuris pridėtame plane pažymėtas 4I1p, pareiškėjas, nors ir nebūdamas savininku, valdė šio sandėliuko 1/10 dalį, kuriam po kadastrinių matavimų buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žymimas A. P. šią sandėliuko dalį daugiau kaip 10 metų valdė sąžiningai kaip nuosavą, t.y. rūpinosi jo išlaikymu, nemanydamas, kad šio turto savininkas yra kitas fizinis ar juridinis asmuo, daiktinės teisės į šį statinį VĮ Registrų centras neregistruotos (T.1, b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškimą su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) bei pagalbinis pastatas 4I1p nuo 1950 m. buvo valdomi Klaipėdos DŽDT, kaip valstybės nuosavybė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 nustatė neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą, į kurį buvo įtraukti visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenamieji kambariai, pastogės bei dirbtuvės. Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu patvirtinto senamiesčio teritorijos specialiojo plano duomenimis pagalbinis pastatas sklype (duomenys neskelbtini) yra senamiesčio įtakos zonoje, Klaipėdos miesto tarybos 2014-07-31 sprendimu Nr. T2-172 sandėliukas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas kaip griautinas statinys. Ginčo sandėliukas nuosavybės teise priklauso valstybei (T.1, b.l. 65-67).
Suinteresuotas asmuo I.S. Ž. atsiliepimu į pareiškimą su reikalavimu sutiko. Nurodė, kad teismo 2014-05-29 sprendimu pareiškėjui A. Ž. buvo pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į sandėliuką (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kartu su žemės sklypu pareiškėjas A. Ž. padovanojo jai 2014-08-19 dovanojimo sutartimi. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė valstybės nuosavybės teisę įrodinėja ne į tą pastatą, kuris yra ginčo objektas, o visai į kitą pastatą, nes ginčo pastato 1950 m. dar nebuvo, skiriasi nurodyto statinio plotas, adresas, ir jo nurodytas pastatas yra nugriautas, valstybei galimai priklausė jau nugriautas sandėliukas buvęs išilgai Vežėjų gatvės pusės. Taip pat žemės sklypo, kuriame stovi ginčo objektas, naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 2005 m., žemės sklypo dalis, plane pažymėta B raide (po sandėliukais) buvo paskirstyta sandėliukų savininkams ir atitinkama jos dalis 2005-04-29 sutartimi buvo parduota A. Ž.. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytas Klaipėdos miesto tarybos 2014-07-31 sprendimas Nr. T2-172, kurioje sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pažymėta kaip griautina, priimta jau įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 sprendimui ir pareiškėjui jau įregistravus nekilnojamojo turto registre daiktines teises į ginčo sandėliuką. Savivaldybė nėra perėmusi ginčo sandėliuko kaip valstybės nuosavybės LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nustatyta tvarka (T.1, b.l. 116-119).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-10 nutartimi suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5965-897/2014 pakeitimo atmetė. Teismas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra du sandėliukų pastatai: iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra pastatas, kuriame yra ginčo sandėliukas, o išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės – kitas sandėlių pastatas. Ginčo pastatas pastatytas 1970 metais, o ne 1957 metais. Teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie 1970 m. pastatyto sandėlio sukūrimo aplinkybes; Klaipėdos miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sandėliukas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo pastatas nepatenka į Klaipėdos miesto valdybos 1991-10-18 potvarkiu Nr. 260 patvirtintą neparduotinų gyvenamųjų namų sąrašą bei Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 nustatytą neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašą pagal priedėlį, į kurį įtraukti visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei dirbtuvės. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitos sąlygos, būtinos taikyti įgyjamosios senaties institutą: valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo sandėliukas buvo skirtas bei tarnavo gyv. namo (duomenys neskelbtini), butams, kaip pagalbinis statinys, t.y. nepagrįstai susiejo buto valdymo teisę su jam skirtu pagalbiniu statiniu – sandėliuku. Pažymi, kad ginčo sandėliukas nebuvo privatizuotas. Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai taiko CK 6.395 str. 1 d., juo labiau, kad ginčijamo pareiškimo pagrindas buvo visai kitas – įgyjamoji senatis. Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčo sandėliu nesirūpina, juo rūpinosi apeliantė. Dėl to mano, kad nėra įgyjamosios senaties sąlygų visumos. Teigia, kad ginčo objektas tiek iki rekonstrukcijos, tiek po jos, priklausė valstybei, dėl to jokių pretenzijų niekas nereiškė.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, su skundu nesutinka, prašo nutraukti apeliacinį procesą, nesant tam pagrindo – apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl buto ir sandėlio privatizavimo nebuvo, todėl apeliantės teiginiai, susiję su dėl buto ir sandėlio privatizavimu neturi įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad ginčo objektas buvo pastatytas ne valstybės lėšomis pagal individualų užsakymą, o ne rekonstruojant senus pastatus. Pažymi, kad skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą, todėl priimtas nepagrįstai. Dėl to, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. A2-481-676/2015, 2015-11-10 priėmė nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad minėta nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Savo ruožtu apeliantė pateikė ne atskirąjį skundą, o apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-07-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetė (CPK 371 str. 1 d. 1 p.), gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu, kadangi priimdamas vieną iš CPK 371 str. 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties. Kolegija išaiškino, jog CPK 371 str. 1 d. 1 punkte ir 2 bei 3 punktuose nurodytų teismų priimamų procesinių sprendimų skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju teismas galutinai nusprendžia, jog šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturi būti keičiamos, o antruoju – šias teises ir pareigas pakeičia. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalgos „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ Nr. 1-2007 5.4 punkte (skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 26, 2007 m.): nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 str. 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d.), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 str. 1 d. 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 str. 5 p.) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 str. 4 d.). Dėl nurodytų nutarčių gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 295, 298 str.).
Byloje nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta ne 293 str. 5 punkto ar 4 dalies pagrindu, todėl konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutartis skundžiama ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu. CPK 388 straipsnyje nustatyta, kad taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos tik tiek, kiek jų nereglamentuoja specialiosios atskiruosius skundus reglamentuojančios taisyklės (CPK XVI skyriaus, antrasis skirsnis), taigi skiriasi skundo ir atsiliepimų į jį pateikimo, procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai (CPK 307 str. 1 d., 325 str. 2 d., 318 str. 1 d., 335 str., 336 str. 3 d.), teismo sudėtis (CPK 319 str. 1 d., 336 str. 2 d.), už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 2, 4 d., 306 str. 1 d. 3 p., 3 d.), kt.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą apeliacinį skundą vertino, kaip atskirąjį. Konstatavus šioje nutartyje aptartus procesinių teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nustatyta jos apskundimo tvarka, naikintina ir apeliantės apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Atsiliepimas
Kitų apeliantės apeliaciniame skunde ir pareiškėjo atsiliepime išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, kadangi jie turi būti išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutarties dalį dėl joje nustatytos apskundimo tvarkos ir suinteresuoto asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.