Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-13 · Byla Nr. ATP-369-366/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-07-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-13
Bylos Nr.
ATP-369-366/2013
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01418-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-369-366/2013

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01418-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu A. S. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal ATPK 123 str. 1 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. A. S. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. A. S. nubaustas už tai, kad jis, 2013-06-07 d., apie 16.08 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 0,69 promilės) vairavo automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimui ir neatlikta jo valstybinė techninė apžiūra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimą – taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad jis vairavo užmiesčio kelyje, kuriame nebuvo intensyvus eismas, nuvažiavo tik minimalų atstumą, todėl faktiškai niekam grėsmės dėl vairavimo apsvaigus nesukėlė. Kadangi alkoholio koncentracija (0,69 promilės) pažeidimo padarymo metu tik nežymiai viršijo leistiną ribą, padaryto pažeidimo pobūdis, apelianto teigimu, turi būti vertintinas kaip nekeliantis grėsmės ATPK saugomoms vertybėms.

Pasak apelianto, teismas skirdamas nuobaudą nepagrįstai atsižvelgė į jam ankščiau paskirtas nuobaudas, kaip esą jį charakterizuojančią aplinkybę. Apeliantas pažymi, kad paskutinį kartą už KET pažeidimus buvo baustas 2009 m., teisė vairuoti jam buvo atimta dar ankščiau – 2006 m., be to, nei karto ankščiau nebuvo baustas už KET pažeidimus, kuriuos būtų padaręs neblaivus. Nurodo, kad yra nustatytos net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas ypatingai svarbu sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Atkreipia dėmesį, kad yra neįgalus (darbingumas sudaro vos 15 proc.), serga diabetine nefropatija, 2-3 kartus per savaitę yra būtinos hemodializės procedūros. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) km., o procedūroms turi vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes važinėti viešuoju transportu yra nepatogu ir sudėtinga.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti nutarimą, apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 126 str. 1 d. individualizavimo klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė specialiosios teisės atėmimą. Apeliantas prašo švelninti paskirtą administracinę nuobaudą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ATPK 30¹ str. pagrindu.

ATPK 30 str., kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kuri įvertinama atsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos nuobaudos dydis nustatomas pagal nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuobaudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuobaudos dydis atitinkamai didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, vairuotojams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, skirdamas 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą kartu su specialiosios teisės atėmimu minimaliam terminui, tinkamai vadovavosi minėtomis teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinių nuobaudų skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir švelninti paskirtą nuobaudą, pagrindo nėra. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog A. S. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus. Nors anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos nėra galiojančios ir ATPK 36 str. prasme laikytina, kad jam anksčiau nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau tai, kad praeityje pažeidėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir darė pažeidimus, charakterizuoja asmenį ir yra reikšminga aplinkybė sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą.

Administracinėje teisenoje administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios bylos medžiagą konstatuoja, kad pagrindo taikyti aptariamą teisės normą ir pažeidėjui švelninti paskirtą administracinę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nėra.

Teismų praktikoje nurodoma, kad išskirtinės aplinkybės, dėl kurių gali būti švelninama administracinė nuobauda yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas. Tačiau šiuo atveju, pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, nesuteikia pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi transporto priemonės vairavimas A. S. esant neblaiviam, nors ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę neblaiviam, girtumo laipsnį, todėl už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė švelnesnes nuobaudas nei už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui. Dėl šios priežasties apelianto argumentas, kad girtumas tik nežymiai viršijo normą, kuriai esant iškyla administracinė atsakomybė, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo. Be to, vien tai, jog A. S. praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, nesuteikia pagrindo besąlygiškai taikyti aptariamą teisės normą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. S. sistemingai pažeidinėja KET – nuo 2005 m. administracine tvarka yra baustas net 14 kartų. Sistemingas tos pačios kategorijos pažeidimų darymas rodo, kad A. S. nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių baustumų, priešingai, jo daromi pažeidimai turi tendenciją sunkėti. Todėl tai, jog praeityje A. S. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam taip pat nėra pakankamai svari aplinkybė, sprendžiant nuobaudos švelninimo klausimą.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į medicinos įstaigą – savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. S. yra būtina susisiekimui, jam buvo žinoma ir anksčiau, todėl prieš pradėdamas vairuoti automobilį neblaivus, jis privalėjo įvertinti galimas tokio elgesio pasekmes. Tokiu būdu A. S. neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam transporto priemonė yra būtina susisiekimui, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taigi minėtas apeliacinio skundo argumentas nesuteikia pagrindo švelninti nuobaudą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Vadinasi, ir A. S. paskirtos administracinės nuobaudos tikslas yra ne tik jį nubausti, tačiau ir apriboti jam galimybę daryti naujus teisės pažeidimus bei (kas ypač svarbu) padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos jam paskirta nuobauda, visuomenėje nėra toleruojami. Kadangi ankščiau paskirtos nuobaudos, A. S. atžvilgiu nepasiekė ATPK 20 str. numatytų tikslų, apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiamu nutarimu pažeidėjui kartu su bauda paskirta specialiosios teisės atėmimo nuobauda yra teisinga ir teisėta. Skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai – tiek prevenciniai, tiek nubaudimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. skundžiamu teismo nutarimu paskirtoji administracinė nuobauda yra teisinga ir tinkama realizuoti administracinės nuobaudos tikslus. Keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius