- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- eI-148-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01516-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosuždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui K. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymąskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašo bylą nagrinėti, joms nedalyvaujant.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) prašymukreipėsi į administracinį teismą, prašydama iš atsakovoK. G. priteisti 134,31 euro vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 (toliau – įsiskolinimo laikotarpis) bei 52,57 euro išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-10-07 sprendimu pareiškėjos prašymas buvo patenkintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-10-10 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-10-07 sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 – 2014 metus, kas iš viso sudaro 134,31 euro, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis – atsakovas privalo atlyginti pareiškėjai jo patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, pareiškėja 2016-11-29 pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, jog atsakovas yra mokėjęs vietinę rinkliavą už 2008, 2009 metus, todėl šią savo pareigą žinojo. Be to, vietinės rinkliavos dydis gali būti mažinamas tik už kalendorinius metus, todėl atsakovui kreipusis į pareiškėją, jam vietinė rinkliava galėjo būti mažinama tik einamuosius, t.y. už 2016 metus, kai tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bute, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava jis negyvena nuo 2008 m. Nurodė, kad butas yra avarinės būklės ir netinkamas gyventi. Tačiau net ir esant tinkamoms gyvenimo sąlygoms, atsakovas negalėtų vienas gyventi, kadangi jam yra reikalinga pastovi priežiūra. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra invalidas ir nustatytas 25 proc. darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartis atsakovo mamą paskyrė jo rūpintoja ir su ja atsakovas gyvena nuo 2008 m., kuri atsakovą prižiūri ir slaugo. Be to, atsakovas atsiliepime tvirtino, kad jis nėra gavęs mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., 2005-10-18nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008-07-18sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010-01-21 sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai) bei nuo 2013-07-01 įsigaliojęnuostatai, patvirtinti Tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 (toliau- ir 2013 m. Nuostatai) (toliau kartu – ir Nuostatai)(cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.telsiai.ltir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.tratc.lt). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (2010 m. Nuostatų 39 punktas ir 2013 m. Nuostatų 45 punktas).Aptartų nuostatų5 punktenustatyta,kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Telšių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje (2010 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Remiantis Nuostatais nustatytu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Byloje nėra ginčo, ir tą patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Pabalvės kaimas, Tryškių seniūnija, Telšių rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovas K. G.
Pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismaslaikosi ir2016-10-10 nutartyje, priimtoje nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.
Byloje pateiktas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini) bei Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas K. G. yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas tik 25 procentų darbingumas. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis serga sunkia liga, jam nuo 2014-05-08 nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1252-187/2014, Plungės teritorinio skyriaus išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SPNr.068845). Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1252-187/2014 K. G. nustatyta rūpyba, šiame teismo sprendime nustatyta, jog K.G. gyvena kartu su motina jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Tryškių miestelyje, Telšių rajone. Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos 2015-06-25 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-11-15 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K.G. dėl pablogėjusios sveikatos jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pabalvės k., Tryškių sen., Telšių r. sav., faktiškai negyvena nuo 2008 metų, namas blogos būklės, jame negyvenaniekas kitas, atjungta elektra.
Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nei atsakovas K.G., nei kiti asmenys nesinaudojo K.G. priklausančiu gyvenamuoju namu, dėl ko nesusidarė komunalinės atliekos. Įvertinus įrodymų visumą, konstatuotina, jog atsakovas negali būti pripažintasatliekų turėtoju Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Be to,Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t.y. nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas laiku nepateikė prašymo taikyti jo atžvilgiu Nuostatuose numatytą lengvatą ir neskaičiuoti jam vietinės rinkliavos, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, laikytina teisiškai nereikšminga, nes ji nepaneigia fakto, jog atliekos, nesinaudojant K.G. priklausančiu gyvenamuoju namu, nebuvo sukurtos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas atmestinas.
Pareiškėjataip pat prašė iš atsakovo priteisti 52,57 euro išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), inter aliair patirtųatstovavimo išlaidų atlyginimą (6 dalis).Atmetus pareiškėjosprašymą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymus priteisti kelionės išlaidas, kurias atsakovas patyrė, užtikrindamas jo įgalioto atstovo A. J. atvykimą į du teismo posėdžius pirmosios instancijos teisme 2015-07-21 ir 2015-09-17.ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tokiu atveju, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti, be kita ko, ir transporto išlaidas.
Atsakovą teismo posėdžiuose atstovavo jo įgaliotas asmuo A. J. pagal 2015-06-23 įgaliojimą, patvirtintą Telšių r. 4-ojo notarų biuro notarės (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad atsakovo atstovas į teismo posėdžius vyko jam priklausančiu lengvuoju automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (variklio darbinis tūris 1896 cm³, kuro rūšis – dyzelinas), degalų įsigijimą patvirtina degalinės 2015-07-21 bei 2015-09-16 kvitai. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo atvykti į teismą, jo patirtos išlaidos įgalioto asmens kelionei į teismo posėdžius apmokėti, laikytinos būtinomis bei pagrįstomis, todėl atlygintinos.
Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt) duomenimis, nustatyta, kad atstumas maršrutu tarp Telšių – Panevėžio ir atgal sudaro 316 km. Apskaičiuojant atsakovo patirtas kelionės išlaidas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 patvirtintomis Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis (bazinėmis) kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-543/2011, 2011-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-721/2011 ir kt.).Remiantis Metodikoje nustatytu kontrolinės (bazinės) kuro sunaudojimo normos apskaičiavimu, šio automobilio kontrolinė (bazinė) kuro sunaudojimo norma 100 kilometrų yra 6.4 litrai dyzelino (6.6?1.896 = 1.377 × 6.6 = 9.09 × 0.7 = 6.4; kuro norma skaičiuota pagal formulę Nk = 6,6?Vh (čia Vh – variklio darbinis tūris); su dyz. varikliais 0,6–0,7 benz. variklio normos), todėl vykimui į 2015-07-21 teismo posėdį ir atgal (316 km) atsakovo atstovassunaudojo 20.22 l degalų (dyzelino). Įvertinus degalų (dyzelino) kainą (1,12Eur/l), laikytina, kad atsakovoatstovo 2015-07-21 kelionės išlaidos sudaro 22,65 Eur.Vykdamas į teismo posėdį, įvykusį 2015-09-17 ir atgal (316 km) atsakovoatstovas taip pat sunaudojo 20.22 l degalų (dyzelino), todėl atsižvelgiant į degalų (dyzelino) kainą (0,99 Eur/l), sprendžiama, kad atsakovo atstovo patirtos kelionės išlaidos 2015-09-17 yra 20,02 Eur. Taigi, bendroje sumoje atsakovas patyrė 42,67 Eur kelionės išlaidų, kurios priteisiamos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (redakcijos, galiojusios iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovuiK. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovui K. G. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 42,67 Eur (keturiasdešimt du eurus 67 euro centus) byloje turėtų išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienosgali būti skundžiamas apeliaciniuskundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.