Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, –18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda, 2018 m. sausio 19 d. bauda išieškota, 2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – areštu 30 parų, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2022 m. liepos 9 d., apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "BMW 530 Touring", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas mažiausiai 2,19 promilių neblaivumas.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemones, šios teisės niekada nebuvo įgijusi. Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos draugui E. A. 2022 m. liepos 8 d. vakare E. A. su draugu buvo išėjęs į šventę, vykusią (duomenys neskelbtini), o šio automobilis liko stovėti jos namo kieme. Ji su drauge liko jos namuose, gėrė alų. Ji išgėrė apie 4-5 skardines, 5 procentų stiprumo alaus. Po vidurnakčio ji sugalvojo su drauge nuvažiuoti į šventės vietą ir pasižiūrėti, kur ir ką veikia E. Pasiėmė užvedimo raktelius ir jos vairuojamu E. automobiliu išvažiavo. (Duomenys neskelbtini) gatvėje ją sustabdė policijos pareigūnai, kur po patikros, jai buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas. Pareigūnams iškart pasisakė, kad yra vartojusi alkoholio ir neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Kaltinamoji E. Ž. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. Ž. visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo:

Liudytojas E. A. parodė, kad automobilis „BMW 530 IA TOURING“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šį automobilį įsigijo maždaug prieš dvejus metus, tačiau nesusitvarkė nuosavybės dokumentų. Šiai dienai sau priklausantį automobilį „BMW 530 IA TOURING“ įvertina 2500 Eur sumai. 2022 m. liepos 8 d. jis išėjo į šventę, vykusią (duomenys neskelbtini). E. Ž. liko namuose. Savo automobilį buvo palikęs E. namo kieme, rakteliai buvo kambaryje. Jam išeinant į šventę, jokių kalbų apie automobilį nebuvo, be to nebuvo jokio poreikio naudotis automobiliu. Po vidurnakčio, apie 1 val., jam paskambino E. ir pasakė, kad ją sustabdė policija, vairuojančią jam priklausantį automobilį. Atvykus į įvykio vietą, E. prisipažino, kad automobilį vairavo būdama neblaivi ir dėl to automobilis buvo priverstinai nutransportuotas. Prieš išeidamas į šventę ir palikdamas automobilį, jis net nepagalvojo, jog E. galėtų juo važiuoti, nes žinojo, kad ši neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. Vėliau E. jam sakė, kad automobiliu važiavo neva jo ieškoti (b. l. 18-21).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno Dariaus Balkausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 9 d., 00.35 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta E. Ž., vairavusi automobilį „BMW 530 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai šios teisės nėra įgijusi. Alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2,35 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,19 promilių girtumas. Transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (b. l. 5-8).

Neblaivumo nustatymo akte ir Alcotest 6810 Nr. ARFM-0241 prietaiso testuose užfiksuota, kad 2022 m. liepos 9 d. E. Ž. nustatytas neblaivumas: 00.37 val. – 2,35 promilių, 00.58 val. – 2,19 promilių (b. l. 40-42).

Apžiūros protokole, fotolentelėje ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuota, kad juodos spalvos automobilis "BMW 530 Touring", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apžiūrėtas ir priverstinai nuvežtas iš įvykio vietos į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (b. l. 9-15, 33).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir priedų prie jo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. E. A. nusipirko automobilį "BMW 530 Touring", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 22-30).

Iš pakvitavimo matyti, kad automobilis "BMW 530 Touring", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentai grąžinti E. A. (b. l. 38).

VšĮ "Emprekis" pažymoje nurodyta, kad analogiško automobilio "BMW 530 Touring" vidutinė kaina Lietuvoje yra 2400 Eur (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamosios E. Ž. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamoji E. Ž. laikoma neteista, nes teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), bausta administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 56-68), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamoji E. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas vienerių metų terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamoji E. Ž. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, E. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamajai E. Ž. 2022 m. liepos 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-93). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės, dėl kurios asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajai E. Ž. nustatytinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilio "BMW 530 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. A., kuris nežinojo, jog kaltinamoji E. Ž. savavališkai pasiims šį automobilį ir jį vairuodama, padarys nusikalstamą veiką. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamosios E. Ž. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apklaustas liudytoju, E. A. nurodė, kad automobilį įvertina 2500 Eur sumai. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiškos transporto priemonės "BMW 530 Touring“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 2400 Eur. Byloje objektyvių duomenų apie kitokią automobilio vertę nėra, todėl iš kaltinamosios E. Ž. išieškotini valstybei 2400 Eur. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Ši byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamosios E. Ž. gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad E. Ž. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 119,90 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamosios E. Ž. turtinė padėtis yra sunki, todėl iš kaltinamosios priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, E. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš E. Ž.išieškoti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus Eur) (įmokos kodas 6610).

Iš nuteistosios E. Ž. išieškoti valstybei 119,90 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur 90 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinė pagalbą (įmokos kodas 5630).

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajai E. Ž. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Nuteistajai E. Ž. išaiškinti, kad baudą ji privalo sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.