- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-266-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01249-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Juozo alus“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl valdomo žemės sklypo pažeidimo, trečiasis asmuo UAB „Juozo alus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė R. M. Kretingos rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui J. M., kuriuo prašė iš jo svetimo neteisėto valdymo išreikalauti ieškovei R. M. nuosavybės teise priklausantį daiktą – 2,4941 ha žemės sklypą, esantį X, ir priteisti šį turtą ieškovei R. M. natūra. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo J. M. vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. X, esantį X. Nurodo, kad nesiėmus šių priemonių atsakovas gali netrukdomai disponuoti minimu žemės sklypu ir jį parduoti ar įkeisti tretiesiems asmenims. Įgijus nuosavybę sąžiningiems tretiesiems asmenims gali būti neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimo.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-10-17 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo J. M. vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį X, uždraudžiant šį žemės sklypą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims ar suvaržyti teises į jį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pridedami prie ieškinio dokumentai pagrindžia ieškovės reikalavimus. Dėl to ieškovės reikalavimų užtikrinimui būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atsakovas su skundžiama nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kaip nurodo atsakovas, ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo. Ieškovė reikšdama vindikacinį ieškinį pirmiausia privalo pateikti įrodymus, kad nuosavybės teisė į turtą priklauso jai, o tik tada įrodinėti daikto valdymo pažeidimą bei prašyti taikyti su tuo susijusias laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu ieškovė nuosavybės teisės nepagrindžia ir neįrodo, kadangi jį prašo priteisti jai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino ieškiniu pareikštus prieštaringus reikalavimus. Be to, apeliantas nurodo, kad procesas pirmosios instancijos teisme negalėjo net prasidėti, kadangi ieškovė nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jos pareikštu vindikaciniu reikalavimu. Laikinosios apsaugos priemonės susijusios su antruoju reikalavimu, – priteisti jai nuosavybės teise ginčo žemės sklypą. Šiuo atveju ieškovė preliminariai pagrindžia šį reikalavimą sudaryta trišale taikos sutartimi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik formaliai įvertina bylos įrodymus spręsdamas apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš pridedamų ieškovės įrodymų turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadas, kad ieškovės reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo priteisimo jai tikėtinai pagrįstas. Taip pat teismas turėjo įvertinti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
Siekiant nustatyti, ar byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į pareikštų reikalavimų pobūdį. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise žemės sklypą, kuris šiuo metu pagal viešus registro duomenis priklauso atsakovui. Jeigu ieškovės reikalavimas būtų tenkintas, nuosavybės teisė į šį ginčo žemės sklypą pereitų ieškovei, tačiau kol žemės sklypas yra atsakovo nuosavybė, jis gali į jį įgyvendinti visas savininko teises, t. y. parduoti ginčo žemės sklypą, jį išnuomoti, dovanoti ar įkeisti. Atsakovui atlikus šiuos veiksmus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba jo nebūtų įmanoma įvykdyti. Šios aplinkybės suteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Tuo tarpu atsakovo nurodoma aplinkybė, kad procesas pirmosios instancijos teisme negalėjo prasidėti, kadangi ieškovė nesumokėjo viso žyminio mokesčio, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, teismas yra nustatęs ieškovei terminą trūkumams pašalinti ir primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, ši nutartis apskųsta. Dėl to žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumas ir civilinės bylos iškėlimo teisėtumas bus įvertintas kitoje byloje.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nutartį palikti nepakeistą.