Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1504-777/2014

2014 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M., trečiasis asmuo UAB „Juozo alus“, dėl žemės sklypo valdymo teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Ieškovės atstovė advokatė apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, jog prašymas netenkintinas, nes byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės. Visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

Apeliantės atstovė taip pat pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus: 2014-07-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2005-07-03 mokėjimo nurodymą, 2006-07-03 paprastąjį vekselį, Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, notaro pranešimą skolininkui, AB SEB banko pranešimą ieškovei, jog atsakovas netinkamai vykdo prievoles, ir pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, kredito sutartį. Savo prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ieškovės atstovė grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, taip pat dėl to, kad jie pagrindžia apeliacinį skundą. CPK 314 str. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantė paminėtus įrodymus teikė ir pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu, tačiau šis atsisakė juo priimti kaip neturinčius ryšio su byla, be to, jų pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti kaip neturinčius ryšio su byla. Šios bylos dalykas yra žemės sklypo valdymo pažeidimas, t. y. ieškovė prašė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovės atstovės pateikti įrodymai vertintini kaip nesusiję su ginčo dalyku. Be to, ieškovė ir jos atstovė turėjo visas galimybes juos pateikti dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, tuo labiau kad byloje buvo paskirti keturi parengiamieji posėdžiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti naujus įrodymus ir jų nevertina.

Ginčas tarp šalių šioje byloje kilo dėl žemės sklypo išreikalavimo iš atsakovo CK 4.95 str. pagrindu. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

CK 4.95 str. reglamentuoja vindikacijos institutą. Vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė negali reikšti vindikacinio ieškinio, o turi kreiptis su ieškiniu dėl nuosavybės teisės, nes ieškovė būtent ir prašė priteisti jai ginčo žemės sklypą natūra, t. y. prašė pripažinti jai nuosavybės teisę. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principas (CPK 13 str.) bei pasirinktas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškovė kreipėsi į teismą būtent su vindikaciniu ieškiniu, ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas aiškiai – išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovei priklausantį ginčo sklypą. Ieškinio faktinis pagrindas taip pat buvo susijęs su ieškovės valdymo pažeidimu, ieškovė per visą bylos nagrinėjimą laikėsi pozicijos, jog ji yra teisėta ginčo žemės sklypo savininkė, o atsakovas šią jos teisę pažeidžia. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo išeiti už ieškinio ribų Be to, ieškovei byloje atstovavo profesionalus teisininkas, dėl to ji turėjo visas galimybes keisti ieškinio dalyką (CPK 141 str.).

Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas priklauso atsakovui, buvo pateiktas tik išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, jog ginčo žemės sklypas registruotas ieškovės vardu. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino ir išnagrinėjo bylą nesant visų būtinų duomenų. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovė pateikė 2012-07-18 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, jog žemės sklypas registruotas jos vardu, tačiau ieškinyje nurodoma, jog žemės sklypas registruotas atsakovo vardu. Ieškovė neginčijo, jog žemės sklypas įregistruotas atsakovo vardu. Prie bylos pridėtame bylos išraše (byla su atskiruoju skundu) yra pateiktas 2013-06-20 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypas priklauso atsakovui. Byloje taip pat pateikta 2002-06-14 šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė žemės sklypą ieškovei, pridėti teismo sprendimai, kuriais paminėta pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog teismas sprendimą priėmė nesant visų reikšmingų įrodymų (CPK 185, 263 str.).

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ieškovė prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes teisme nagrinėjama kita byla dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tačiau teismas nepagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo. Apeliantė teigia, kad byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo sprendžiamas ir ginčo žemės sklypo padalijimo klausimas ir joje priimtas sprendimas turės įtakos šiai bylai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl valdymo pažeidimo ir daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. nagrinėjamas vindikacinis ieškinys. Viena iš aplinkybių, kurią turėjo įrodyti ieškovė, kad ji yra teisėta savininkė, o atsakovas šią jos teisę pažeidžia. Tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog ginčo žemės sklypo savininkas yra atsakovas. Kitoje byloje, dėl kurios nagrinėjimo buvo prašoma stabdyti šią bylą, sprendžiamas turto (įskaitant ir ginčo žemės sklypą) padalijimo klausimas. Net tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypas po padalijimo būtų priteistas ieškovei, tai nereiškia, jog atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu žemės sklypą valdė neteisėtai, nes būtent jo vardu yra registruotas žemės sklypas. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog ieškovė nepagrindė, kaip, jos teigimu, valdymo pažeidimas susijęs su kita byla dėl turto padalijimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo CPK 163 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netyrė ir žemės sklypo registravimo aplinkybių, nes atsakovas žemės sklypą įregistravo praėjus daugiau nei 5 metams nuo 2005-03-14 sprendimo įsiteisėjimo. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, ieškovė pareiškė vindikacinį reikalavimą – dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, taigi viena iš aplinkybių, kurią turėjo įrodyti ieškovė, buvo ta, kad atsakovas žemės sklypą valdo neteisėtai. Tačiau žemės sklypas registruotas atsakovo vardu vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2006-05-09, tarp ieškovės ir atsakovo 2002-06-14 sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, taikyta restitucija ir žemės sklypas perduotas kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad žemės sklypas liko atsakovo nuosavybe, iš kurios bus tenkinami kreditoriaus reikalavimai. Teismo sprendimas buvo priimtas 2005-03-14, įsiteisėjo 2006-05-09. CPK 606 str. buvo pakeistas 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011-10-01. Šiame straipsnyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 10 metų terminas prasidėjo galiojant 2003 m. sausio 1 d. CPK 606 str. redakcijai. Todėl šiuo atveju 2011 m. spalio 1 d. CPK 606 str. pakeitimas (nustatęs 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą) netaikytinas. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės įregistravimas atlieka tik nuosavybės teisės išviešinimo, bet ne nuosavybės nustatymo funkciją (CK 4.47 str.).

Apeliantė nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs į bylą suinteresuotų asmenų AB „Swedbank“ ir AB SEB banko, dėl kurių suteiktų paskolų buvo suvaržytos ieškovės teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Taigi būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012). Visų pirma, ieškovė tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nereiškė, o apeliacinės instancijos teisme ieškovės teisę reikšti naujus reikalavimus riboja CPK 312 str. Taip pat ieškovė niekaip nepagrindė, kokią įtaką nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms turėtų teismo sprendimas (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į nurodytų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė neįrodė visų būtinų vindikacijos instituto taikymo sąlygų ir nurodytas žemės sklypas negali būti grąžintas ieškovei vindikacijos pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.