Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-23 · Administracinė byla Nr. eI3-72-402/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-44/2019Nutartis · 2019-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-23Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
eI3-72-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00211-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Natalja Zelionkienė (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
R. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
G. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-72-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00211-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui V. M.,

atsakovei R. A., jos atstovui advokatui M. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. B.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir R. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. SSD-174-(14.5.7.); 2) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre; 3) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių atidalyti vienos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų; 4) priteisti pareiškėjos naudai solidariai iš atsakovių 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje visiškai palaikydami skundą paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi su prašymais į NŽT Jonavos skyrių dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 134) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 173), esančių (duomenys neskelbtini), planų parengimo, jų patvirtinimo NŽT ir įregistravimo VĮ Registrų centre. NŽT Jonavos skyriaus vedėjos R. A. atsakymai (2018 m. kovo 12 d. Nr. 5SK-173-(14.5.110.), 2018 m. kovo 26 d. Nr. 5IŽ-23-(14.5.111.) ir 2018 m. spalio 11 d. Nr. 5SD-1903-(14.5.104.) prieštarauja vienas kitam. Pirmuoju ir antruoju atsakymais buvo konstatuota, kad žemės sklypo Nr. 173 planas parengtas teisingai ir tvirtinamas, o trečiajame atsakyme, kuris adresuotas matininkui G. U., teigiama, kad žemės sklypo ribos persidengia su besiribojančiu žemės sklypu Nr. 134, todėl reikia tikslinti žemės sklypo Nr. 173 ribas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi žemės sklypas Nr. 173 yra įregistruotas VĮ Registrų centre, šio žemės sklypo ribos negali būti keičiamos. Atsakyme dėl prašymo nagrinėjimo Jonavos skyriaus vedėja neteisingai nurodo, kad namų valdos žemės sklypas Nr. 134 suformuotas 2001 m. spalio 19 d., o jo kadastrinius matavimus atliko V. R.. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyriaus darbuotoja L. K., 2001 m. gegužės 30 d. paženklinusi žemės sklypo Nr. 134 ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir, atlikusi žemės sklypo preliminarius matavimus, 2001 m. birželio 4 d. parengė šio žemės sklypo planą. Žemės sklypo Nr. 134 planas yra preliminarus, todėl laikytina, kad nėra absoliučiai tikslus ir neatitinka tikrovės, todėl žemės sklypo Nr. 134 riba yra neaiški, tiksliai nežinoma. Pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir vėliau patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vedėja, būdama valstybės tarnautoja, privalėjo įvertinti ir nustatyti, kad žemės sklypo konfigūracijos galimos, taip pat tai, jog žemės sklypo Nr. 134 planas yra preliminarus, todėl jis turi būti tikslinamas pagal faktinę situaciją vietovėje. R. A., neįvertinusi visų susiklosčiusios situacijos aplinkybių, gina gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 310) savininko teises. Nagrinėjamoje situacijoje žemės sklypas Nr. 134 pagal faktinę situaciją turi pasislinkti į šiaurę, taip būtų nustatytos tinkamos žemės sklypo ribos. UAB „Topolinija“ matininkas G. U. 2018 m. spalio 26 d. NŽT Jonavos skyriui pateikė informaciją dėl žemės sklypo Nr. 134 pasikeitimo, kuriame nurodė, kad žemės sklypo Nr. 173 ribos yra išmatuotos ir įregistruotos VĮ Registrų centre, o išmatuotas gretimas žemės sklypas Nr. 134 ribojasi penkiais posūkio taškais su žemės sklypu Nr. 173. Paženklinus žemės sklypą Nr. 134 buvo nustatyta, kad ribos pasikeitė 17 metrų. Šiuo raštu, kuriame buvo patikslintos žemės sklypo ženklinimo ribos, buvo prašoma pateikti išvadą dėl tolesnių darbų atlikimo. Jonavos skyriaus vedėja R. A. nesilaikė 30 dienų termino ir atsakymą Nr. 5SD-163-(14.5.104.) dėl žemės sklypo Nr. 134 kadastrinių matavimų pateikė 2019 m. sausio 11 d. Atsakyme teigia, kad sklypas Nr. 134 yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuo 2001 m. spalio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje, taip pat kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atmesta, nes buvo žymiai pakeistos minėto žemės sklypo ribos be jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. G. U. prašymą pateikė 2018 m. spalio 26 d., tačiau NŽT Jonavos skyriaus vedėja atsakymą pateikė 2019 m. sausio 9 d., taip praleisdama 30 dienų terminą. Dėl Jonavos skyriaus vedėjos R. A. pareigų netinkamo atlikimo nusiskundimų būta ir anksčiau (nuo 2008 m. iki 2012 m. neišspręstas žemės atidalijimo į dvi dalis klausimas). Prašymą atidalyti žemės sklypą Nr. 173 į dvi dalis Jonavos skyriaus vedėja R. A. vilkino pavėluotai atsakydama į prašymus, taip pat atsakymai būdavo labai trumpi ir visiškai neatsakoma į sklypo savininkų suformuluotą prašymą arba, atvirkščiai, ilgi, bet nesukonkretinti ir kalbama apie galimus teisės normų pakitimus ateityje, todėl šiuo momentu sprendimas negali būti priimtas (2012 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. 51D-46 „Dėl žemės sklypo“). Į skirtingus prašymus R. A. atsakydavo visiškai identiškai, o tai akivaizdžiai išduoda faktą, jog ji neatlieka savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigų, t. y. nesigilina į bylos faktus, juos vertina paviršutiniškai ir į savo darbą žiūri atmestinai. Atsižvelgiant į tai, kad Reginos ir G. B. problemą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo sprendžia ta pati Jonavos skyriaus vedėja R. A., galima teigti, kad valstybės tarnautoja vėl piktybiškai netenkina šių asmenų prašymų, į juos atsako abstrakčiai, neįsigilinusi į bylos aplinkybes ir nesivadovaudama įstatymais. NŽT Jonavos skyriaus vedėja R. A. pažeidžia įstatymus, taip pat teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnautojų pareigas ir įsipareigojimus, nesilaiko įstatymuose nurodytų privalomų principų, juos pažeidžia, taip pat nesilaiko įstatymuose apibrėžtų terminų atsakymams pateikti ir kitiems veiksmams atlikti. Pareiškėja ne kartą kreipėsi su prašymais į NŽT Jonavos skyrių dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) klausimų išsprendimo, tačiau nuo 2010 m. negali susitvarkyti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kadangi atsakovės pateikia neišsamius atsakymus į pateikiamus prašymus, taip vilkindamos procesą, kuris tęsiasi beveik 9 metus. Visuose pateiktuose tiek prašymuose, tiek atsakymuose matyti, kad pareiškėja visada kreipėsi dėl to paties dalyko, t. y. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo į dviejų paskirčių žemės sklypus – miško ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų, taip pat žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Dėl atsakovių veiksmų pareiškėja patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Visą šį neigiamą poveikį ji patyrė dėl to, kad jai nuolatos reikėjo skambinti ir žemintis bei kitaip raginti įregistruoti ginčijamus žemės sklypus, jai teko vis vykti į atsakovių buveinę nuolatos dėstyti tą pačią susidariusią situaciją, žemintis ir prašyti, jog institucijos vadovautųsi priimtais teisės aktais ir nevaržytų jos nuosavybės teisių labiau negu reikia šiuo atveju.

Atsiliepimas

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad NŽT Jonavos skyrius 2018 m. gruodžio 17 d. gavo pareiškėjos atstovo prašymą „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2018-12-17 prašymas) dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdomų kadastrinių matavimų, t. y. dėl žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje nustatymo (toliau – ir Kadastriniai matavimai), kuriame prašė išspręsti klausimą dėl UAB „Topolinija“ matininko G. U. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir žemės sklypo plano suderinimo bei naujai nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo – jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. 5SD-174-(14.5.7.) pareiškėjos atstovas buvo informuotas, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant Kadastrinius matavimus ir nuo 2001 m. spalio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Kadastrinius matavimus 2001 m. sausio 18 d. atliko individualios V. R. įmonės matininkas V. R.. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 46/16569) duomenis Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko (nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba) 2001 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 02-03-6610. Taip pat šiam faktui patvirtinti pridedama Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M1:500 (2001 m. sausio 18 d. Kadastrinių matavimų, atliktų V. R. individualios įmonės matininko V. R.) kopija. Nekeičiant Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (dislokacijos vietos) ir ploto, Kadastriniai matavimai 2010 m. kovo 4 d. buvo atlikti pakartotinai. Naujai nustatytų kadastro duomenų tikslinimai 2014 m. balandžio 18 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadastrinius matavimus atliko A. P. individualios įmonės matininkas G. U.. UAB „Topolinija“ ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių, t. y. rangovo ir užsakovų, susitarimu 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo atlikti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio su Žemės sklypu Nr. 4608/0007:134 besiribojančio Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 pakartotiniai Kadastriniai matavimai žemės sklypo ribas paženklinant vietovėje. UAB „Topolinija“ matininkas G. U. parengtą Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo planą 2018 m. sausio 30 d. pateikė NŽT Jonavos skyriui patikrai ir derinimui. Kadangi kadastro duomenų byloje esantys dokumentai buvo sukomplektuoti tinkamai, o besiribojančių abiejų žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) ribinių linijų konfigūracija bendruose posūkio taškuose išoriškai buvo identiška, tuo metu nekilo abejonių dėl galimai klaidingų kadastro duomenų pateikimo ir 2018 m. vasario 22 d. žemės sklypo planas bei sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo suderinti, o nustatyti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant galiojančių teisės aktų nuostatų, kadangi besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134) kadastriniai matavimai buvo atliekami ne tuo pačiu metu ir dėl pirmiau išvardytų aplinkybių tai liko laiku nepastebėta. Matininkui G. U. 2018 m. liepos 19 d. NŽT Jonavos skyriui patikrai ir derinimui pateikus naujai parengtą Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir šio žemės sklypo planą, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribos (koordinatės), nesant teisinio pagrindo, yra žymiai pakeistos. Dėl šios priežasties NŽT Jonavos skyrius nederino UAB „Topolinija“ matininko G. U. pateiktos Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 plano ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. ją atmetė. Žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja Kadastro nuostatai, kurių 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. UAB „Topolinija“ matininkas G. U. pateikė 2018 m. spalio 26 d. raštą „Informacija dėl žemės sklypo kad. Nr. 4608/0007:134 pasikeitimo“ (toliau – ir 2018-10-26 raštas) (Paslaugos Nr. 15511), kuriuo informavo NŽT Jonavos skyrių dėl Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribų keitimo. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 5SD-163-(14.5.104.) matininkas G. U. buvo informuotas apie tai, kad Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Kadastro nuostatus. Atsižvelgiant į tai, jog VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytų besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) ribos dėl pirmiau išvardytų priežasčių persidengia, NŽT Jonavos skyrius 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5SD-1797-(14.5.104.) informavo matininką G. U., jog dėl Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projekto rengimo, kurio tikslas – žemės ūkio naudmenų atidalijimas, suformuojant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, prieštarauja ir nederins, o 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. 5SD-1902-(14.5.104.) informavo pareiškėją, jog UAB „Topolinija“ matininkui G. U. pasiūlyta artimiausiu metu patikslinti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribas, kadangi bendruose posūkio taškuose koordinatės turėjo atitikti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 koordinates, nes Žemės sklypas Nr. 4608/0007:134 yra žymiai anksčiau suformuotas pagal Kadastrinius matavimus ir nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sklypo ribas įbraižant kadastro žemėlapyje. Miškų ūkio paskirties Žemės sklypas Nr. 4608/0007:173, priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendraturčiams pareiškėjai ir G. B., pirmą kartą atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas 2008 metais, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1306-638/2016 kadastriniai matavimai buvo panaikinti, nes, teismo nuomone, buvo pažeistos Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribų ženklinimo–parodymo vietovėje procedūros, o atskirais atvejais ženklinant ribas buvo nesilaikoma žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypo ribų. Kadangi Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribos buvo neaiškios, minėtu laikotarpiu tai ir kliudė išduoti leidimą rengti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projektą. Minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus tuo metu atliko A. P. individualios įmonės matininkas G. U.. Pažymėjo, kad besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) tų pačių ribinių linijų posūkio taškų koordinatės iki 2018 metais pateikiant naujai parengtas kadastro duomenų bylas sutapo, nes 2008 metais vykdant Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastrinius matavimus posūkio taškų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 koordinatės buvo paliktos tokios pat, kaip ir atitinkamai Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 posūkio taškų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 koordinatės, kuris dar 2001 m. sausio 18 d. buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribas 2001 m. spalio 19 d. pažymint Nekilnojamojo turto registre kadastro žemėlapyje. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 metais miškų ūkio paskirties Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tikslingai siekiant besiribojančias ribines linijas pritaikyti prie jau savavališkai užimtos žemės ir bandant pakeisti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 dislokacijos vietą bei tuo pačiu įteisinti savavališkai užimtos valstybinės ir privačios žemės dalį, mano, jog Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 atlikti kadastriniai matavimai yra naikintini ir jo ribos turi būti formuojamos naujai atliekant kadastrinius matavimus ir tik po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo 4608/0007:173 Projekto rengimo. Pažymėjo, kad kiekvieną kartą, kai pareiškėja kreipėsi į NŽT, NŽT Jonavos skyrių, jai buvo suteikta informacija. NŽT Jonavos skyrius, vykdydamas Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134, Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastro duomenų bylų tikrinimą ir jų (ne)derinimą, veikė vadovaudamasis teisės aktais, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai nėra padaryta žala, todėl nėra teisinio pagrindo konstatavimui, jog jai atsirado reali neturtinė žala ir ji gali būti įvertinta pinigais.

Atsakovė R. A. su skundu nesutinka, taip pat atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad atsakovė parengė NŽT Jonavos skyriaus raštą pagal 2018 m. gruodžio 14 d. advokato V. M. kontoros prašymą, kuriuo buvo prašoma: išspręsti klausimą iš esmės; pateikti atsakymą į 2018 m. spalio 26 d. prašymą; įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė mano, kad 2018 m. gruodžio 14 d. V. M. advokato kontoros prašymo pirmasis reikalavimas „išspręsti klausimą iš esmės“ neatitinka prašymo sąvokos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, kadangi nėra suformuluotas konkretus prašymas viešojo administravimo subjektui atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti tam tikrą sprendimą. 2018 m. gruodžio 14 d. prašymo antrasis punktas „pateikti atsakymą į 2018 m. spalio 26 d. prašymą“ nebuvo konkretus. Pagal byloje esančią medžiagą, 2018 m. spalio 26 d. prašymą NŽT Jonavos skyriui buvo pateikusi UAB „Topolinija“, bet ne V. M. advokato kontora. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. 2019 m. sausio 9 d. NŽT Jonavos skyrius sprendimu Nr. SSD-163-(14.5.104) pakartotinai informavo UAB „Topolinija“, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai atlikti neteisingai. Pabrėžė, jog parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo procedūros iš esmės yra administracinio pobūdžio. Šias procedūras vykdo ir viešojo administravimo subjektai – NŽT žemėtvarkos skyriai, todėl šių procedūrų metu kilę ginčai paprastai nagrinėtini administraciniuose teismuose. 2019 m. sausio 9 d. NŽT Jonavos skyriaus sprendimas Nr. SSD-163-(14.5.104) nėra apskųstas teismui. Atsakovė mano, kad 2018-12-14 prašymo trečias punktas „įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ nėra priskirtas NŽT Jonavos skyriaus kompetencijai. NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. raštas Nr. 5SD-174-(14.5.7.) savo turiniu yra informacinio pobūdžio, jis jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl atitinkamai dėl skundo dalies, kuria prašoma panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 5SD-174-(14.5.7.), byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.). Skundo dalis, kurioje reikalaujama įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre, turi būti atmesta remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes toks įregistravimas nepriskirtinas NŽT Jonavos skyriaus kompetencijai. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (69 p.). Atsakovė mano, kad skundo dalis, kurioje reikalaujama įpareigoti NŽT Jonavos skyrių atidalyti vienos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į dviejų paskirčių žemės sklypus: miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų, turi būti atmesta. Pažymėjo, kad visi veiksmai, dėl kurių, kaip teigia pareiškėja, ji patyrė patikslintame skunde deklaruojamus neigiamus dalykus – neturtinę žalą, yra tik valstybės institucijos NŽT darbuotojų valstybės tarnautojų veiksmai atliekant teisės aktų priskirtas funkcijas. Pareiškėja nenurodė, kokius veiksmus atliko atsakovė kaip fizinis asmuo, bet ne kaip NŽT Jonavos skyriaus vedėja, dėl kurių pareiškėjai galėjo pasireikšti skunde aprašyti neigiami potyriai. Vadovaujantis teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas atlyginti žalą nagrinėjamu atveju gali būti pareikštas tik valstybei, atstovaujamai valstybės institucijos NŽT, kuri turi pareigą atlyginti žalą nepriklausomai nuo to, dėl kokio konkretaus valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo veiksmų (neveikimo) galėjo atsirasti ar atsirado neigiamos pasekmės (žala) pareiškėjai. Atsakovė nei kaip fizinis asmuo, nei kaip NŽT Jonavos skyriaus vedėja yra netinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje. Prašo pareiškėjos skundą atmesti, o atsakovės naudai priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdyje visiškai palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. SSD-174-(14.5.7.); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių atidalyti vienos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų; 4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovių 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis, NŽT Jonavos skyrius 2018 m. gruodžio 17 d. gavo pareiškėjos atstovo prašymą „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vykdomų kadastrinių matavimų, t. y. dėl žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje nustatymo, kuriame prašė išspręsti klausimą dėl UAB „Topolinija“ matininko G. U. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir žemės sklypo plano suderinimo bei naujai nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo – jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. 5SD-174-(14.5.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos atstovas buvo informuotas, kad Žemės sklypas Nr. 4608/0007:134 yra suformuotas atliekant Kadastrinius matavimus ir nuo 2001 m. spalio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 Kadastrinius matavimus 2001 m. sausio 18 d. atliko individualios V. R. įmonės matininkas V. R..

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 46/16569) duomenimis, Žemės sklypas Nr. 4608/0007:134 yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistravimo pagrindas – Kauno apskrities viršininko (nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba) 2001 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 02-03-6610. Byloje yra pateikta Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 plano M1:500 (2001 m. sausio 18 d. Kadastrinių matavimų, atliktų V. R. individualios įmonės matininko V. R.) kopija.

Nekeičiant Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribų (dislokacijos vietos) ir ploto, Kadastriniai matavimai 2010 m. kovo 4 d. buvo atlikti pakartotinai. Naujai nustatytų kadastro duomenų tikslinimai 2014 m. balandžio 18 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadastrinius matavimus atliko A. P. individualios įmonės matininkas G. U..

UAB „Topolinija“ ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių (pareiškėjos bei G. B.), t. y. rangovo ir užsakovų, susitarimu 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo atlikti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio su Žemės sklypu Nr. 4608/0007:134 besiribojančio Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 pakartotiniai Kadastriniai matavimai žemės sklypo ribas paženklinant vietovėje. UAB „Topolinija“ matininkas G. U. parengtą Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo planą 2018 m. sausio 30 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriui patikrai ir suderinimui. Kadangi kadastro duomenų byloje esantys dokumentai buvo sukomplektuoti tinkamai, o besiribojančių abiejų žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) ribinių linijų konfigūracija bendruose posūkio taškuose išoriškai buvo identiška, tuo metu nekilo abejonių dėl galimai klaidingų kadastro duomenų pateikimo ir 2018 m. vasario 22 d. žemės sklypo planas bei sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas buvo suderinti, o nustatyti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

UAB „Topolinija“ matininkui G. U. 2018 m. liepos 19 d. NŽT Jonavos skyriui patikrai ir derinimui pateikus naujai parengtą Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir šio žemės sklypo planą, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribos (koordinatės), nesant teisinio pagrindo, yra žymiai pakeistos, t. y. bandant pakeisti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 dislokacijos vietą bei tuo pačiu įteisinti savavališkai užimtos valstybinės ir privačios žemės dalį, kurioje yra pastatytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ūkinis pastatas. Dėl šios priežasties NŽT Jonavos skyrius nederino UAB „Topolinija“ matininko G. U. pateiktos Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 plano ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. ją atmetė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. SSD-174-(14.5.7.), iš jo kildina reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiami tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, ir paprastai, kaip nagrinėjamoje byloje, yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio, kuriuo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštą, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų išdėstytais argumentais ir padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raštas – sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).

Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti minėtą raštą taip pat nėra. Individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju žemės sklypų kadastrinius matavimus reglamentuoja Kadastro nuostatai, kurių 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 32.1.2.2.2 papunktyje nurodyta, kad vykdant kadastrinius matavimus bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės, todėl ženklinant besiribojančio šiuo atveju Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribas bendrų posūkio taškų koordinatės turėjo būti paliktos tos pačios, t. y. nekeičiant Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 dislokacijos vietos. Darytina išvada, kad Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant galiojančių teisės aktų nuostatų, kadangi besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134) kadastriniai matavimai buvo atliekami ne tuo pačiu metu ir tai liko laiku nepastebėta.

VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytų besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) ribos persidengia, Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5SD-1797-(14.5.104.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo UAB „Topolinija“ matininką G. U., Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 formavimo ir pertvarkymo projekto rengėją, jog dėl Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projekto rengimo, kurio tikslas – žemės ūkio naudmenų atidalijimas, suformuojant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, prieštarauja ir nederins, o 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. 5SD-1902-(14.5.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, jog UAB „Topolinija“ matininkui G. U. pasiūlyta artimiausiu metu patikslinti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribas, kadangi bendruose posūkio taškuose koordinatės turėjo atitikti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 koordinates, nes Žemės sklypas Nr. 4608/0007:134 yra žymiai anksčiau suformuotas pagal Kadastrinius matavimus ir nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sklypo ribas įbraižant kadastro žemėlapyje. Tai aiškiai matyti iš byloje pateikto situacijos plano, kur spalvomis pažymėti žemės sklypai ir nurodyta sklypų persidengimo vieta.

Reikalavimas įpareigoti įregistruoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priskirtas Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys keičiami nekilnojamojo turto savininko ar juridinio asmens, valdančio tą turtą patikėjimo teise, prašymu, o įstatymų nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, kai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikiami pakeitimams atlikti reikalingi šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyti dokumentai. Jei kadastro duomenų pasikeitimas susijęs su detaliųjų planų ar žemėtvarkos projektų priėmimu ar keitimu, kadastro duomenys keičiami, kai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka priimti ar pakeisti detalieji planai ar žemėtvarkos projektai.

Žemesnės instancijos teismas

Darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 1 d. sprendimą Nr. 5SD-174-(14.5.7.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių įregistruoti Žemės sklypą Nr. 4608/0007:134 Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėja skunde taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių atidalyti vienos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog toks pareiškėjos prašymas yra išankstinis. Pareiškėja nurodė, jog 2010 ir 2012 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių dėl minėto leidimo išdavimo, tačiau jis nebuvo išduotas. Miškų ūkio paskirties Žemės sklypas Nr. 4608/0007:173, priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendraturčiams pareiškėjai ir G. B., pirmą kartą atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuotas 2008 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1306-638/2016 kadastriniai matavimai buvo panaikinti, nustačius, jog pažeistos Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribų ženklinimo–parodymo vietovėje procedūros, o atskirais atvejais ženklinant ribas buvo nesilaikoma žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypo ribų. Kadangi Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribos buvo neaiškios, minėtu laikotarpiu tai kliudė išduoti leidimą rengti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projektą.

Besiribojančių žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173) tų pačių ribinių linijų posūkio taškų koordinatės iki 2018 metais pateikiant naujai parengtas kadastro duomenų bylas sutapo, nes 2008 metais vykdant Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastrinius matavimus posūkio taškų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 koordinatės buvo paliktos tokios pat, kaip ir atitinkamai Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 posūkio taškų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 koordinatės, kuris dar 2001 m. sausio 18 d. buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 ribas 2001 m. spalio 19 d. pažymint Nekilnojamojo turto registre kadastro žemėlapyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (69 p.). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 metais miškų ūkio paskirties Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tikslingai siekiant besiribojančias ribines linijas pritaikyti prie jau susidariusios situacijos (savavališkai užimtos žemės) ir bandant pakeisti Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 dislokacijos vietą bei tuo pačiu įteisinti savavališkai užimtos valstybinės ir privačios žemės dalį, darytina išvada, jog Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 ribos turi būti formuojamos naujai atliekant kadastrinius matavimus ir tik po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projekto rengimo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių atidalyti vienos paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų yra atmestinas kaip nepagrįstas ir išankstinis, kadangi atidalyti vieną žemės sklypą į du galima tik tuomet, kai yra aiškios šio žemės sklypo ribos, t. y. remiantis teisės aktų reikalavimais atlikus kadastrinius matavimus.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus ir R. A. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja teigė, kad visi atsakovų veiksmai buvo atlikti tyčia, o pažeidimo padariniai, dėl kurių pareiškėja patyrė neturtinę žalą, yra akivaizdūs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014, 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas pažymi, jog byloje iš esmės nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovų tyčinius veiksmus. Taigi visas procesas užsitęsė gan ilgą laiko tarpą, – tai tenka pripažinti, taip pat to neginčija ir atsakovai, tačiau kyla klausimas, dėl kokių konkrečiai veiksmų, ir jeigu, kaip nurodo pareiškėja, procesas užsitęsė dėl atsakovų tyčinių veiksmų, tai pareiškėja turėjo nurodyti, kokie konkrečiai tai yra veiksmai ir kuo pasireiškė tyčia. Bylos duomenys patvirtina, jog kiekvieną kartą, kai pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrių, jai buvo suteikta informacija, dėl kokių priežasčių, vadovaujantis Kadastro nuostatais, jos keliami reikalavimai, pavyzdžiui, įregistruoti Žemės sklypą Nr. 4608/0007:134 Nekilnojamojo turto registre, atskirti miškų ūkio paskirties Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 žemės esančias žemės ūkio naudmenas, yra nepagrįsti ir todėl negali būti patenkinti, t. y. tiek pareiškėja, tiek G. U., atliekantis Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134 kadastrinius matavimus, Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 Projektą, yra informuoti, ką turėtų atlikti, kad būtų pašalintos kliūtys, dėl kurių pareiškėjos reikalavimai negali būti patenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius, vykdydamas Žemės sklypo Nr. 4608/0007:134, Žemės sklypo Nr. 4608/0007:173 kadastro duomenų bylų tikrinimą ir jų (ne)derinimą, veikė vadovaudamasis teisės aktais, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, teismas tokių nenustatė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atsakovė R. A. kaip fizinis asmuo neturėjo nesusipratimų ir ginčų su pareiškėja. Visi jos atlikti veiksmai susiję su jos atliekamomis pareigomis, kaip Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos. Kaip minėta, nagrinėdamas bylą teismas nenustatė atsakovų tyčinių veiksmų. Taip pat minėta, kad procedūros užsitęsė, tačiau dėl objektyvių priežasčių: dėl iškilusių nesklandumų ir ginčų nuosavybės atkūrimo procesuose, užsitęsusių ginčų teismuose ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė nurodyti, jog pareiškėja patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų būtent dėl atsakovų kaltės, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir kita, taip pat buvo pasiūlyta pateikti įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti, tačiau skunde iš esmės atkartoti nutartyje nurodyti pagrindai ir nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai nėra padaryta žala, todėl nėra teisinio pagrindo konstatavimui, jog jai atsirado reali neturtinė žala ir ji gali būti įvertinta pinigais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SSD-174-(14.5.7.) panaikinimas nesuteiks pareiškėjai norimo rezultato ir neišspręs ginčo iš esmės, nesant žemės sklypo kadastrinių matavimų, atitinkančių galiojančių teisės aktų nuostatas.

Skundo atmetimo atveju pareiškėja neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės R. A. atstovas advokatas M. S. pateikė prašymą atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas pinigų priėmimo kvitais. Iš pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad 300 Eur sumokėta už atstovavimą ir 200 Eur už dokumento surašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Rekomendacijų 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš pinigų priėmimo kvitų nustatyta, kad 300 Eur sumokėta už atstovavimą ir 200 Eur už dokumento surašymą.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog maksimalus dydis už atsiliepimo į skundą parengimą yra 2,5.

Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2019 m. IV ketvirtyje. Už praėjusio ketvirčio (2019 metų II ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) – 1 289 Eur. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3222,5 Eur (1 289 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, jog 200 Eur suma už dokumento surašymą neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinos išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą sumos, todėl 200 Eur suma priteistina iš pareiškėjos.

Pagal Rekomendacijas, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.

Bylos duomenimis, 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje atsakovei R. A. atstovavo advokatas M. S., teismo posėdis truko 2 val. Už praėjusio ketvirčio (2019 metų II ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) – 1 289 Eur. Atitinkamai už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma – 257,8 Eur (1289 x 0,2). Atsižvelgiant į tai, jog 300 Eur suma viršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinos išlaidų už atstovavimą sumos dydį, todėl mažintina iki 257,8 Eur.

Taigi nagrinėjamu atveju pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad atsakovė R. A. patyrė 457,80 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, kurios priteistinos iš pareiškėjos R. B..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovės R. A. naudai iš pareiškėjos R. B. 457,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina KukalienėAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė