Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teisme ieškovės savo ieškinį palaikė. E. B., L. P. ir L. B. teismui aiškino, kad 2008 m. balandžio 29 d. laikraščio “Šiaulių kraštas“ išspausdintoje publikacijoje “Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui “pagal tekstą“ (duomenys neskelbtini) viename privataus namo lange ilgiau kaip pusdienį kabojo plakatas su užrašu “Hi, Hitler“ ir svastika ir kad „Šiaulių krašto“ duomenimis tame name gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra, nors nepaminėtos ieškovių pavardės, aplinkiniai, bendradarbiai ir draugai šioje publikacijoje atpažino jas. Pats publikacijos pavadinimas jų šeimą sieja su nacistine veika. Tos žinios žemina jų garbę ir orumą, dėl ko visos jos patyrė išgyvenimus, dvasinį skausmą, nukrito jų savivertę, nukentėjo bendravimo kokybė, reputacija, patyrė kitus nepatogumus darbe, mokslo įstaigose. Straipsnyje buvo parašyta, kad viena gyventoja dirba muzikos mokytoja (duomenys neskelbtini). Žurnalistas V. R., atėjęs į L. P. kabinetą, įjungė diktofoną, norėjo ją fotografuoti, klausinėjo, ar tai jos plakatas, sukeldamas ieškovei stresą. Mokykloje kalbos greitai pasklido. Iš Šiaulių į Akmenę dirbti važinėjo tik ji, todėl ją lengvai iš publikacijos atpažino. Pasibaigus darbo sutarties vieneriems metams terminui, mokyklos vadovybė sutarties termino nepratęsė. Nėra tokios nuotraukos, kur L. P. stovėtų prie plakato, todėl tai teigdamas žurnalistas V. R. meluoja. Niekas netyrė ir neįrodė, kad kuri nors iš ieškovių pakabino tą plakatą savo namuose. Po šios publikacijos jos gydymo įstaigose nesigydė, kadangi E. B. esanti psichologė, viena kitą gydė ir palaikė. Dėl publikacijos paneigimo į atsakovą kreipėsi, tačiau atsakovas į jų prašymą nereagavo. Kad joms šia publikacija padaryta didelė žala, paskelbta informacija žemina jų garbę ir orumą, įrodyta Vilniaus apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir jokių įrodymų daugiau nereikia. Prašo ieškinį tenkinti. Priteisti E. B. 30000 Lt neturtinės žalos, kelionės išlaidas važinėjant į Vilniaus teismus, kur atsakovo skundai buvo atmesti, ir žyminį mokestį; L. P. 40000 Lt neturtinės žalos ir žyminį mokestį, L. B. 10000 Lt neturtinės žalos ir žyminį mokestį. Ieškovė E. B. prašo įpareigoti atsakovą išspausdinti jos 2010 m. lapkričio 16 d. teismui pateiktame prašyme nurodytą tekstą(II tomas, b.l.105), tačiau į teisėjos klausimą, ar ji keičia šiuo prašymu ieškinio dalyką, atsakė, kad ieškinio dalyko nekeičia.

Tretysis asmuo ieškovių pusėje R. B. paaiškino, kad jis ieškovių ieškinį palaiko, nes žurnalisto R. paskleista informacija padarė didelės žalos visai jo šeimai ir jam pačiam. Vilniaus Administraciniai teismai išsiaiškino ir nustatė. Ieškovės yra susietos su nesantaikos kurstymu, nors nustatyta, kad jokia nusikalstama veika nepadaryta. Atsakovas išspausdino straipsnį, nepatikrinęs žinių. Tas namas, kuriame kabo plakatas, yra jų. Jis nežino, kas pakabino tą plakatą. Niekas netyrė, ar kas nors to plakato nepakabino iš vidinės pusės, pavyzdžiui, įlipęs į balkoną. Namas išplėštas nebuvo. Niekas nenustatė, ar tai nacistinis sveikinimas, ar kitas sveikinimas. Buvo matomas iš gatvės plakatas jų namo lange. Savaitę laiko kabėjo plakatas, ir policija jo nenuėmė, nes būtų reikėję ieškoti, kas jį pakabino. Tuo metu, kai buvo tas plakatas, už tai nebuvo numatyta jokia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, tik vėliau atsirado administracinė atsakomybė.

Tretysis asmuo atsakovo pusėje V. R. teismui aiškino, kad jis dirba pas atsakovą žurnalistu.2008 m. balandžio 29 d. laikraštyje “Šiaulių kraštas“ išspausdinta publikacija “Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ yra jo .Jis šią publikaciją ruošė, gavęs ieškovių kaimynės pranešimą. Publikacijoje nebuvo paminėta nei vienos ieškovės pavardė. Kad plakatas lange kabėjo-faktas. Jis bandė išsiaiškinti to plakato pakabinimo tikslą. Publikacijoje paskelbtų duomenų šaltiniai ieškovių kaimynė, vėliau V. R. ją įvardijo, -K. A., prokuroras, policijos pareigūnai, tyrę šį įvykį. Jis bandė aiškintis ir su ieškove L. P., nuvykęs pas ją į mokyklą Akmenėje, nes K. A. žinutėje buvo parašyta, kad viena gyventoja dirba Akmenėje muzikos mokytoja, o jis taip pat dirba Akmenėje, todėl ir nuvyko, tačiau ji atsisakė suteikti bet kokią informaciją. Jis savo straipsniu nesiekė pažeminti (duomenys neskelbtini) namo gyventojų garbę ir orumą. Plakatas buvo matomas iš viešos vietos, gatvės. Buvo nuvykę jo kolegos. G. B. fotografavo. K. A. pranešė, kad turi nuotrauką su namo gyventoja prie plakato, vėliau telefonu pranešė, kad sugedo aparatūra ir tokios nuotraukos neturi. Jis siekė kuo daugiau informacijos suteikti visuomenei, nes jame išvardinti tik faktai. Jeigu ieškovių name nebūtų buvę plakato, nebūtų ir šio straipsnio. Nežino, kodėl redakcija straipsnį paskelbė tokia antrašte.

Tretysis asmuo atsakovo pusėje G. B. teismui aiškino, kad jis yra „Šiaulių krašto“fotoreporteris. 2008 m. rugpjūčio 21 d. apie 12 val. gavo užduotį iš žurnalisto, rašančio kriminalinėmis temomis, nufotografuoti (duomenys neskelbtini) esantį namą, kuriame kabo užrašas su svastika. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, namą rado lengvai, nes užrašas lange matėsi iš gatvės. Namas buvo neaptvertas, tam, kad nufotografuoti jį, į privačią teritoriją įeiti nereikėjo. Ieškovių namą fotografavo, būdamas gatvėje. Vienas fragmentas iš jo darytų nuotraukų yra žurnalisto V. R. straipsnyje. Kadangi jis asmeniškai buvo nuvykęs prie to namo, tvirtina, kad plakatas buvo virš balkono iš vidinės lango stiklo pusės (duomenys neskelbtini). Nuotraukos atitinka tikrovę. Hi Hitler jo nuomone yra nacistinis sveikinimas. Tokio plakato, matomo iš viešos vietos, pakabinimas, jo nuomone gali būti nusikaltimas. Jeigu yra įtarimų, kad vykdomas nusikaltimas, jie turi teisę įeiti ir į privačią teritoriją. Jis su žurnaliste K. norėjo išklausyti kitą pusę, kodėl tas plakatas kabo, tačiau namuose nieko nebuvo.

Tretysis asmuo atsakovo pusėje K. A. teismui paaiškino, kad ieškovės yra buvę jos kaimynės. Dėl jų elgesio ji buvo priversta parduoti savo namą ir persikelti gyventi kitur. Ieškovės puikiai žino jos adresą, bet teismui nepasakė, kaltindamos teismą bylos vilkinimu.Ieškovių namas nebuvo aptvertas jokia tvora, o jos namas buvo aptvertas tvora.2008 m.balandžio 18 d.ji pamatė ieškovę L. P., stovinčią savo namuose prie balkono lango ir laikančią rankose tą plakatą.Ji jo dar nebuvo pritvirtinusi.Kol ji pasiėmė fotoaparatą, P. dingo.Tai buvo epizodinis 15 minučių pasirodymas.Apie tą įvykį ji nieko neinformavo, nes nespėjo nufotografuoti.Balandžio 21 d.ji pamatė jau pakabintą prie ieškovių namo balkono lango tą plakatą.L. P. stovėjo savo balkone ir apie 10:30 val.fotografavo iš lauko plakatą.Kol ji pasiėmė fotoaparatą, L. P. balkone nebebuvo,-tik plakatas.Po to, greitai L. P. su savo seserimi L. B. išvažiavo. P. dar kartą iš mašinos fotografavo pakabintą plakatą.Iš to, kad penktadienį ji matė L. P. laikančią tą plakatą, o pirmadienį plakatas buvo jau pakabintas prie ieškovių namo balkono stiklo, ir L. P. jį fotografavo, būdama balkone, ji mano, kad plakatą pakabino L. P..Nufotografavusi ieškovių namo langą, kuriame kabojo plakatas, ji nuotrauką su komentaru elektroniniu paštu nusiuntė žurnalistui R., apie įvykį pranešė Bubių policijos nuovadai.Buvo atvykęs policijos nuovados viršininkas ir du ar trys ekspertai.Jie jos ir ieškovių namų kiemuose išbuvo iki 13 val.Pareigūnai beldėsi į (duomenys neskelbtini) namus, bet niekas neįleido.Ji jiems pasakiusi, kad namuose nieko nėra, nes matė, kaip paskutinės išvažiavo L. P. su L. B..Tą pačią dieną apie 18:30 val.-19:00 val.plakatą nukabino pati E. B..Kadangi ji tuo laiku pardavinėjusi savo namą, tai visą dieną buvo labai įsitempusi, stebėjo, ar neatvažiuos pirkėjai.Bijojo, kad pamatę, kokie kaimynai, atsisakys pirkti.Todėl ir matė, kaip apie 18:30 val grįžo E. B. su anūku.Po jos grįžimo plakato neliko.Todėl ir mananti, kad plakatą nukabino E. B., nes daugiau nieko namuose nebuvo.Plakatas buvo pakabintas aukštai, balkono lange, todėl jis gerai matėsi einant gatve prieš kokius keturis namus iki ieškovių namo.Kalbėdama su žurnalistu R. telefonu, ji jam pasakė, kad turi nuotrauką, kurioje to namo gyventoja prie plakato.Taip pasakė todėl, kad jos name buvo įrengtos apsaugos kameros, ir ji manė, kad kameroje bus likęs vaizdas.Apžiūrėję kameras ekspertai pasakė, kad dviejų mėnesių laikotarpyje jokių vaizdų kameroje nėra.Todėl, paskambinusi žurnalistui, pasakė, kad tokios nuotraukos nėra.

Liudytojas S. D. teismui paaiškino, kad jis dirba Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro daktiloskopinių tyrimų skyriaus vyresniuoju specialistu. 2008 m.Šiaulių rajono policijos komisariato budėtojo nurodymu jis turėjo nufilmuoti plakatą (duomenys neskelbtini).Radęs tą namą nufilmavo iš lango vidinės pusės kabantį plakatą“Hi Hitler“ ir svastika. Grįžęs medžiagą atidavė tyrėjams.II tome, b.l.24-28 esančiose nuotraukose yra tas pats namas ir tas pats plakatas, kurį nufilmavo jis.Jis yra statutinis pareigūnas, privalo vykdyti nurodymus.Laikmenų neturi, nes, įvykdęs užduotį, medžiagą atidavė tyrėjams.Tvirtina, kad matė tame lange plakatą su užrašu“Hi Hitler“.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m.balandžio 29 d.laikraštyje“Šiaulių kraštas“Nr.96(4969) ketvirtame puslapyje „Teisėtvarka“išspausdintas V. R. straipsnis“Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“.Jame rašoma, kad Šiaulių rajono policijos komisariato Bubių nuovada pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 str.-kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.Mat (duomenys neskelbtini) gatvės viename privataus namo lange ilgiau kaip pusdienį kabojo plakatas su užrašu“Hi, Hitler“ir svastika.Šie ženklai buvo viešai demonstruojami balandžio 21-ąją, t.y.po dienos, kai istorija paminėjo nacistų vado Hitlerio gimtadienį“.Toliau straipsnyje pacituotas Šiaulių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro G. M. komentaras.Tekstas kabutėse.Toliau žurnalistas rašo, kad“Šiaulių krašto“redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia to plakato“.<.....> „Šiaulių krašto“ duomenimis name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra.Šiaulių policijos komisariato Bubių nuovados viršininko M. V. tvirtinimu, dar nėra žinoma, kas juridiškai yra namo savininkas, nes niekas toje vietoje nėra deklaravę gyvenamosios vietos.“(I tomas, b.l.44)

Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir(ar)neturtinę žalą.Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Ieškovės nesuformulavo savo ieškiniuose reikalavimo pripažinti paskelbtus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jų garbę ir orumą kaip materialinio teisinio reikalavimo.Neprašė paskelbtų duomenų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir teismo posėdžių metu, tačiau tai nereiškia, kad aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ir netiriamos.Jos gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kaip ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės.

Dėl ieškovių reikalavimo „paneigti įstatymo nustatyta tvarka publikacijoje “Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, išspausdintoje laikraštyje „Šiaulių kraštas“2008 m.balandžio 29 d. Nr.96/4969, paskelbtą informaciją, žeminančią ieškovių garbę ir orumą-žinias:“Šiaulių krašto“redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“.

Ieškovių prašomos paneigti žinios buvo paskleistos per visuomenės informavimo priemonę(spaudoje).Todėl ieškovės, manančios, kad šie duomenys buvo paskleisti laikraštyje“Šiaulių kraštas“apie jas, turėjo teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad šis laikraštis šį paneigimą nemokamai išspausdintų.Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės(Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2, 4, 1 dalys).

Gavusi ieškovių ieškinį ir spręsdama jo priėmimo klausimą, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja L. A. 2009 m.balandžio 30 d.nutartimi nurodė ieškovėms pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinį, tiksliai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nurodyti, kokios paskelbtos žinios yra žeminančios jų garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, nurodyti, ar pasinaudojo šiam ginčui spręsti įstatymo nustatyta neteismine ginčo sprendimo tvarka, ir kt. (I tomas, b.l.33-35).Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad ...“ teismas nesupranta, kad mes prašome paneigti laikraštyje išspausdintą informaciją, tačiau nėra motyvų, rodančių, kas teismui trukdo tai suvokti...Toks mūsų reikalavimas atitinka ir CK 2.24 str.1 dalį, kur norodyta, kad:“Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą...““ bei LR VIĮ 19 str.2 dalies normą, kur nurodoma, kad draudžiama platinti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą...Reikalavimai suformuluoti paneigimo tekstą keliami ne ieškiniui, o paneigimui, kuris LR VIĮ 44 str.2 dalies pagrindu turi būti teikiamas visuomenės informavimo priemonei...Aplinkybė, kad ieškinyje nenurodyta, ar ieškovės pasinaudojo ikiteismine tvarka, negali būti laikoma ieškinio turinio trūkumu....CPK 137 str.2 d.3 punkte kalbama apie išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką.Tokios tvarkos bylose dėl žinių, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskelbimo nėra.Įstatymas įtvirtina tik piliečio teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad jis būtų nemokamai išspausdintas toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje buvo paskelbta publikacija(CK 2.24 str.2 d.)...“(I tomas, b.l.39-42).Iš ieškovių patikslinto ieškinio turinio akivaizdu, kad jos susipažinę su Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymu, tačiau 2009 m.balandžio 30 d.teismo nutarties reikalavimą nurodyti, ar ieškovės pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ignoravo.

Antras ieškovių ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimas yra priteisti neturtinę žalą už jų garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą.Ieškovės ieškiniuose ir teisme netvirtino, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kad plakato jų namo lange nebuvo ar, kad jos tame name, kur kabojo plakatas, negyvena, išskyrus paaiškinimą teisme, kad žurnalistas V. R. melavo, jog jam „(duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, nes K. A. sakė, kad L. P. prie plakato nenufotografavo. Ieškovės teismo posėdžiuose įrodinėjo, kad buvo tas plakatas, ar nebuvo nesvarbu, nes „Vilniaus teismai jau pripažino, kad atsakovo publikacijoje paskleistos žinios pažemino visų trijų ieškovių garbę ir orumą, ir jos turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą už tai, ir iš naujo to įrodinėti nereikia“.

Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą:1)žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškoves; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovės, o kad duomenys atitiko tikrovę-atsakovas.

Byloje esančiu Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m.rugsėjo 25 d.sprendimu Nr.SPR-58 nustatyta, kad “Ginčo objektu esančios publikacijos teiginiuose „Šiaulių krašto“redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“paskelbti duomenys gali būti patikrinti, įrodyti, todėl laikytini viešai paskelbtomis žiniomis, kuriomis pažymima apie nesantaiką kurstančio plakato demonstravimą, nurodant jo demonstravimo vietą, su šia nusikalstama veika susiejami pareiškėjai“.“Nors viešosios informacijos rengėjas ir nepateikė pareiškėjų pavardžių, darytina išvada, kad iš publikacijoje pateiktos informacijos visumos bei duomenų galima nustatyti, kad kalbama būtent apie pareiškėjas ir jų namą“.“Kadangi nesantaikos kurstymas yra Baudžiamojo kodekso draudžiama veika, o, sprendžiant iš publikacijos konteksto ir atskirų jos teiginių(cituojamas ginčo objektu įvardintas tekstas), šios veikos atlikimas yra priskiriamas namo gyventojoms-pareiškėjoms-arba vienai jų, žurnalistų etikos inspektorius daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas apie pareiškėjas paskelbė žeminančio turinio žinias“ ir, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė“Įspėti viešosios informacijos rengėją-UAB“Šiaulių kraštas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio antros dalies 1 ir 4 punktų pažeidimų, padarytų publikacijoje“Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“(„Šiaulių kraštas“, 2008-04-29, Nr.96/4969)paskelbiant informaciją apie pareiškėjas (I tomas, b.l.8-11) Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2009 m.sausio 22 d.sprendimu UAB“Šiaulių kraštas“skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m.rugsėjo 25 d.sprendimo Nr.SPR-58 atmetė, konstatuodamas, kad iš LR VIĮ 2 str.nustatytų sąvokų matyti, kad žiniai, skirtingai nei nuomonei, yra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.Publikacijoje paskelbti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio ir galima patikrinti ir nustatyti jų teisingumą, todėl jie negali būti vertinami, kaip požiūris, supratimas, mintys, komentarai, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos, t.y. nuomonės pagal LR VIĮ vartojamas sąvokas.“Darytina išvada, kad nurodytus Teiginius Inspektorius pagrįstai kvalifikavo, kaip viešai paskelbtas žinias“....“Dienraščio“Šiaulių kraštas“publikacijoje yra nurodyta, kad namas, ant kurio buvo pakabintas Hitlerį svaikinantis plakatas, yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie publikacijos išspausdintoje nuotraukoje matomas šio namo fragmentas.Straipsnyje taip pat pasakyta, kad name, kuriame kabojo plakatas, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra, taip pat, kad viena iš namo gyventojų muzikos pedagoge dirba (duomenys neskelbtini).Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad dienraščio“Šiaulių kraštas“ publikacijoje yra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi tiek tretieji suinteresuoti, tiek pašaliniai asmenys be papildomos informacijos galėjo spręsti, kad publikacijoje kalbama apie trečiuosius asmenis E. B., L. B. ir L. P.:straipsnyje konkrečiai nurodyta gatvė, kurioje jos gyvena, vienos iš jų darbovietė ir pareigos, šeiminiai jų tarpusavio ryšiai.Nagrinėjamame straipsnyje yra nurodyta, kas, dienraščio“Šiaulių kraštas“duomenimis, gyvena name, ant kurio buvo iškabintas Hitlerį sveikinantis plakatas, ir, kad viena iš šio namo gyventojų buvo nufotografuota prie šio plakato.Sistemiškai vertinant šiuos teiginius, darytina išvada, kad namo gyventojai pagal publikacijoje pateiktą informaciją yra siejami su nusikalstama veika-nesantaikos kurstymu“(I tomas, b.l.12-14). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m.vasario 17 d.nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.sausio 22 d.sprendimą paliko nepakeistu, o pareiškėjo UAB“Šiaulių kraštas“apeliacinį skundą atmetė, konstatuodamas, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariamoje publikacijoje paskelbti teiginiai „<...> “Šiaulių krašto“redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato <...>“, ir <...> „Šiaulių krašto“duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra <...>“ yra konstatuojamojo pobūdžio, nes juos galima patikrinti bei nustatyti jų teisingumą.Juose nėra dėstomas joks požiūris, supratimas ar komentarai, reiškinių ar įvykių vertinimas, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.Tokie teiginiai atitinka žinios, o ne nuomonės sąvoką, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punkte.Vertinant analizuojamus teiginius visumoje su išspausdinta nuotrauka(kurioje nufotografuotas langas su jame kabančiu plakatu su svastika ir Hitlerio sveikinimu)ir išspausdinto straipsnio tekstu, galima spręsti, kad autorius namo gyventojus(vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra) sieja su nusikalstama veika-kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, kas neabejotinai laikytina viešai paskelbtomis žiniomis , žeminančiomis šių asmenų garbę ir orumą .“Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog publikacijoje“Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ ir ją lydinčioje iliustracijoje buvo pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi tiek tretieji, tiek pašaliniai asmenys be papildomos informacijos galėjo atpažinto, jog rašoma būtent apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, pagrįsta. Teismas teisingai vertino publikacijos turinį ir pripažino, jog Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamame sprendime pagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kaip viešai paskelbtas žeminančio pobūdžio žinias apie trečiuosius suinteresuotus asmenis E. B., L. P. ir L. B. (I tomas, b.l.127-130).