Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Marijampolės antrojo notaro biuro notarė N. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas skundas dėl notaro veiksmų tenkinamas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis R. K.. 2021 m. lapkričio 4 d. Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. K. mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

Po R. K. mirties liko jo palikimas – nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas : butas adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas : transporto priemonės OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15,38 Eur bei 15 754,13 SEK piniginės lėšos, esančios SEB banko sąskaitose.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė savo brolio R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pateikdama Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarei N. U. pareiškimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. lapkričio 18 d. Marijampolės 2-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

2022 m. kovo 23 d. Gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. K. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno iki savo mirties – iki 2021 m. spalio 4 d.

Pareiškėja kreipėsi į notarę, kad ši išduotų pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą palikėjo turtą.

Notarė N. U. 2022 m. kovo 29 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjo R. K. kilnojamąjį turtą, vadovaudamasi CK 1.62 straipsnio 1 dalimi.

Byloje kilo ginčas dėl notarės N. U. priimto 2022 m. kovo 29 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjo R. K. kilnojamąjį turtą.

Iki nagrinėjamojoje civilinėje byloje nutarties priėmimo paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į R. K. palikimą.

Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti, kad R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), viso turto paveldėjimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai

Nustatyta, kad notarė N. U. 2022 m. kovo 29 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjo R. K. kilnojamąjį turtą, vadovaudamasi CK 1.62 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu , teisė. Iš teisės normos, kuria remiasi notarė, matyti, kad ji palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą laikė (duomenys neskelbtini) ir todėl, notarės nuomone, šiuo atveju turi būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 (toliau – Reglamentas 650/2012) – kilnojamojo turto paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas pagal nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, nesutikdama su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, prašo teismo pripažinti, kad R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), viso turto paveldėjimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai, kadangi mano, jog brolio R. K. nuolatine gyvenamąja vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), o Lietuva, iki mirties brolis (duomenys neskelbtini) gyveno tik kiek daugiau vieno mėnesio, visas jo turtas buvo Lietuvoje, jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o į (duomenys neskelbtini) išvyko tik užsidirbti pinigų namo statybai, savo tolimesnį gyvenimą jis siejo su Lietuva, o ne su (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys duoda pagrindą manyti, kad šiuo atveju yra galima tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo situacija, reglamentuojama 2012 m. liepos 4 d. Reglamento 650/2012.

Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422- 378/2020, išaiškino, kad tarpvalstybinio pobūdžio byla paprastai būna tais atvejais, kai ginčo dalykas peržengia vienos valstybės ribas, pavyzdžiui, palikėjas ir įpėdiniai gyvena skirtingose valstybėse, palikėjas, įpėdiniai ir paveldimas turtas yra skirtingose valstybėse ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to patenka į Reglamento 650/2012 taikymo sritį, reikia nustatyti : valstybę narę, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną; paveldimo turto buvimo vietą; įpėdinių gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog visų pirma turi būti tinkamai nustatyta palikėjo paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, nes būtent jos buvimas kitoje, nei yra paveldimas turtas ir (ar) įpėdinių gyvenamoji vieta, valstybėje dažniausiai ir lemia tarpvalstybinį paveldėjimo bylos pobūdį bei leidžia nustatyti paveldėjimui taikytiną teisę, kaip yra ir šioje byloje.

Paskutinė įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta yra bendras Reglamente 650/2012 nustatytas jungiamasis kriterijus, pagal kurį nustatomas ne tik bylos tarpvalstybinis pobūdis, bet ir parenkama valstybė, kompetentinga priimti sprendimus, bei paveldėjimui taikytina teisė. Reglamentas 650/2012 nepateikia paskutinės įprastinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, todėl kiekvienu atveju atsižvelgiant į Reglamento 650/2012 23–25 konstatuojamosiose dalyse nurodytus kriterijus turi būti vertinamos individualios bylos aplinkybės, siekiant tinkamai nustatyti palikėjo socialinių, ekonominių, šeiminių ir emocinių interesų centrą.

Iš byloje esančios 2022 m. kovo 23 d. Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno iki savo mirties – iki 2021 m. spalio 4 d. 2021 m. lapkričio 4 d. Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. K. mirties vieta – (duomenys neskelbtini).

Po R. K. mirties visas jo palikimas yra Lietuvos Respublikoje. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybės įmonės Regitra pažyma, SEB banko 2021 m. gruodžio 2 d. pažyma, notarės dokumentai (2022 m. kovo 29 d. notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, 2021 m. lapkričio 18 d. liudijimas).

Įpėdinės, t. y. pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jos brolio R. K. nuolatine gyvenamąja vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), o Lietuva, iki mirties brolis (duomenys neskelbtini) gyveno tik kiek daugiau vieno mėnesio, (duomenys neskelbtini) brolis neturėjo jokio turto, jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o į (duomenys neskelbtini) išvyko tik užsidirbti pinigų namo statybai, savo tolimesnį gyvenimą jis siejo su Lietuva, o ne su (duomenys neskelbtini).

Teismas, nustatydamas paskutinę įprastinę palikėjo R. K. gyvenamąją vietą, atsižvelgia į Reglamento 650/2012 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus: visas pareiškėjos nurodytas palikėjo gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, į palikėjo buvimo (duomenys neskelbtini) valstybėje trukmę, to buvimo aplinkybes ir priežastis. Todėl teismas sprendžia, kad įprastinė mirusiojo R. K. gyvenamoji vieta laikytina Lietuvoje.

Pagal bendrą Reglamento 650/2012 4 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje buvo mirties dieną palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos teisė yra valstybės narės, kurios pilietybę turėjo mirusysis mirties momentu, ir kurio įprastinė gyvenamoji vieta laikytina Lietuvoje, todėl, remiantis Reglamento 650/2012 22 straipsnio 1 dalimi, R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), viso turto paveldėjimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai.

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti notarės N. U. 2022 m. kovo 29 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta, kad gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su notarės N. U. 2022 m. kovo 29 d. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą brolio R. K. palikimą, pateikė teismui skundą dėl notarės veiksmų ir prašo panaikinti notarės N. U. 2022 m. kovo 29 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Marijampolės 2-ojo notaro biuro nutarė N. U. 2022 m. kovo 29 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą išduoti pareiškėjai D. Z. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą, vadovaudamasi CK 1.62 straipsnio 1 dalimi, kadangi pagal Gyventojų registro duomenis mirusysis buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju turi būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. ES Reglamentas 650/2012 ir pareiškėja turėjo kreiptis į atitinkamą instituciją (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo.

CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.

Nagrinėjamojoje byloje notarei buvo kilę abejonės dėl palikimo priėmimą reglamentuojančių įstatymų taikymo, kadangi šiuo atveju yra galima tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo situacija, reglamentuojama 2012 m. liepos 4 d. Reglamento 650/2012.

Iš Reglamento 650/2012 22 konstatuojamosios dalies matyti, kad notarai nevykdo teisminių funkcijų ir jiems nėra privalomos jurisdikcijos taisyklės (ESTT sprendimas byloje C-80/19, 66 punktas). Pagal bendrą Reglamento 650/2012 4 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje buvo mirties dieną palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Atsižvelgiant į tai, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, teismas sprendžia, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai, kadangi tuo metu nebuvo neišspręstas kilnojamojo turto, likusio po R. K. mirties, jurisdikcijos klausimas.

Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėtas, ir jį panaikinti.

Dėl pareiškėjos reikalavimo išduoti jai paveldėjimo liudijimą į visą palikimą

Teismui nustačius, kad R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), viso turto paveldėjimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai, įpareigojimas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą sietinas su teismo nustatytu išaiškinimu, bet ne su notarės neteisėtais veiksmais atsisakant išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Todėl teismas, nustatęs, kad R. K. visam palikimui paveldėti taikytini Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai, įpareigoja notarę paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei D. Z. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą R. K. palikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose neatlyginamos.

Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais ir 511–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. Z. 2022 m. birželio 7 d. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), visam turto paveldėjimui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniai įstatymai.

Įpareigoti Marijampolės 2-jo notaro biuro notarę N. U. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į šį turtą:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) lėšas, esančias AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

5) transporto priemonę OPEL OMEGA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 2003-02-17;

6) transporto priemonę VW PASSAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 1997-10-01.

Skundo reikalavimą panaikinti notarės N. U. 2022 m. kovo 29 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.