- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-116-343/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-374/2011 pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir uzufrukto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 52-54, t. 2) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo 1998 m. balandžio 18 d. sudarytą santuoką, nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime kada tik jis panorės, prieš tai žodžiu suderinęs su ieškove, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, suteikti ieškovei teisę iki dukters pilnametystės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovo vardu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog santuoka buvo nenusisekusi, jau kelis metus ieškovė su atsakovu gyvena kaip svetimi žmonės, veda skirtingus ūkius, neturi nieko bendro išskyrus dukrą. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis impulsyvus, agresyvus, vartoja smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš jų dukrą, piktnaudžiauja alkoholiu, prisigalvoja nebūtų dalykų, grasina. Toks atsakovo elgesys labai kenkia ligotos dukters savijautai. Atsakovas verčiasi automobilių verslu, gauna dideles nelegalias pajamas, tačiau išlaikymo dukrai neteikia. Ieškovė nurodė pati gyvenanti pas tėvus, savo gyvenamojo ploto neturinti, tuo tarpu atsakovas turi butą, kuriuo nesinaudoja, nes gyvena savo tėvų nuosavame name. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas suteikti teisę butu naudotis ieškovei su nepilnamete dukra.
Atsiliepimas
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 99-103, t. 2) ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 66-67, t. 2) atsakovas prašė ieškinį atmesti, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 250 Lt per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, pripažįstant kiekvienam nuosavybės teisę į ½ dalį automobilio ZIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt, priteisti ieškovei automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Lt), minkštą baldų komplektą (3 500 Lt), televizorių su staleliu (2 000 Lt), svetainės arbatinį stalą (300 Lt), du kilimus (800 Lt), baldų komplektą „Šarūnas“ (1 200 Lt), namų kino sistemą Philips (1 600 Lt), šviestuvą - toršerą (800 Lt), dulkių siurblį (300 Lt), romanetes (2000 Lt), roletus (300 Lt), užuolaidas (1000 Lt), kurių bendra vertė 23 800 Lt, priteisti iš ieškovės atsakovui 11 650 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nustatyti atsakovo matymosi su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę be apribojimų matytis ir bendrauti su dukra nepažeidžiant jos interesų, pasiimti dukrą kiekvienos nelyginės metų savaitės penktadienį 17 val. iš ieškovės namų ir parvežti tos pačios savaitės sekmadienį 18 val., negalint dėl svarbių priežasčių pasiimti dukros nustatytu laiku, ją pasiimti kitu laiku, bet ne mažiau kaip du kartus per mėnesį, pasiimti dukrą kiekvienais metais dviem savaitėm kasmetinių atostogų, pasiimti dukrą nelyginių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų išvakarėse 18 val. iš ieškovės namų ir parvežti į namus po švenčių sekančią dieną 18val., pasiimti dukrą lyginių metų gruodžio 31 d. 12 val. ir parvežti kitų metų sausio 2 d. 18 val., pasiimti dukrą kiekvienų metų Tėvo dieną ir kas antrų metų lapkričio 1 d., pasiimant 10 val. ir parvežant 18 val., pasiimti dukrą kiekvienų metų savo gimimo dieną ir lyginių metų dukros gimimo dieną, pasiimant 10 val. ir parvežant 20 val., priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog santuoka iširo dėl savito ieškovės charakterio, neištikimybės, neatsakingo požiūrio į šeimą. Sutikdamas, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas nurodė neturintis darbo, todėl negalintis mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, taip pat suformulavo konkrečią bendravimo su dukra tvarką. Atsakovas nurodė, jog išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos negali būti priteistas, kadangi iki 2009 m. sausio ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atsakovas taip pat nurodė, jog butas su rūsiu yra jo asmeninė nuosavybė, jis yra vieno kambario, todėl uzufrukto nustatymas negalimas. Kartu atsakovas prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kaip nepagrįstą vertina ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį (b.l. 126-127, t. 2) ieškovė nurodė sutinkanti su atsakovo reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, automobilio ZIL padalijimo ir atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Kartu ieškovė nurodė nesutinkanti su argumentu, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, teigė, jog atsakovas nepateikė jokių netinkamą ieškovės elgesį patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovė nesutiko ir su priešieškinio reikalavimu dėl mažesnės išlaikymo sumos dukrai priteisimo. Vertindama priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo ieškovė nurodė, jog automobilis VW Passat jiems nepriklauso, tuo tarpu kiti daiktai yra pasidalinti geruoju.
Į bylą pateiktoje patikslintoje išvadoje (b.l. 68-69) Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų jos interesams, kadangi ieškovė gyvena su savo tėvais keturių kambarių bute, kur atskira erdvė priskirta ir mergaitei, pati nepilnametė pageidauja gyventi su motina. Taip pat išvadą teikianti institucija nurodė sutinkanti su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai suma.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu (b.l. 166-171, t. 2) patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko jiems santuokines pavardes, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo dukrai išlaikyti po 300 Lt per mėnesį nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki dukters pilnametystės, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės atsakovui 114 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo valstybei 108 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės ir atsakovo valstybei po 38,80 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti, likusius patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, susitaikyti nenori, todėl santuoka pripažino iširusia. Teismas konstatavo, jog santuokos iširimą sąlygojo konfliktiški abiejų šalių charakteriai, skirtingos vertybės, nesutarimai dėl bendro gyvenimo principų. Visi konfliktai, kuomet buvo kviečiama policija, vyko jau bylos nagrinėjimo metu, t.y. po to, kai šalys nusprendė santuoką nutraukti. Teismas akcentavo ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė susitaikyti, šalys tai susitaikydavo, tai vėl susipykdavo, todėl sprendė, jog pripažinti santuoką iširus dėl kurio nors vieno iš jų kaltės nėra pagrindo. Nustatęs, jog Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nustatydamas nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį teismas nurodė, jog, nenustačius specialių dukters poreikių, 800 Lt suma laikytina pakankama jos išlaikymui. Nesant duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas teikė ne tik 250 Lt dydžio laikiną išlaikymą, bet prie išlaikymo prisidėjo ir papildomai, konstatavęs, jog atsakovas yra bedarbis, teismas pripažino, jog tenkintina ieškinio reikalavimo dalis dėl 300 Lt išlaikymo per mėnesį priteisimo. Įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto naudotis atsakovui priklausančiu butu nustatymo, teismas nurodė, jog ieškovė su dukra turi gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į pamaininį darbo pobūdį ieškovės dukrai palankiau gyventi kartu su seneliais, teisės naudotis atsakovui priklausančiu butu nustatymas ir ieškovės su dukra persikraustymas į minėtą butą neatitiktų mergaitės interesų. Kartu teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo, todėl atitinkamus priešieškinio reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 1-3, t. 3) ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti, ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad netinkamą atsakovo elgesį dar iki ieškinio padavimo patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė dukrai laikino išlaikymo, kas patvirtina išvadą, jog šeima jam nerūpi. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, prašo tenkinti ir jos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kančias, nuoskaudas, nusivylimą ir pažeminimą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovas savo noru išsiregistravo iš darbo ieškančių asmenų sąrašų. Atsakovas dirba nelegaliai, todėl legalus darbas jam nereikalingas. Dėl pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tiek sumažindamas priteistiną išlaikymo sumą, tiek ir neteisingai nustatydamas datą, nuo kurios išlaikymas turi būti teikiamas. Auginti vaikus yra tėvų, o ne senelių pareiga, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog nepilnametei dukrai bus geriau gyventi su seneliais ir nenustatė uzufrukto atsakovui priklausančiam butui. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog butas yra tuščias, atsakovas juo nesinaudoja, neįvertino aplinkybės, jog mergaitės mokykla yra šalia aptariamo buto, todėl tiek nueiti į mokyklą, tiek grįžti atgal ji galėtų savarankiškai, tuo tarpu iš senelių namų ją reikia vežioti. Ieškovė nurodo sieksianti susitarti su darbdaviu, kad jai nereikėtų dirbti naktimis ir ji galėtų tinkamai pasirūpinti dukra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 20-21, t. 3) atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą palaikydamas savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, keistina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis, šį dydį padidinant nuo 300 Lt per mėnesį iki 400 Lt per mėnesį, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, priėmė tik iš dalies pagrįstą, todėl keistiną sprendimą (CPK 330 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis CK 3.60 str. 1 d., sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61str. 2 d. numatyta teismo teisė pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju akcentuotinos kelios tiek ieškovės, tiek atsakovo pareikštiems reikalavimams dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės spręsti reikšmingos aplinkybės: pirma, pradiniame ieškinyje (b.l. 1-3, t. 1) pati ieškovė nurodė susituokusi tik dėl to, jog laukėsi, jog santuokiniai ryšiai nutrūko dar 2005 m., nieko neminėdama apie tai, jog atsakovas būtų vartojęs smurtą jos atžvilgiu; antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenys apie atsakovo galimai vartotą smurtą yra iš laikotarpio po civilinės bylos iškėlimo; trečia, bylos nagrinėjimas du kartus buvo sustabdytas suteikiant terminą šalims susitaikyti po to, kai atitinkamus prašymus 2008 m. kovo 3 d. posėdyje (b.l. 76-77, t. 1) ir 2009 m. spalio 20 d. posėdyje (b.l. 39-40, t. 2) pateikė ieškovė, nurodydama, jog atsakovas elgiasi rūpestingai tiek jos, tiek dukros atžvilgiu, t.y. pripažino, jog atsakovas siekė susitaikymo; pirmą kartą bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ieškovės iniciatyva, antrąjį - atsakovo (b.l. 79, t. 1; b.l. 42, t. 2); ketvirta, šalys neginčija konfliktus kildavus dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, bendro gyvenimo principus, abipusius kaltinimus nelojalumu. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog santuokos iširimą nulėmė ne vienas ar kitas konkretus veiksmas, bet esminiai ieškovės ir atsakovo požiūrio į gyvenimą kartu nesutapimai, jų pozicija vienas kito atžvilgiu buvo nenuosekli net ir bylos nagrinėjimo metu, laikino susitaikymo laikotarpius keitė nauji konfliktai, todėl pripažinti, jog santuoka iširo dėl vieno ar kito kaltės nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl sprendžia, kad atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį keisti nėra pagrindo. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria santuoka pripažintina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti ir skundo reikalavimą dėl sprendimo dalies, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi neturtinės žalos atlyginimo institutas skirtas tik dėl santuokos iširimo nekalto asmens interesams ginti (CK 3.70 str. 2 d.).
Byloje taip pat kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydžio ir momento, nuo kurio išlaikymas priteistinas. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 800 Lt. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina tai, jog atsakovas neginčijo specialių vaikų poreikių, susijusių su sveikatos problemomis, todėl teisėjų kolegija sutinka su tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės išdėstyta pozicija, jog 800 Lt išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju nėra pakankamas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ši suma yra pakankama vien dėl to, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį, nelaikytinas pagrįstu, kadangi kokia konkreti išlaikymo dalis turi tekti kiekvienam iš tėvų priklauso nuo jų turtinės padėties, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą nuo lygių dalių principo galima nukrypti (CK 3.192 str. 3 d.). Atsižvelgdama į specialius mergaitės poreikius, kurie, beje, akcentuoti ir ginčijamame sprendime, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaikymui reikalinga suma sudaro 1000 Lt per mėnesį. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės turtinę padėtį esant geresnę nei atsakovo, tinkamai aiškino šeimos teisės normas, nustatančias, jog jauno ir darbingo tėvo laikinas pajamų neturėjimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jog siekdamas vykdyti savo turtines prievoles nepilnamečiam vaikui tėvas privalo aktyviai ieškoti galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, imtis protingumo ir sąžiningumo principams atitinkančių teisėtų būdų gauti kiek įmanoma daugiau pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažindama, jog ieškovė gali, todėl ir privalo prie dukters išlaikymo prisidėti didesne suma, nustačiusi didesnę bendrą būtino išlaikymo sumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir iš atsakovo priteistina didesnė - 400Lt - per mėnesį periodinių išlaikymo įmokų suma, atitinkamą patikslinto ieškinio reikalavimą patenkinant visa apimtimi. Iš kitos pusės, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo sprendimo priėmimo dienos, bet nuo ieškinio byloje padavimo dienos. Šiuo atveju teisėjų kolegija reikšmingomis laiko faktines aplinkybes, jog bylos nagrinėjimas du kartus buvo sustabdytas sudarant sąlygas šalims susitaikyti, jog susitaikymo laikotarpių metu šalys kurį laiką gyveno kartu, jog atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas ieškovės prašomas laikinas išlaikymas (b.l. 162-163, t.1), jog atsakovui nevykdant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas šios nutarties priverstinis vykdymas. Akivaizdu, jog egzistuojant nurodytoms aplinkybėms išlaikymo priteisimas už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį būtų perteklinis, neatitiktų faktinių santykių specifikos, protingumo ir teisingumo principų.
Ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę jai su dukra iki dukros pilnametystės naudotis atsakovui priklausančia gyvenamąja patalpa. Nors tokia galimybė numatyta CK 3.71 str., 3.86 str., uzufrukto nustatymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, aptariamos įstatyminės garantijos taikymas susijęs su asmens teisės į nuosavybę ribojimu, todėl taikytinas tais atvejais, kai nepilnametis vaikas gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas ir konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir vaikas gali atsidurti gatvėje, taip pat įvertinus, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, net ir iki santuokos nutraukimo nei ieškovė, nei jos nepilnametė dukra aptariamame bute negyveno, jos turi kitą gyvenamąją vietą, kur, kaip nurodyta išvadą teikiančios institucijos pateiktuose paaiškinimuose, mergaitė turi jai skirtą patalpą. Be to, kaip patvirtino pati ieškovė, ji dažnai dėl darbo nakties metu nebūna namuose, tuo tarpu dabartinėje gyvenamojoje vietoje kartu gyvena ieškovės tėvai, kurie padeda prižiūrėti mergaitę. Tokių sąlygų gyvendama vieno kambario bute tik su ieškove mergaitė neturėtų. Ieškovės argumentas, jog atsakovui priklausantis butas yra arčiau prie mokyklos, kurioje mokosi mergaitė, nelaikytinas pagrindu uzufruktui nustatyti, kadangi, iš vienos pusės, toks patogumas labiau grindžiamas ieškovės ir jos tėvų, kuriems reikia mergaitę vežioti į mokyklą, o ne pačios mergaitės interesų apsauga, iš kitos pusės, uzufrukto nustatymas remiantis faktu, jog vienai šaliai taip būtų patogiau, būtų vertinamas kaip neproporcingas kito asmens nuosavybės teisių suvaržymas, neatitinkantis uzufrukto teisės nustatymo šeimos bylose tikslų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto ieškovei ir nepilnametei dukrai naudotis atsakovui priklausančiu butu nustatymo atmetė pagrįstai.
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, tikslintina ir iš atsakovo valstybei už patenkintą ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo dalį priteista žyminio mokesčio suma, ją padidinant iki 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nepilnametei dukrai iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymo dydis, pakeisti, šį dydį padidinant nuo 300 Lt per mėnesį iki 400 Lt per mėnesį.
Iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą ieškovės paduodant ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą padidinti nuo 108 Lt iki 144 Lt, nurodant, jog ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.