Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., L. S., dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei A. B., atsakovui R. K., jo atstovui advokatui V. K., išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo, bei pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei I. K., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir uzufrukto teisės naudotis atsakovui priklausančiu butu sutinka.

Ieškinys ir priešieškinys tenkinti dalinai.

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1998-04-18 Marijampolės m. CMS (I t. b.l. 4). Santuokoje 1998-08-23 gimė dukra (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 6). Gyvendami santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo (I t. b.l. 7-8). Kilnojamuosius daiktus pasidalino, dėl jų ginčo nėra. Ieškovės teigimu, nesutarimai šeimoje prasidėjo nuo pat santuokos įregistravimo, atsakovas negerbė savo sutuoktinės, ją visaip žemino, nepadėjo prižiūrėti sunkiai sergančios dukros, nepalaikė moraliai, vartojo smurtą ir prieš ieškovę, ir prieš dukrą. Dėl šių priežasčių laiko, kad atsakovas tokiu savo elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės nuomone, atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo.

Šalys pripažino, kad kartu negyvena, bendro ūkio neveda, susitaikyti nenori, skirti termino susitaikymui neprašo, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d., 3.64 str.). Šalims buvo nustatytas terminas susitaikymui (I t. b.l. 78, II t. b.l. 41), tačiau susitaikyti nepavyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina, paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.63 str.).

Ieškovė ir atsakovas kaltu dėl santuokos iširimo laiko vienas kitą. LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija ir panašiai. Šalys viena kitą kaltina neištikimybe, tačiau konkrečių faktų ar įrodymų nepateikia. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas smurtavo prieš ją ir dukrą. Kaip šios aplinkybės patvirtinimą nurodo 2007-09-28 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto išvadą, kurioje konstatuotos I. K. kraujosruvos abiejose rankose ir kairėje kojoje (II t. b.l. 4). Kaip minėta, šį faktą atsakovas pripažįsta, tačiau nurodo, kad konfliktą išprovokavo pati ieškovė. Ieškovės teigimu, ji ne kartą kvietė policiją į namus, kai atsakovas neblaivus triukšmaudavo (II t. b.l. 56, 75-98). Tačiau visi šie pranešimai policijai buvo užfiksuoti jau vykstant skyrybų procesui, šalims taikantis ir vėl skiriantis. Marijampolės PK 2008-02-13 pranešime nurodyta, kad iki užklausimo datos atsakovas R. K. administracine tvarka per metus nebaustas ir policijos iškvietimų nėra (I t. b.l. 73-74). Šie dokumentai tik patvirtina tą aplinkybę, kad konfliktai šeimoje kilo jau vykstant skyrybų procesui. Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu yra konfliktiškos asmenybės, akivaizdus charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumas. Akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas. Ieškovės nurodyti sutuoktinio elgesio atvejai gali būti pripažįstami esminiais santuokinių pareigų pažeidimais, jeigu nustatoma, kad būtent dėl jų iširo santuoka. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad sutuoktinis - atsakovas stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, t.y. bylos nagrinėjimo laikotarpiu du kartus prašė skirti terminą susitaikymui (I t. b.l. 78, II t. b.l. 41), ieškovė netgi buvo pastojusi (II t. b.l. 148), kas liudija buvusius gerus santykius tarp sutuoktinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad šalys anksčiau kildavusius konfliktus sugebėdavo išspręsti ir išsaugoti santuoką. Todėl teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nevertinant kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau (CK 3.61 str. 2 d.). Dėl šios priežasties ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 str.). Kaip pasekmė netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo, išsprendžiamas ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (CK 3.174 str.). Kadangi nėra ginčo dėl nepilnametės dukros Paulinos gyvenamosios vietos nustatymo, šis klausimas detaliau nenagrinėtinas. Šalims sutarus, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina ( LR CK 3.174 – 3.175 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, materialinis išlaikymas priteistinas iš atsakovo. Šalys nesutaria dėl išlaikymo sumos. Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ieškovė prašo priteisti 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas materialinis išlaikymas po 250 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nurodo, kad jis yra bedarbis, šiuo metu neturi jokių pajamų, padeda tėvai. Jis gali mokėti 250 Lt išlaikymą, dukrą remia ir kitais būdais – duoda pinigų išvykoms, sumoka už mokslą, kadangi vaiko seneliai gyvena ūkiškai, įdeda daržovių, vaisių. Atsakovo nuomone, nuo skyrybų proceso pradžios šalys mėgino susitaikyti, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Prašymas priteisti laikiną išlaikymą buvo paduotas nepavykus pirmą kartą susitaikyti (I t. b.l. 162-163). Tais pačiais metais šalys vėl paprašė termino susitaikymui ir vėl gyveno kartu (II t. b.l. 41). Visą tą laikotarpį šalys kartu rūpinosi vaiku, jį išlaikė. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo nuomone. Šalys tai gyveno kartu, tai vėl skyrėsi, atsakovas mokėjo laikiną išlaikymą, nors ir susidarė įsiskolinimas (II t. b.l. 55). Teismas sprendžia, kad išlaikymą tikslinga priteisti nuo paskutinio pareiškimo dėl bylos atnaujinimo padavimo momento. Nuo šio momento laikytina, kad šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir santykiai galutinai nutrūkę (II t. b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Ieškovė nurodė visas išlaidas, susijusias su dukros išlaikymu, jos pagrįstos ir realios. Dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 800 Lt. Šie duomenys liudija kokia dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovė. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 800 Lt.). Nors šalių dukra turi sveikatos problemų, tačiau ieškovė prašo priteisti 400 Lt išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad jis yra registruotas darbo biržoje, kitų pajamų šaltinių neturi, dukrai gali skirti po 250 Lt per mėnesį. Atsakovas, nors ir neneigia pareigos išlaikyti savo vaiko, tačiau nepateikia teismui jokių rašytinių įrodymų nei įtikinamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ieškinio nepagrįstumą ir atsakovo negalėjimą pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovas nedirba (II t. b.l. 104), tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos stovį ar kitas priežastis, trukdančias tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovas nurodo, kad su tėvų pagalba gali teikti dukrai 250 Lt išlaikymą. Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginio, kad prie dukros išlaikymo yra prisidėjęs daugiau nei priteista teismo laikino išlaikymo. Atsakovas, kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie papildomą prisidėjimą prie dukros išlaikymo, pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie liudija, kad atsakovas sumokėjo už dukros mokymąsi (II t. b.l. 119). Sutinkamai su LR CK 3.192 str. 3 d., kai tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, t.y. gerokai skiriasi pajamos, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau ši nuostata neatleidžia mažas pajamas turintį tėvą nuo pareigos stengtis išlaikyti savo vaikus. Teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, visiškai sveikas asmuo, vadinasi, galintis pasirūpinti ne tik savo, bet savo vaiko materialiniu išlaikymu. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, iš atsakovo priteistinas dukrai materialinis išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.192 str.). Atsakovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str.). Šis sprendimas neužkerta kelio šalims ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė teismo prašo suteikti ieškovei teisę naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovo R. K. vardu, iki dukra Paulina sulauks pilnametystės. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo butu nesinaudoja, jis gyvena jo tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame S. Neries g. 8, Marijampolėje, o šį butą išnuomavęs kitam asmeniui. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena savo tėvų bute, dukros mokykla yra kitoje miesto dalyje, jai būtų patogiau ir arčiau į mokyklą gyvenant atsakovui priklausančiame bute Cvirkos gatvėje. Be to, atsižvelgiant į dukros sveikatos būklę, jai reikalinga rami aplinka ir dėmesingesnė priežiūra. Ieškovės teigimu, įstatymas numato galimybę pasinaudoti uzufrukto teise ir leisti jai su dukra gyventi atsakovui priklausančiame bute iki dukrai sukaks pilnametystė.

Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Jis nurodo, kad šiame bute gyvena jis pats, butas yra vieno kambario, todėl nedalintinas. Be to, dukra dabar turi kur kas geresnes gyvenimo sąlygas, nes gyvena 4 kambarių bute, kur turi savo atskirą kambarį. Šias aplinkybes patvirtina ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada. Atsakovas nurodo, kad ieškovė dirba kazino klube, grįžta naktimis, tuo metu dukrą prižiūri seneliai. Išsikėlus į minimą butą, dukra naktimis liks viena. Atsakovas įsitikinęs, kad uzufrukto teisė negali atimti iš jo nuosavybės teisę į butą, jis neturi kur kitur gyventi, o gyventi vėl visiems kartu jau yra neįmanoma. Ieškovė, jo nuomone, tokiu būdu siekia jam trukdyti naudotis jo nuosavybe, nes butas jai tikrai nereikalingas.

Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 str.). CK 3.71 str. nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė.

CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi, suteikiama po santuokos nutraukimo, kai buvęs sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pripažino, kad šiuo metu gyvena 4 kambarių bute, priklausančiame ieškovės tėvams. Vienas kambarys skirtas dukrai Paulinai, kai ieškovė dirba, dukrą prižiūri seneliai (II t. b.l. 159), šias aplinkybes patvirtino liudytoja T. L., ieškovės motina (II t. b.l. 161). Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintą išvadą (II t. b.l. 68-69), kurioje nurodoma, kad ieškovė su dukra gyvena 4 kambarių bute, kur vienas kambarys skirtas mergaitei, tą patį patvirtino ir posėdžio metu VTAS atstovė R. S. (II t. b.l. 162). Tokiu būdu, darytina išvada, kad ieškovė su dukra turi tinkamas sąlygas gyventi, duomenų, kad negali ar negalės įsigyti savo gyvenamojo būsto ieškovė nepateikė. Be to, ginčo butas yra vieno kambario, vienoje iš centrinių, judrių miesto gatvių. Ieškovė dirba pramogų įstaigoje – kazino, dvi dienas iki 3 val. nakties, po to 4 dienos laisvos (II t. b.l. 161). Todėl spręstina, kad išsikėlus ieškovei su dukra į ginčo butą, nepilnametės dukros saugumas nebus tinkamai užtikrintas, nes iki motina dirbs, vaikas bus vienas. Be to, ieškovė siekia išsikelti į vieno kambario butą, kur teks abiems su dukra dalintis vienu kambariu, t.y. ieškovė pablogins dukros gyvenimo ir buities sąlygas, neužtikrins tinkamos priežiūros. Ieškovės motina, liudytoja T. L. neišreiškė nepasitenkinimo dėl dukros ir anūkės apsigyvenimo jos bute (II t. b.l. 161), liudytojas N. L. nurodė, kad iš tėvų buto išsikėlė ne dėl to, kad apsigyveno sesuo su dukra, o todėl, kad jo šeimai, auginančiai du vaikus ir didelį šunį, buvo per ankšta (II t. b.l. 161 antra pusė). Jo sutuoktinė liudytoja A. L. patvirtino, kad tėvų bute negyvena jau 2-3 metai (II t. b.l. 161 antra pusė).Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ir jos nepilnametės dukros gyvenimo ir buities sąlygos yra labai geros, ieškovės reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę į ginčo butą yra kilęs dėl asmeninių ambicijų, nesutarimų su atsakovu. Nepilnamečio šalių vaiko socialinės, vystimosi sąlygos, priežiūra, susijusi su bloga mergaitės sveikata, jos saugumas ir ramybė bus labiau užtikrinti gyvenant pas senelius. Dėl šių priežasčių spręstina, kad reikalavimas suteikti ieškovei teisę naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovo R. K. vardu, iki dukra Paulina sulauks pilnametystės, yra neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 str.).

Kiti šalių posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 proc. bendros sumos: 1000 Lt (I t. b.l. 134), 2000 Lt (II t. b.l. 146), viso 3000 Lt, priteistina suma – 1500 Lt, iš ieškovės – atsakovo naudai jo sumokėto žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 50 proc. – 228 Lt (I t. b.l. 29-30), priteistina suma – 114 Lt (CPK 98 str.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CP{K 93, 96 str.). Iš šalių priteistinos teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir I. K., a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1998-04-18 Marijampolės m. CMS, akto įrašo Nr. 69, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės dukros P. K., gim. 1998-08-23, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. K., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai P. K., gim. 1998-08-23, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2010-09-13 iki dukros pilnametystės. Nustatyti ieškovei I. K., a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo R. K., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Priteisti iš ieškovės I. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. K., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 114 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. K., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 108 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. K., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės I. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 38,80 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.