Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-309/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
1A-90-309/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34385-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34385-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 4 d. 3.59 val. iki 2021 m. spalio 4 d. 12.00 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti iš V. M. kelių transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., vertę atitinkančią pinigų sumą – 740 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. spalio 4 d., apie 3.59 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės – skirti jam baudą arba laisvės apribojimą.

2.1. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Apeliantas akcentuoja, kad jo dabar ir praeityje padarytas nusikaltimas nėra sunkus, todėl jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų atskirtas nuo jos. Tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta būnant neblaiviam, rodo, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o tai yra socialinė problema, kuri neturėtų būti sprendžiama laisvės atėmimo bausme.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, nebus kam prižiūrėti sergančios ir neįgalios žmonos, bus prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos yra svarbios parenkant bausmės rūšį.

Nurodo, kad šiuo atveju paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis būtų atskirtas nuo šeimos ir visuomenės, o tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nors ir trumpalaikis, padarytų daugiau žalos nei naudos tiek visuomenei, tiek jam pačiam ir jo šeimai. Teigia, kad laisvės apribojimas yra alternatyva laisvės atėmimui, kuris savo turiniu gali labiau paveikti nuteistąjį, nes gali įpareigoti jį imtis tam tikrų pareigų, o tai būtų didelis postūmis gyvenime siekti teigiamų tikslų, pavyzdžiui, gydytis nuo alkoholizmo ar tęsti darbą. Be to, paskyrus jam laisvės apribojimą arba baudą, jis neprarastų ryšio nei su šeima, nei su visuomene.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 6 kartus, iš jų 2 kartus teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 97–108, 109–113, 114–117, 118–123), vėl būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. M. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2021 m. spalio 16 d., t. y. nepraėjus nė 2 savaitėms nuo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, vairavo tą pačią transporto priemonę, grąžintą G. V., vėl būdamas neblaivus (jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, V. M. 5 metų laikotarpiu yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, net 5 kartus administracine tvarka baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (šios teisės nėra įgijęs) ir 2 kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1 t., b. l. 131–141), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nuteistojo prašymas skirti jam laisvės apribojimo bausmę nesvarstytinas, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sprendžiama, kad skirti jam baudą būtų netikslinga, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pastarajam už jo padarytas nusikalstamas veikas tiek švelnesnes bausmes – viešuosius darbus, areštą, laisvės apribojimą, taip pat ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu V. M. teismo prašė tuo atveju, jeigu jam būtų paskirta bausmė – bauda, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, motyvuodamas tuo, kad jis neturės iš ko baudos sumokėti. Tai reiškia, kad paskyrus nuteistajam bausmę – baudą, jos įvykdymas būtų apsunkintas. Dėl to, kas paminėta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visuma nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių rodo, jog pastarasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių jokių teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir pobūdžio, savo netinkamo elgesio nekeičia. Teisėjų kolegijos nuomone, tik paskyrus V. M. laisvės atėmimo bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti mažinant bausmės dydį, taip pat nėra pagrindo.

9. Nuteistojo V. M. nurodytos aplinkybės, kad jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus, jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų nuo jos atskirtas, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dirba, jo žmonai nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, moka lėšas vaikui iš pirmos santuokos išlaikyti, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis būtų atskirtas nuo šeimos ir visuomenės, o tai gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, norėtų tęsti darbą ir gydytis nuo alkoholizmo, taip pat nėra pagrindas tenkinti nuteistojo skundą. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir apeliantui buvo žinomos iki jam padarant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamos veikos nesulaikė. Taigi tai, kad V. M. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Pastebėtina, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo galimybę gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį paskiriant pastarajam jo pageidaujamą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

12. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. vasario 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-1175, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad V. M. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba – vykdo individualią veiklą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. M. valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė