- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-292-197/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- O. J., J. J.
- Advokatai
- Raimundas Lideika
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, BK 222 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) MGL dydžio bauda, BK 206 straipsnio 1 dalį 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir O. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant O. J. per šį laikotarpį tęsti darbą.
Šiuo nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Dėl J. J. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Iš nuteistųjų O. J. ir J. J. priteista po 130,83 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 83 ct) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
O. J. nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, būdama atsakinga už įmonės turtą, kuris einamų pareigų pagrindu buvo jos žinioje, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, jog ,,bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. sausio 2 d. Klaipėdoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. gruodžio 16 d. grynaisiais pinigais paėmė 215 400 Lt, 2010 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais paėmė 4 010 Lt, 2013 m. sausio 2 d. grynaisiais pinigais paėmė 101 440 Lt, iš viso 320 850 Lt, kurių neužregistruodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. sausio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis dalimis be apskaitos dokumentų perduodama J. J., iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 320 850 Lt (92 924,83 Eur). O. J. nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D. P., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė visų įvykusių ūkinių operacijų, o būtent: O. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. gruodžio 16 d. grynaisiais pinigais paėmė 215 400 Lt (62 384,15 Eur), 2010 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 Eur), 2013 m. sausio 2 d. grynaisiais pinigais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 Eur), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.O. J. nuteista už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, Klaipėdoje 2012 m. gegužės 4 d. iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą paskolos sutartį Nr. 12-00001 LTL apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą) gavo 1 000 000 Lt paskolą, 2012 m. liepos 11 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 1 670 000 Lt, o 2012 m. gruodžio 18 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumą iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. išmokėjo 482 126,3 Lt suteiktą paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėjo 465 796,14 Lt suteiktą paskolą O. J. ir taip ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 947 922,44 Lt (274 537,31 Eur).Nuteistoji O. J. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 206 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – O. J. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.Nuosprendžio dalis dėl O. J. pripažinimo kalta ir nuteisimo yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, nes teismas padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nuteistajai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai nagrinėti, nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė nuteistąją teisinančius įrodymus.Nuteisdamas O. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies (nuosprendžio 4 lapo 3 pastraipa) matyti, kad teismas iššvaistymu laikė O. J. veiksmus per tris kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paėmus iš viso 320 850 Lt ir juos perdavus sutuoktiniui J. J.. Tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (nuosprendžio 45 lapo paskutinė pastraipa, 46 lapo pirma pastraipa) teismas įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą kaip bendrą sutuoktinių J. šeimos verslą, atitinkamai pasiskirsčius verslo funkcijomis. Pinigų būtent verslo projektams finansuoti perdavimas savo verslo partneriui (sutuoktiniui), kuris buvo ne tik faktinis įmonės vadovas, bet ir atsakingas už tų verslo projektų įgyvendinimą, negalėjo būti vertinami kaip pinigų perdavimas be pagrindo, t. y. kaip turto iššvaistymas. Taip pat teismo išvados yra prieštaringos, nes aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad O. J. pinigus perdavė J. J., o nuosprendžio 46 lapo 3 pastraipoje teigiama, kad O. J. jos žinioje buvusį turtą perleido tretiesiems asmenims, neatlygindama jo vertės.Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė specialisto išvadai ir tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra jokių dokumentų apie pinigų panaudojimą (nuosprendžio 46 lapo 2 ir 3 pastraipos). Teismų praktika panašiose bylose patvirtina, kad turto panaudojimo klausimai turi būti sprendžiami vertinant ne tik buhalterinius dokumentus, bet ir visus kitus bylos duomenis, įskaitant ir kitokius dokumentus, liudytojų bei kaltinamųjų parodymus. Tačiau teismų praktikoje tokių suformuluotų teiginių apygardos teismas laikėsi tik iš dalies: aplinkybę, kad O. J. perdavė pinigus J. J., teismas nustatė ir nesant apskaitos dokumentų, vertindamas kaltinamųjų parodymus bei kitus bylos duomenis, tačiau nustatydamas, kur gautus pinigus panaudojo J. J., akcentavo tik apskaitos dokumentų nebuvimo faktą, neanalizuodamas kitų bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teismas negretino kaltinamųjų parodymuose nustatytų aplinkybių su kitais bylos įrodymais, taip pat spręsdamas, ar grynaisiais pinigais paimti 215 400 Lt ir 4 010 Lt buvo iššvaistyti, ar panaudoti įmonės naudai, nevertino nuteistosios O. J. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 29 d. (t. 6, b. l. 106–107), teisiamojo posėdžio metu ir nuteistojo J. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino: 1) kokią pinigų sumą J. J. panaudojo už Dauparuose įmonės įsigytų žemės sklypų detaliojo plano parengimo, projektavimo darbus (bylos medžiagoje yra parengtas detaliojo plano projektas); 2) kokia pinigų dalis buvo panaudota sumokant palūkanas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“; 3) ar iš pinigų nebuvo įmokėtas 175 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus įnašas į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001. Taip pat apygardos teismas be pagrindo ignoravo O. J. 2016 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad 101 440 Lt suma buvo perduota J. J., o jis juos panaudojo atsiskaityti su L. J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą žemės sklypą Avižieniuose, ir šiuos parodymus teismo posėdžio metu patvirtino J. J. ir L. J..Detaliojo plano ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, prokuroras neperdavė teismui, o teismas, pažeisdamas BPK 242 straipsnio 1 dalies taisykles, neištyrė jų teismo posėdyje.Pinigų paėmimas iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos ir jų neužregistravimas kasos knygoje nesukeltų jokių skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių (negalėjimo iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nes pinigų paėmimo faktas yra nustatomas įmonės sąskaitos išrašu, todėl pinigų paėmimas iš įmonės sąskaitos ir jų neužregistravimas kasos knygoje turi būti šalinamas iš kaltinimo, nes nesudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Be to, teismas nuosprendyje nenustatė, kas konkrečiai turėjo pareigą kasos knygoje užregistruoti tokią operaciją – nuteistoji O. J., faktinis įmonės vadovas ar įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo.Teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad grynųjų pinigų paėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos yra neužregistruotas kasos knygoje, tačiau iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenų (t. 11, b. l. 147, 185) matyti, kad visos trys grynaisiais pinigais iš įmonės sąskaitos paimtos sumos buvo užfiksuotos įmonės kasos knygoje. Nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad grynuosius pinigus iš O. J. gavo J. J., kuris tokiu atveju turėjo pateikti buhalterinius dokumentus dėl pinigų panaudojimo. Teismas visiškai nevertino J. J., kaip faktinio vadovo, vaidmens įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ne tik priiminėjo visus įmonės verslo sprendimus, bet ir faktiškai atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraujant su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu, būtent jis pateikdavo ir atsiimdavo iš to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai 2016 m. sausio 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja D. P.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodė jokių motyvų dėl O. J. kaltės rūšies ir formos padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.Nors BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs padariniai ir nusikaltimo sudėčiai nustatyti pakanka bent vieno iš jų, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje be jokių motyvų O. J. inkriminavo juos visus, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, nemotyvuodamas, kaip nuteisiant O. J. buvo sukelti visi įmanomi nusikalstamos veikos padariniai (negalėjimas iš dalies nustatyti ir įmonės veiklos, ir jos turto, ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros).Pasisakydama dėl nuteisimo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, apeliantė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. jai buvo suteikta 465 796,14 Lt paskola, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra tik prielaida, nes niekada ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi paskolos sutarties, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 2 dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nurodytas 2012 m. gruodžio 31 d. dokumentas Nr. K-49 (t. 7, b. l. 49), pagal kurį neva O. J. buvo išduota paskola, nebuvo rastas, teismas nuosprendyje nustatė, kad jis neišsaugotas. Kasos knygoje nurodyta paskolos suma neatitinka teismo nuosprendyje nustatytos paskolos sumos. Kokiais įrodymais nustatė būtent 465 796,14 Lt paskolos sumą, teismas nenurodė. Teismo nurodytos paskolos O. J. pinigai buvo panaudoti 2013 m. sausio mėnesį atsiskaityti su L. J. už jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto žemės sklypo dalį.Nuteisdamas O. J. už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį, teismas vertino tik formalų šių pinigų atvaizdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse apskaitose, tačiau neįvertino kitų bylos įrodymų apie šių pinigų realų panaudojimą ir tų pinigų panaudojimo rezultatus – nekilnojamojo turto sukūrimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią paskolą dalimis faktinis įmonės vadovas J. J. paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. liepos 18 d. ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo dalyje Avižieniuose statybas vykdžiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms apmokėti. J. J. teisme paaiškino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus panaudojo statyboms. Šiuos J. J. parodymus patvirtina statybos dokumentai, kurių dalis liko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje ir kurių prokuroras neatsiuntė kartu su byla, o pirmosios instancijos teismas šių dokumentų neištyrė. Šiuos J. J. parodymus patvirtino jo gynėjo pateikti ir 2010 m. gegužės 10 d. vykusiame teismo posėdyje prie bylos pridėti dokumentai, kurie laikomi atskirame raudoname segtuve prie bylos. Teismas šių dokumentų neištyrė, jais nesivadovavo nuosprendyje ir nenurodė, kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja. Šie dokumentai patvirtina, kad pagal statybos darbų aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbų 2011 m. gruodžio–2012 m. birželio mėn. už 621 652,37 Lt. Šiuos darbus priėmė darbų užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus statybų metu sukurtus nekilnojamojo turto objektus 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų perdavimo aktu perdavė „(duomenys neskelbtini)“ bei tą pačią dieną surašė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad teismo nustatytą ne pagal paskirtį panaudotą 482 126,3 Lt sumą „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi statybos darbams. Gautą už šiuos pinigus pastatytą nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. lapkričio 23 d. notaro patvirtintą skolos padengimo sutartį panaudojo atsiskaityti su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad teismo kaip ne pagal paskirtį suteikti paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai realiai buvo panaudoti statyboms, po kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nekilnojamąjį turtą. Toks pinigų panaudojimas visiškai atitiko 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 nurodytą kredito panaudojimo paskirtį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji O. J. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistosios O. J. apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, nustatė, kad nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 206 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo inkriminuotos netinkamam subjektui. Todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad O. J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Apeliaciniame skunde O. J. teigia, kad už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymą yra nuteista nepagrįstai, nes kaltinime nurodyta pinigų suma yra panaudota įmonės naudai, t. y. panaudojant šiuos pinigus įmonės įsigytų žemės sklypų Dauparuose detaliajam planui parengti, sumokant palūkanas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, sumokant 175 000 Lt pajaus įnašą į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, sudarant 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, atsiskaitant su L. J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“įsigytą žemės sklypą Avižieniuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) perleidžia, neatlygindamas turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, ir taip padaroma žala turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Pažymėtina, kad vien tik neteisėtas asmens disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo panaudotos įmonės naudai. Nors formali įmonės direktorė O. J. ir faktinis įmonės vadovas J. J. teigia, kad visi iš įmonės sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, taip pat šie parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto pasisavinimo ar iššvaistymo bylose laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Taigi, tokio pobūdžio bylose faktinės aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal įmonėje tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais įrodymais (asmenų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto įmonės lėšų panaudojimo.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. grynųjų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, išėmimo (2010 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo – iš viso 219 410 Lt; į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 2013 m. sausio 2 d. grynųjų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, panaudojimo – iš viso 101 440 Lt (2013 m. sausio 2 d. išėmė O. J.). Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis specialistės atliktu tyrimu, išdėstytu 2014 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvada ir specialistės paaiškinimų teisingumu. Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokią pinigų sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose buvusių 219 410 Lt, išgrynintų O. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d., J. J. panaudojo už įmonės įsigytų žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano parengimo, projektavimo darbus. Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių sumų, kurios neva buvo skirtos apeliantės nurodomiems darbams padengti, taip pat nepateikti jokie tokių darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai. Iš tikrųjų byloje yra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi veiksmų dėl žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano parengimo. Pirmiau minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad byloje yra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. R. 2010 m. gruodžio 13 d. pasirašė „Detalaus plano rengimo rangos sutartį Nr. DP-10/12/13, kurioje susitarė, kad „2.1. vykdytojas įsipareigoja sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais pagal Užsakovo užduotį <...> parengti detalųjį planą adresu Klaipėdos r. sav. Dauparų k. <...> o Užsakovas įsipareigoja sumokėti už sutartinį darbą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. <...> 3.1. Užsakovas Vykdytojui sumoka 170 000 Lt <...> honorarą už pilną detalaus plano rengimą <...> 3.2. Užsakovas atsiskaito su Vykdytoju apmokėdamas visą sumą po detaliojo plano įvykdymo <...> tą pačią dieną, po paslaugų priėmimo akto pasirašymo“. Tačiau nepaisant sudarytos sutarties dėl detaliojo plano rengimo, byloje nėra jokių duomenų apie šios sutarties įvykdymą, t. y. detaliojo plano galutinį parengimą, paslaugų priėmimo akto pasirašymą, o tuo labiau apie atsiskaitymą už parengtą detalųjį planą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie apeliantės skunde nurodomus sklypų projektavimo darbus.Pagrįstas abejones žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano rengimo realumu kelia ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 17 d. vieną iš jai priklausančių žemės sklypų Dauparuose pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aiškindama žemės sklypo Dauparuose pardavimo aplinkybes, O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žemės sklypą nusprendė parduoti būtent dėl to, kad paaiškėjo, jog yra tam tikrų problemų su detaliuoju planu (t. 13, b. l. 134). Teisėjų kolegijos vertinimu, detaliojo plano rengimas žemės sklypui, nepriklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieštarautų elementariai verslo logikai.Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti patikimą išvadą, kad jokie žemės sklypų Dauparuose projektavimo ir detaliojo plano rengimo darbai pagal minėtą sutartį nebuvo atlikti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos J. J. buvo perleistos pagrįstai, t. y. skirtos atsiskaityti už žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano ir projektavimo darbus.Kita apeliaciniame skunde iškelta versija yra dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo naudojamos palūkanoms pagal sudarytą paskolos sutartį mokėti ir pajaus įnašui į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001. Tačiau pirmiau minėtoje specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 1 d. užregistravo iš viso 370 000,33 Lt piniginių lėšų, gautų pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, panaudojimą, iš jų palūkanoms pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL mokėti skirta suma sudarė tik 272,33 Lt. Duomenų, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo panaudota pajaus įnašui į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, byloje taip pat nėra. Be to, tiek O. J., tiek J. J. parodymai aptariamu klausimu ne tik prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, bet ir yra prieštaringi, dėl to pripažinti juos patikimais nėra pagrindo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus 370 000 Lt dydžio paskolą, buvo atsiskaityta su T. G. už žemės sklypus Dauparuose, jam pervedant 147 000 Lt. Likusią pinigų sumą O. J. išgrynino ir perdavė sutuoktiniui J. J., kuris juos panaudojo detaliajam planui rengti ir palūkanoms už gautą paskolą mokėti (t. 11, b. l. 129–133). Apklausiama pirmosios instancijos teisme O. J. parodė, kad perdavė išgrynintus pinigus sutuoktiniui J. J., tačiau nežino, kur pastarasis juos panaudojo (t. 13, b. l. 134). Pirmosios instancijos teisme J. J. parodė, kad dalį pinigų, gautų pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, panaudojo 175 000 Lt dydžio pajaus įnašui, skirtam 2012 m. kredito linijai, suformuoti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme J. J. nurodė, kad iš 370 000 Lt dydžio gautos paskolos 149 000 Lt panaudojo atsiskaityti su T. G. už žemės sklypus Dauparuose, o likusią sumą – bankinėms palūkanoms mokėti ir žemės sklypų detaliajam planui rengti. Taigi iš nuteistųjų parodymų, duotų skirtingu proceso metu, matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi keliais aspektais. Pirma, nuteistoji O. J. skirtingai parodė aplinkybes apie tai, kur buvo panaudota likusi dalis pinigų po atsiskaitymo su T. G. už žemės sklypus Dauparuose: ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad už šiuos pinigus buvo rengiamas detalusis planas ir mokamos palūkanos, o apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino, jog nežino, kur jos sutuoktinis J. J. panaudojo jam perduotus pinigus. Antra, nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pinigai buvo panaudoti pajaus įnašui, o apeliacinės instancijos teisme – palūkanoms mokėti ir detaliajam planui rengti. Atsižvelgdama į šių parodymų prieštaringumą, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad byloje liko nepaneigta, jog pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. bankinėms palūkanoms mokėti ir pajaus įnašui į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, suformuoti, vertina tik kaip gynybinę poziciją, kuri paneigta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose.Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas taip pat nepavirtino skunde keliamos gynybinės versijos, kad 101 440 Lt suma, gauta pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, buvo iš dalies atsiskaityta su L. J. už žemės sklypą Avižieniuose. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis J. J. palaikė šiuos O. J. apeliacinio skundo argumentus ir parodė, kad 101 440 Lt suma 2013 m. sausio 1 d. buvo perduota jo motinai L. J., taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš dalies atsiskaitant už įsigytą žemės sklypą Avižieniuose. Tačiau šie nuteistojo J. J. parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarės A. G., registro Nr. 5959 (t. 6, b. l. 177–184), analizė rodo, kad L. J. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas 1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas 2) žemės sklypą Avižieniuose. Iš minėtos sutarties III dalies matyti, kad Pirkėjo 1 mokama kainos dalis yra 1 700 000 Lt, o Pirkėjo 2 – 500 000 Lt. Pagal sutarties 3.3.1 papunktį kainos dalį, sudarančią 1 700 000 Lt, Pirkėjas 1 įsipareigojo sumokėti Pardavėjai ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 16 d. mokėjimo nurodymu į Pardavėjos nurodytą sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke ir priklausančią Pardavėjai. Taigi minėtos sutarties šalys susitarė, kad Pirkėjas 1, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokės Pardavėjai, t. y. L. J., už perkamą žemės sklypo dalį mokėjimo nurodymu į jos nurodytą sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik neišsaugojo atsiskaitymą grynaisiais pinigais su L. J. pagrindžiančių dokumentų, tačiau ir nesilaikė pirmiau minėtos sutarties sąlygos sumokėti pardavėjai mokėjimo nurodymu į jos nurodytą sąskaitą. Kita žemės sklypo dalies pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai faktiškai vadovavo J. J., šias pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas įvykdė. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas veiksmus 2010 m. gruodžio 16 d., 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2013 m. sausio 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paimant grynuosius pinigus – iš viso 320 850 Lt – ir tinkamai nepagrindžiant jų panaudojimo, pagrįstai įvertino kaip tyčinį žinioje buvusio didelės vertės turto iššvaistymą ir teisingai kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 206 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Apeliaciniame skunde nesutinkama su O. J. nuteisimu pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad dalis lėšų, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 Lt, buvo panaudota pagal suteiktos paskolos paskirtį: dalis pinigų (482 126,30 Lt) buvo panaudota atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, o kita suma – atsiskaityti su L. J. už įsigytą žemės sklypo Avižieniuose dalį. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi įrodymų tyrimą, su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. sudarė 1 000 000 Lt vertės kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, kurios paskirtis – apyvartinės lėšos (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypą). 2012 m. liepos 11 d. susitarimu Nr. 12/07/11-1 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo 1 000 000 Lt dydžio kredito linijos limitas padidintas iki 1 670 000 Lt. 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. 12/12/18-01 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo kredito linijos limitas padidintas iki 2 000 000 Lt. Iš itin lakoniško pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad O. J. kaltę pagal BK 206 straipsnio 1 dalį teismas grindė specialisto išvada Nr. 5-3/65 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, specialisto išvada Nr. 5-3/59 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, liudytojų D. P. ir specialistės V. S. parodymais. 2014 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/65 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad 482 126,30 Lt sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikdama paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ją išmokėdama laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d., panaudojo ne pagal paskirtį, nurodytą 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 LTL. 2016 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/62 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad 482 126,30 Lt dydžio paskolos gavimas yra detaliai pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Liudytoja D. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 482 126,30 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią paskolos sutartį ji atidavė J. J. kartu su kitais įmonės dokumentais. Liudytoja nepamena, kokiu pagrindu buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau be pagrindo šios operacijos negalėjo būti įvestos. Duomenys apie paskolas programoje galėjo atsirasti tik pateikus pirminį dokumentą. Apiforminti darbų apmokėjimą kaip avansinį mokėjimą būtų galima, jei dokumentuose būtų parašyta ir pateikta sutartis, kad tai avansinis mokėjimas už kokius nors planuojamus atlikti darbus (t. 10, b. l. 151–152, t. 13, b. l. 139). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė V. S. paaiškino, kad pagal jungtinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą apskaitos registrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už 2012 m. buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“. 2012 m. gegužės 7 d. užregistruota suteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, kurios suma – 73 909,50 Lt, 2012 m. birželio 13 d. – 117 799 Lt, o 2012 m. liepos 18 d. – 290 418 Lt. Specialistė padarė išvadą, kad tai buvo paskola, nes apskaitos registre „kasos knyga“ užregistruota ūkinė operacija nurodant „buhalterinė sąskaita 2441“. Pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų planą „buhalterinė sąskaita 2441“ yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitos registre buvo užregistruotas paskolos išmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 13, b. l. 138–139). Taigi, iš aptartų specialisto išvadų ir parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 482 126,30 Lt sumą, kuri pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo įforminta kaip paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos ne pagal kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos paskirtį.Nuteistoji O. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad 482 126,30 Lt suma, gauta pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, buvo panaudota pagal paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo ne paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o avansinius mokėjimus, kurie buvo skirti gyvenamiesiems namams statyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose. Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visa aptariama pinigų suma buvo panaudota statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose. Kita dalis sklypų Avižieniuose priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pastaroji sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo avansinius mokėjimus statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose. Apeliacinės instancijos teisme J. J. papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinė statybų Avižieniuose rangovė ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų gauta geresnė sutarties kaina nei sutartį sudarant dviem skirtingoms įmonėms. 482 126,30 Lt suma buvo panaudota statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose.Be pirmiau aptartų parodymų, faktą, kad 482 126,30 Lt suma buvo panaudota pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL nurodytą paskolos paskirtį, t. y. statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. atliktų darbų aktai, pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2015/11-01, 2018 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktas (raudoname segtuve esantys bylos priedai). Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 482 126,30 Lt sumą. Vadovaujantis pirmiau 24 punkte minėtais ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. (įskaitytinai) atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, už iš viso 621 652,36 Lt sumą, kurią sudaro 2011 m. gruodžio mėn. atlikti darbai už 89 389,73 Lt (atliktų darbų aktas už 2011 m. gruodžio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. sausio mėn. atlikti darbai už 85 628,30 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. sausio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. vasario mėn. atlikti darbai už 65 520,52 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. vasario mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. kovo mėn. atlikti darbai už 100 456,75 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. kovo mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. balandžio mėn. atlikti darbai už 139 818,99 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. balandžio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. gegužės mėn. atlikti darbai už 92 650,89 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. gegužės mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. birželio mėn. atlikti darbai už 48 187,19 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. birželio mėn., esantis raudoname segtuve). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad 482 126,30 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta būtent už statybos darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose. Kitokios išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurį beveik visa pinigų, gautų 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. birželio 13 d. ir 2012 m. liepos 18 d., suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią, t. y. lėšų gavimo, dieną. Be to, iš 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė visus rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, atliktus darbus ir pretenzijų viena kitai neturi. 2018 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 18 d. skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 409,54 Eur, t. y. 139 526,06 Lt (621 652,36 Lt – 482 126,30 Lt).Taigi atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo abejoti, kad aptariamų lėšų išmokėjimas yra susijęs su nekilnojamojo turto statybomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, t. y. jis savo turiniu atitiko paskolos panaudojimo paskirtį, nurodytą kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 LTL.Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dalis lėšų, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 Lt, buvo panaudota atsiskaityti su L. J. už įsigytą žemės sklypo Avižieniuose dalį. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išanalizavo tiek O. J., tiek J. J. parodymus, kad minėta suma nebuvo paskola, suteikta O. J., o pinigai, kuriais atsiskaityta su L. J. už įsigytą žemės sklypo dalį Avižieniuose, ir pagrįstai juos vertino kritiškai. Tokias teismo išvadas pagrindžia ne tik jau pirmiau aptarta 2014 m. liepos 17 d. specialisto išvada Nr. 5-3/65, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdžiusios buhalterės D. P. parodymai. D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinusi O. J. 529 000 Lt. D. P. užpildė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį šių pinigų išmokėjimą (t. 10, b. l. 151–152). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja šiuos savo parodymus patvirtino. Nors apeliantė teigia, kad šiuos pinigus ji panaudojo pagal paskirtį, t. y. atsiskaitė su L. J. už dalį žemės sklypo Avižieniuose, tačiau šis aspektas jau buvo įvertintas šio nuosprendžio 18 punkte. Duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, nėra, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimą O. J. pagrįstai kvalifikavo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Kaltinimai O. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo grindžiami tuo, kad ji neįtraukė į apskaitą 320 850 Lt, paimtų grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, perdavimo J. J. ir nepagrindė šių pinigų panaudojimo.BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, netinkamas vykdymas. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita. Taigi BK 222 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama vadovaujantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados analizės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kuriose nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo iš viso: 10 vnt. laikotarpio nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įmokėjimą į kasą – iš viso 1 438 533 Lt; 37 vnt. laikotarpio nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų išmokėjimą iš kasos – iš viso 1 462 841,48 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. grynųjų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, išėmimo (2010 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo – iš viso 219 410 Lt; į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 2013 m. sausio 2 d. grynųjų pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, panaudojimo – iš viso 101 440 Lt (2013 m. sausio 2 d. išėmė O. J.). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 222 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju buvo padaryta.O. J. apeliaciniame skunde ir jos sutuoktinis, faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. J. teisiamojo posėdžio metu iškėlė abejonę, kad už netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą turi atsakyti buhalterė, nes pareiga tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo pavesta būtent jai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad faktinis įmonės vadovas apie tai, kad įmonės buhalterei pateikiami ne visi buhalteriniai dokumentai, reikalingi apskaitai tvarkyti, negalėjo nežinoti, todėl tai supratęs turėjo imtis priemonių šį buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą ištaisyti. Kadangi byloje nėra duomenų, kad tokių priemonių buvo imtasi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti tyčia.
Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 206 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto
Apeliantė nurodo, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta fiktyviai, realiai įmonei niekada nevadovavo, faktinis įmonės vadovas buvo ir įmonei vadovavo jos (O. J.) sutuoktinis J. J., kurio iniciatyva ji formaliai buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Skundžiamame nuosprendyje apeliantę kaltinančiais įrodymais pripažinti ne tik jos pačios parodymai, bet ir kito nuteistojo J. J., liudytojų D. P. ir L. J. parodymai bei specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina fakto, kad O. J., veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, iššvaistė jos žinioje buvusius įmonės pinigus, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitą ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos dalį 465 796,14 Lt sumai ne pagal paskirtį.Nuteistoji O. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad 2010 m. pabaigoje sutuoktinis J. J. jos paprašė laikinai pabūti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą faktiškai vykdė J. J., bet ji visada buvo šalia ir dėl kiekvienos operacijos klausdavo, nors pati jokių klausimų dėl „(duomenys neskelbtini)“ nespręsdavo. Per tą laiką, kol buvo direktore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė D. P.. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ji (O. J.), nors šią įmonę surado J. J.. Dokumentus buhalterei teikdavo vyras, ji su buhaltere tiesiogiai nebendravo (t. 13, b. l. 134). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo tik formaliai, įmonei vadovavo ir visus sprendimus priimdavo jos sutuoktinis J. J.. Nuteistasis J. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad vadovavo įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas šias bendroves nupirko, siekdamas vykdyti tris verslo projektus. Jų vadovais paprašė laikinai pabūti savo draugų, jų draugų, artimų žmonių, sesers. Tuo metu jis dar dirbo kredito unijoje, tačiau jau buvo nusprendęs iš ten išeiti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo jis (t. 13, b. l. 131, 134). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis patvirtino, kad faktinis visų įmonių, kurios minimos šioje baudžiamojoje byloje, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas buvo jis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadove laikinai paprašė pabūti žmoną, tačiau įmonės veiklą kontroliavo būtent jis.Liudytoja D. P. parodė, kad 2011 m. liepos 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sutartį parengė ir pasirašė ji ir du jos egzempliorius padavė J. J., kuris vėliau vieną egzempliorių grąžino pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pagal J. J. pateikiamus dokumentus, kuriuos J. J. jai atsiųsdavo elektroniniu paštu arba atveždavo. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji yra atidavusi J. J.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore O. J. jai teko bendrauti tik tada, kai pastaroji pasirašė pirminiuose apskaitos dokumentuose. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma įvairiai, mokėjimo nurodymu arba grynaisiais pinigais. Atsiskaitant grynaisiais pinigais, pinigus mokėdavo J. J. (t. 13, b. l. 70–71). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. P. patvirtino, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo bendravo tik su J. J., O. J. matė vieną ar du kartus. J. J. prisistatydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo. Faktas, kad O. J. nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neginčijamas, jį patvirtina viešųjų registrų duomenys. Nuteistoji O. J. pripažįsta, kad jos sutuoktinio J. J. pasiūlymu tapo formalia įmonės direktore, tačiau realiai direktoriaus funkcijų nevykdė. Kitas nuteistasis šioje byloje J. J. kategoriškai tvirtino, kad tik jis kontroliavo įmonės veiklą, sutuoktinė O. J. buvo tik formali įmonės direktorė ir jokių sprendimų dėl įmonės nepriiminėjo. Liudytoja D. P., kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip pat nenurodė konkrečių, realiai atliekamų O. J., kaip įmonės direktorės, darbinių funkcijų. Priešingai, patvirtino, kad visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo iš J. J., juos taip pat perduodavo J. J., visais iškylančiais klausimais bendravo su J. J., pastarasis taip pat atsiskaitydavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad O. J. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore tik formaliai, faktiškai ji šiai pareigybei priskirtų funkcijų nevykdė, realiai įmonei vadovavo J. J., kurio nurodymu O. J. ir pasirašydavo jai pateiktus dokumentus bei paimdavo grynuosius pinigus iš įmonės sąskaitų, kuriuos perduodavo J. J..Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad būtent O. J. buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neįrodo ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. liudytojos L. J. parodymai ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie O. J. turimą aukštąjį išsilavinimą, galintį turėti įtakos įmonės valdymui. Pažymėtina, kad liudytoja L. J., apklausiama pirmosios instancijos teisme, iš tikrųjų parodė, kad jai priklausantį sklypą Avižieniuose pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai J. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai O. J.. Tačiau ši aplinkybė, kad O. J. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto įgijimo sandorio metu ir pasirašė reikalingus dokumentus, neginčijamai patvirtina tik faktą, kad ji buvo paskirta įmonės vadove, tačiau ne tai, kad realiai valdė įmonę ir priiminėjo su įmonės veikla susijusius sprendimus. Taip pat pažymėtina, kad asmens turimas išsilavinimas neturi jokios įtakos jo galimybei vadovauti įmonei.Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios O. J. apeliacinis skundas tenkinamas ir ji išteisinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl proceso išlaidų
Skundžiamu nuosprendžiu iš O. J. ir J. J., vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, buvo priteista po 130,83 Eur proceso išlaidų valstybei (liudytojų turėtos kelionės išlaidos). Išteisinus O. J. visos proceso išlaidos priteistinos iš kito nuteistojo J. J..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl O. J. pripažinimo kalta padarius nusikaltimus numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
O. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl išieškojimo iš nuteistųjų J. J. ir O. J. po 130,83 Eur proceso išlaidų valstybei ir priteisti valstybei iš nuteistojo J. J. 261,67 Eur proceso išlaidų.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – raudonos spalvos segtuvą, su jame esančiais: kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 12/09-T-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - išlaidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, 2015 m. balandžio 22 d. paskolos sutartimi ir 2015 m. balandžio 22 d. kasos išlaidų orderiu, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 12/09-T-02, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - išlaidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, 2014 m. liepos 4 d. paskolos sutartimi ir 2014 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderiu, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 03/10-T-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - išlaidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, 2016 m. kovo 11 d. paskolos sutartimi ir 2016 m. kovo 11 d. kasos išlaidų orderiu, atliktų žemės darbų ir statybos darbų suvestine, atliktų žemės darbų ir statybos darbų aktais bei sąskaitomis-faktūromis ir apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais (sąskaitų išrašais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, patvirtinančiais pajamų iš vykdytos veiklos gavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastatų turto vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytu darbų priėmimo - perdavimo aktu, sąskaita-faktūra, skolų suderinimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta skolos padengimo sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planu, ir pilkos spalvos segtuvą, su jame esančiais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiškinamuoju raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiškinamuoju raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ išrašais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiškinamuoju raštu, – palikti prie baudžiamosios bylos.