Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-476-538/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-24
Bylos Nr.: 2A-476-538/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14929-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas: Ž. P.
Atsakovas: UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“
Trečiasis asmuo: Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-476-538/2014

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-14929-2012-1)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.3.6.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, UAB „Adrijus“, UAB „Ardiksa“, UAB „Autopoliklinika“, UAB „Datera“, UAB „Kasmanta“, UAB „Lapkrela“, dėl vykdomojo įrašo ir vekselio pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2011-11-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, sudarytą apgaulės ir įtakos būdu bei panaikinti jo pagrindu Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro Edgaro Sutkaus 2012-11-26 atliktą vykdomąjį įrašą; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vekselį, kurį ginčija, sudarė atsakovės direktorius – darbdavys S. L., kuris pradžioje gąsdino teisėsauga ir kitaip, o vėliau aiškino, jog jis turi būti pasirašytas dėl „visa ko“ susidariusiai, bet iki galo dar neišaiškintai žalai užfiksuoti ir jam nebus duota eiga. Su tokia forma nebuvo susipažinęs ir net iki tol gerai nežinojo, kas tai yra per daiktas „vekselis“, todėl patikėjo bendrovės direktoriaus, su kuriuo buvo labai geri pažįstami, paaiškinimais ir diktuojamu pareiškimo tekstu. Be to, žinant, jog iš dalies esi prisidėjęs prie nuostolių atsiradimo, kurie galėtų iškilti viešumon, nesuabejojo bendrovės vadovo žodžiu. Iš tiesų patikėjo, kad S. L. laikysis duoto žodžio, nes visus metus buvo tyla. Tik po metų paaiškėjo, kad vekselis sudarytas iš darbinių santykių ir buvo pasirašytas apgaulės būdu, norint padaryti jį skolininku. Nurodė, jog vekselyje nurodytų pinigų nėra gavęs. Darbdavio menama skola tiesiog buvo įteigta jau jam nedirbant bendrovėje, psichologinio spaudimo įtakoje, aiškinant, kad esama jo kaltės dėl bendrovei padarytos žalos. Tuo metu atsakovas jokių dokumentų dėl nuostolių suderinimo ar žalos dydžio neperdavė. O tik reikalavo pasirašyti vekselį dėl preliminarios sumos. Yra įsitikinęs, kad apgaulės būdu sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja. Kaip ir notaras, išduodamas 2012-11-26 vykdomąjį įrašą, pažeidė įstatymais nustatytas privalomas procedūras. Notaras vekselio nustatytais terminais ir tvarka jam nepranešė apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas ir nepateikė jam apmokėti. Toks teisės normose įtvirtintų reikalavimų vykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Notaras net nepasiaiškino, kodėl vekselio turėtojas reikalauja mažesnės, negu paprastajame vekselyje įrašytosios sumos. Tačiau nurodo, jog reikalauja apmokėti pilnai neapmokėtą 2011-11-18 vekselį. Be to, atsakovas nepateikė paties dokumento - vekselio, kaip apyvartinio popieriaus, ieškovui. Mano, jog tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku nepateikus vekselio apmokėjimui ir nepranešus apie vekselio neapmokėjimą, atsakovui nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Dabar yra išsiaiškinęs, kad notaras daro vykdomąjį įrašą pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą, siekiant išieškoti pinigus iš skolininko. Mano, kad notaras privalėjo patikrinti, ar vekselis sudarytas pagal įstatymą, ar buvo laiku pranešta dėl jo apmokėjimo, ar neužprotestuotas ir ar nustatytu terminu neapmokėtas. Šiuo atveju notaras, neturėdamas įrodymų apie vekselio pateikimą apmokėti ir pranešimą apie vekselio neapmokėjimą, privalėjo atsisakyti priimti prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Yra įsitikinęs, jog tokie pažeidimai yra pakankami, kad vekselis ir vykdomas įrašas būtų pripažinti negaliojančiais. Pripažįsta, jog savo veiksmais yra padaręs bendrovei nuostolių realiai tik už 54000 Lt, bet ne atsakovo nurodytą per 132000 Lt sumą. Iki šiol atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tokios žalos padarymą. Po vekselio pasirašymo iš jo sąskaitos buvo nurašyti 26000 Lt. Dabar bendrovė dalį yra sugrąžinę, nurodydami, kad nebuvo motyvo juos paimti, t. y. vekselis dar neįsiteisėjęs, o 1500 Lt pasiliko. Ne kartą prašė atsakovo išanalizuoti, kokia jo kaltė, kiek kitos įmonės sugrąžino jo išrašytų sąskaitų – faktūrų bei už negautas paslaugas, pinigų tam, kad būti aiški suma ir jis pagal galimybes imtų atlyginti nuostolius. Tačiau dažniausiai L. neatsiliepdavo telefonu arba liepdavo dar laukti. Net nesitikėjo, kad šis klausimas pasieks teismą. Neneigia, kad išties iš bendrovės „Laprela“ yra jo šeima gavusi už 10000 Lt turizmo paslaugų ir iš kitur - įvairių dovanų. Tačiau jokios bendrovės „Datera“ nežino ir su tokia bendrove nebendradarbiavo. Kadangi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdė milijoninės vertės darbus, gali būti, kad pateikus užsakomuosius dokumentus pasirašydavo, nes nebuvo įmanoma į viską įsigilinti ar aprėpti. Kiek žino, tiek vadovas, tiek pavaduotojas duodavo tas pačias užduotis bei paslaugas užsakinėdavo dvigubai. Visiems buvo gerai ir visi tuo naudojosi. Tai pastebėjęs, ne kartą kreipėsi į L., bet šis atrėždavo, spręskite kaip norit. Taigi, buvo nuspręsta taip, kad sąskaitų nenaikinti, nes vėliau tokių paslaugų vis tiek bendrovei reikėsią, tai ir vykdę, kaip išmanę. Prašė atsakovo įsigilinti į esmę ir reikalauti protingos sumos, nes nori atlyginti žalą bei normaliai dirbti ir gyventi. Kiek prisimena su UAB „Adrijus‘ yra teisiškai sandoris įvykęs, o UAB „Kasmanta“ pinigus yra sugrąžinusi dar po pirmojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas geranoriškai tokių duomenų antstoliui nepateikia. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad bandė sąžiningai su atsakovu išspręsti visus klausimus – derėtis proto ribose, bet atsakovas į tai nekreipia dėmesio. Pagal atliktą savąjį skaičiavimą, pripažįsta nuo vekselyje išrašytos sumos, realiai 54000 Lt, kitos dalies nepripažįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu ieškovo Ž. P. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Ž. P. 45 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas – vekselio davėjas savo parašu patvirtino, kad jam yra žinomos vekselio išdavimo pasekmės, vekselio išrašymo pagrindas – žalos atlyginimas, žinomos ir suprantamos vekselio neįvykdymo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas vekselis turi visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nurodytus rekvizitus. Ieškovas teigia, jog šis vekselis netinkamai buvo pateiktas apmokėjimui, t. y. kad vekselio pateikimas apmokėjimui negali būti atliekamas vekselio turėtojo pranešimu vekselio davėjui – skolininkui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ tuometinis vadovas S. L., siekdamas atlikti vykdomąjį įrašą, notarui pateikė 2011-11-18 išduotą Ž. P. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, taip pat įrodymus apie ieškovui ir vekselio davėjui Ž. P. 2012-11-19 ir 2012-11-22 išsiųstus registruotais laiškais raginimus apmokėti vekselyje nurodytą žalos atlyginimą. Notaras, įsitikinęs, jog vekselyje yra nurodyti visi įstatymo reikalaujami rekvizitai, taip pat įvykdyti įstatymo nustatyti reikalavimai, būtini vykdomojo įrašo išdavimui bei įvertinęs tai, kad vekselis laiku nebuvo apmokėtas, jį priėmė. Akivaizdu, kad notaras neturėjo teisės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl privalėjo išduoti vykdomąjį įrašą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vekselius reglamentuojančias teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2011-11-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kaip neturintį Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nustatytų privalomųjų rekvizitų, kuris yra sudarytas apgaulės būdu, yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmetė. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad ginčijamas vekselis nebuvo pateiktas apmokėti laiku ir negautas pranešimas dėl neapmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad notaras pagrįstai, nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, vadovaudamasi protingumo bei teisingumo kriterijais, 2012-11-26, pagal vekselio turėtojo prašymą, atliko vykdomąjį įrašą. Taip pat nurodė, kad teismui atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo dėl Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro Edgaro Sutkaus 2012 m. lapkričio 26 d. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 74 782,99 Lt išieškojimo panaikinimo. Ieškovas pripažino, kad yra iš dalies kaltas dėl bendrovėje atsiradusios žalos, nes pasinaudojo, kaip ir kiti vadovai, galimybe nemokamai gauti paslaugas bei iš bendrovei atliekančių paslaugas įmonių – dovanas. Ta faktinė aplinkybė, kad ieškovas dirbdamas bendrovėje padarė žalą ir jau nedirbdamas išdavė vekselį, nereiškia, kad žala atsirado vykdant darbines pareigas, kuri turėtų būti atlyginta vadovaujantis Darbo kodekso 258 straipsnio normomis. Kaip matyti, su ieškovu atsakovas net nebuvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui pranešė, jog atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, FNTT pareigūnai nustatė, kad buvęs UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ darbuotojas Ž. P. klastojant dokumentus įgijo prekių ir paslaugų už 64113,21 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išduodant 2012-11-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros. 2011-11-18 paprastajame neprotestuotiname vekselyje yra nurodyta, kad vekselis turi būti apmokėtas iki 2011-12-01 dienos. 2012-11-19 atsakovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pareiškime notarui nurodoma, kad ieškovas likęs skoloje 74782,99 Lt, tačiau jokių įrodymų apie tai, kokiu būdu apmokėta dalis vekselio sumos atsakovė nepateikė. 2012-11-19 atsakovės surašytas reikalavimas apmokėti vekselį, kurį ieškovas gavo 2012-11-22 nurodoma, kad reikalauja apmokėti pilnai neapmokėtą 2011-11-18 vekselį. Atsakovas neįvykdė vieno būtino reikalavimo – nepateikė laiku ieškovui vekselio apmokėjimui, pažeidė Vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nuostatas. Todėl notaras E. Sutkus nepagrįstai bei neteisėtai išdavė 2012-11-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš atsakovės pridedamo paaiškinimo, vekselis buvo sudarytas ne gavus pinigus ir už juos pasirašant vekselį, o bandant ieškovą apgaulės būdu padaryti skolininku, formuojant skolą iš darbo santykių, tai aiškiai prieštarauja tiek LR DK nuostatoms, dėl žalos santykių reguliavimo, tiek realioms faktinėms aplinkybėms. Nors atsakovės atstovas teisme laikėsi nuostatos, kad ši skola nėra susijusi su darbo santykiais, pateiktos atsakovės sąskaitos faktūros aiškiai apibrėžia darbo santykių buvimą ir žalos atsiradimą vykdant ieškovui darbines funkcijas. Nurodyta skolos suma ieškovui buvo įteikta kai jis jau nebedirbo, dokumentų suderinimui nepateikė, o psichologinio spaudimo įtakoje buvo nurodyta, kad tai ieškovo kaltė, nors nėra jokios ieškovo kaltės. Parengiamojo posėdžio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas S. L. patvirtino, kad jokio įsakymo dėl žalos padarymo priimta nėra, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudaręs nebuvo, todėl akivaizdu, kad žalos nustatymas yra netinkamas ir nepagrįstas, o vekselio sudarymas aiškiai yra neteisėtas. Parengiamojo posėdžio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas S. L. patvirtino, kad jokio įsakymo dėl ieškovo žalos padarymo priimta nėra, visiškos materialinės atsakomybės sutarties su ieškovu sudarę nebuvo, todėl žalos nustatymas yra netinkamas ir nepagrįstas, o vekselio sudarymas aiškiai yra neteisėtas. Atsakovė nesugebėjo tinkamai įrodyti, kokiu būdu iš vekselyje nurodytos 132 948,02 Lt sumos liko 74 782,99 litų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas neginčija, kad jam buvo siųsti raginimai apmokėti skolą pagal išduotą vekselį, kad 2012-11-22 gavo vekselio turėtojo reikalavimą apmokėti vekselį. Tačiau savo ieškinyje nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju vekselis apmokėjimui tinkamai nebuvo pateiktas. Paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurį 2011-11-18 Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarui Edgarui Sutkui pateikė vekselio turėtoja UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, atstovaujama direktoriaus S. L., yra sudaryta laikantis visų įstatymo reikalavimų. Notaras patikrino, kad vekselio turėtojo pateiktame paprastajame vekselyje yra nurodyti visi įstatymo reikalaujami rekvizitai, taip pat įvykdyti įstatymo nustatyti reikalavimai, būtini vykdomojo įrašo išdavimui. Vekselis laiku apmokėtas nebuvo. Notaras neturėjo teisės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir privalėjo išduoti vykdomąjį įrašą. Notaras mano, kad ieškovas pareikšdamas šį ieškinį, siekia išvengti prisiimtų piniginių įsipareigojimų vykdymo vekselio turėtojui.

Atsakovė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pateikti atsakovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ įrodymai patvirtina, kad ieškovas gavo atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pranešimus dėl vekselio pateikimo apmokėti, todėl visi su gavimu susiję ieškovo argumentai yra nepagristi, deklaratyvūs ir paneigti atsakovo pateiktais įrodymais. Ieškovas patvirtindamas savo 2011 m. lapkričio 18 d. įsipareigojimą atlyginti padarytą žalą atsakovei (nebuvo realiai suteiktos paslaugos atsakovei) išdavė paprastąjį vekselį. Tai yra paties ieškovo civilinis įsipareigojimas ir nekylantis iš darbo teisinių santykių. Kaip įrodymą buvus realiai tokį ieškovo įsipareigojimą teismui pateikia 2011 m. lapkričio 14 d. išrašą iš atsakovės sąskaitos, iš kurio matyti, kad ieškovas pripažindamas savo atsakomybę už padarytą žalą pervedė atsakovei 29 000 Lt. Savo įsipareigojimą gera valia grąžinti skolą ieškovas patvirtino ir 2012 m. lapkričio 28 d. atsiųstame laiške atsakovei. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo kuo pasireiškė apgaulė, kadangi laisva valia nurodė, kad dėl padarytos žalos yra atsakongas jis. Taip pat ieškovas ginčijo vekselį ne iš karto, o tik pradėjus išieškojimo pagal jį procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 132 948,02 Lt sumai (t. 1, b. l. 9). Vekselyje nurodyta, kad iki 2012 m. lapkričio 18 d. vekselio davėjas Ž. P. pagal paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 132 948,02 Lt. Vekselio išrašymo vieta nurodyta Klaipėda. Vekselio apačioje nurodytas ieškovo vardas, pavardė ir jo parašas. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ tuometinis vadovas S. L., siekdamas atlikti vykdomąjį įrašą, notarui pateikė 2011-11-18 išduotą Ž. P. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, taip pat įrodymus apie ieškovui ir vekselio davėjui Ž. P. 2012-11-19 ir 2012-11-22 išsiųstus registruotais laiškais raginimus apmokėti vekselyje nurodytą žalos atlyginimą. Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro 2012 m. lapkričio 26 d. atliko vykdomąjį įrašą. Ieškovas prašė pripažinti paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu, taip pat panaikinti Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro 2012 m. lapkričio 26 d. atliktą vykdomąjį įrašą.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio bei nepripažino vekselio negaliojančiu. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašo jį panaikinti ir ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, remiantis kasacinio teismo praktika, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, kad vekselis LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu turi būti pripažintas negaliojančiu, nes vekselis buvo sudarytas ne davus ieškovui pinigus ir už juos pasirašant vekselį, o dėl skolos, kildinamos iš darbo santykių. Iš byloje esančių atsakovės sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė skolą kildina žalos atsiradimu ieškovui vykdant darbines funkcijas. LR DK 254 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. LR DK 258 str. numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra ar pinigais neatlyginta žala neviršijanti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. LR DK 255 str. numato atvejus kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, tačiau šiuo atveju nė viena iš įstatyme numatytų sąlygų nėra taikoma. Materialinė atsakomybė - turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Ši atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas - atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys" v. A. D., bylos Nr. 3K-3- 1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris" v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje „Mažeikių nafta" v. I. D., J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Materialinės atsakomybės sąlyga - žala reiškia tiesioginę žalą ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Dar viena būtinoji materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika - suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų - lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Pagal LR DK 256 str. visiškos materialinės atsakomybės sutarties nesudarymo arba neteisėto sudarymo padariniai tenka darbdaviui, nes, dėl darbdaviui padarytos žalos praradus, sugadinus, išeikvojus ar kitaip netekus turto, darbuotojas, atsakingas už tą turtą, atsakytų tik bendraisiais pagrindais. Taigi minėta teisės norma nustato ne tik tai, kada ir su kuriais darbuotojais galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, bet ir tai, kokios rūšies - individualią ar grupės. Toks teisinis reguliavimas saugo darbuotoją nuo galimų nepagrįstų, įstatyme nenumatytų, materialinio pobūdžio įsipareigojimų atsiradimo, kartu suteikia darbdaviui teisę nustatyti tokias materialinės atsakomybės sąlygas, kurios išlaikytų pusiausvyrą tarp darbdavio intereso - apsaugoti materialines vertybes, gauti žalos atlyginimą jų praradimo atveju - bei darbuotojo turtinės atsakomybės apimties tokių vertybių neišsaugojus. Šiuo atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 straipsnyje, taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina" v. R. K, bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3- 210/2007). Nesant visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagal LR DK 254 str. nuostatas ieškovas privalėjo atlyginti žalą, ne didesnę negu 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Taip pat pažymėtina, kad žalos padarymo faktas turėjo būti užfiksuotas darbdavio, pateikti įrodymai, priimtas įsakymas, be to, ieškovas buvo atleistas iš darbo 2011-11-16 pasibaigus darbo sutarties terminui, o ne už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Vekselių įstatymas) 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negalioj imo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vekselis, kuris grindžiamas skola, kildinama žalos atsiradimu ieškovui vykdant darbines funkcijas, imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandoris, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu remiantis LR CK 1.80 str. 1 d. ir šio vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu remiantis LR CK 1.80 str. 1 d., todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p, 330 str.).

Panaikinus teismo sprendimą iš atsakovo priteistina 432,85 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 129–130), ieškovui ir 7832,88 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 18 d. paprastą neprotestuotiną kuriuo iki 2012 m. lapkričio 18 d. vekselio davėjas Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), 132 948,02 Lt.

Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notaro 2012 m. lapkričio 26 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 432,85 Lt žyminio mokesčio ieškovui Ž. P. ir 7832,88 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėErika Misiūnienė