Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir I. Š. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo T. S. priešieškinį ieškovams S. K. ir I. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovas T. S. 2016 m. sausio 7 d. sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria šalys susitarė, kad nustatyta buto 32 000 Eur kaina sumokama per 160 mėnesių (sutarties 2.2, 2.3 p.), kas mėnesį mokant po 200 Eur (sutarties 2.3.2 p.). Pirmasis mokėjimas mokėtinas iki sutarties pasirašymo – gruodžio 1d. (sutarties 2.3.1 p.). Notarine tvarka buto pirkimas-pardavimas įformintas nebuvo, atsakovui T. S. nutraukus šią sutartį.

Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtas įmokas

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur, sumokėtų pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Ieškovų pateiktas dokumentas (atsiskaitymo lapas) patvirtina, kad ieškovai, vykdydami sutartį, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. liepos 4 d. sumokėjo atsakovui T. S. arba jo įgaliotam asmeniui R. S. 1 600 Eur, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. kovo 12 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. liepos 4 d. buvo sumokėta po 200 Eur pačiam atsakovui ar R. S., ką patvirtina jų parašai ant atsiskaitymo lapo.

Ieškovų nuomone, atsakovui T. S. vienašališkai nutraukus rašytinę sutartį, atsakovas privalo grąžinti pagal sutartį mokėtas įmokas – 1 600 Eur. Atsakovo atstovo vertinimu sutartį nutraukus dėl ieškovų kaltės, ieškovai privalo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi atsakovui priklausančiu būstu, todėl šios įmokos negrąžintinos.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovų pagal sutartį sumokėtas įmokas, esminę reikšmę turi šalių valia, išreikšta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje. Teismo vertinimu sutarties sudarymo metu ieškovo tikslas buvo ne nuomoti butą, bet įgyti nuosavybės teisę į butą. Tai patvirtina ir šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinys. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja priimti prekę (butą) ir už ją atsikaityti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 p.), šalys susitarė, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą turto kainą, bus sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis ir įregistruota nekilnojamojo turto registre (sutarties 2.6 p.).Taigi, šalys, pasirašydamos sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo, nustatė buto kainą – 32 000 Eur, numatė galutinį buto vertės sumokėjimo terminą ir nuosavybės teisės perėjimą pirkėjui (ieškovui), pastarajam sumokėjus visą kainą. Iš šių sąlygų matyti, jog atsakovas siekė ieškovui butą parduoti nuosavybės teise, o ne sudaryti sąlygas ieškovui perduotą butą nuomotis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali būti kvalifikuojamos nei finansine, nei kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintino naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo – pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį, svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas – t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).

Šalių sudarytoje sutartyje mokėtinos įmokos sietinos su turto išpirkimu, o ne su turto nuoma, sutartyje papildomas mokestis už naudojimąsi butu iki ieškovas įgis nuosavybės teisę į perkamą butą nebuvo numatytas, sutarties sudarymo metu buto valdymas buvo perduotas ieškovui, kuris bute apsigyveno dar iki sutarties sudarymo (2015m. gruodžio mėnesį), dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas sutartį sudarė turėdamos tikslą perduoti įsigytą butą nuosavybės teise ieškovui, kai tik šis įvykdys visus finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, o ne nuomoti turtą, t. y. dominavo pirkimo - pardavimo, o ne nuomos santykiai. Tokia sutartis savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl kvalifikuotina kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 str.). ir taikytinos šiai sutarčiai numatytos taisyklės, o atsakovo atstovo argumentas, jog ieškovai nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį privalo mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi butu iki buto atlaisvinimo atmestinas.

CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita. Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje numatė, jog ne dėl pirkėjo kaltės pardavėjui vienašališkai nutraukus sutartį, pirkėjas privalo grąžinti visus pinigus, kuriuos pirkėjas buvo įmokėjęs buto įsigijimui (sutarties 3.3 p.). Nors šios sutarties sąlygoje numatyta, kad pinigus turi grąžinti pirkėjas, akivaizdu, kad šalys turėjo omenyje pardavėjo pareigą grąžinti pirkėjo įmokėtus pinigus.

Tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties nutraukimo priežasčių. Atsakovo atstovo teigimu sutartis buvo nutraukta dėl ieškovų kaltės, pastariesiems laiku nemokant komunalinių mokesčių ir įmokų pagal sutartį, dėl ko įmokėti pinigai negrąžintini. Ieškovų atstovės teigimu, sutartis buvo nutraukta vienašališkai atsakovo.

Iš byloje pateikto 2016 m. liepos 8 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, adresuoto ieškovui S. K., matyti, kad sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, neva ieškovui pavėlavus sumokėti komunalinius mokesčius už 2016 m. kovo mėnesį ir sumokėti įmoką už 2016 m. balandžio mėnesį. Pagal sutartį kasmėnesiniai mokėjimai turėjo būti mokami iki einamojo mėnesio 15 dienos (sutarties 2.3.2 p.), pateiktas atsiskaitymų lapas įrodo, kad 200 Eur įmoka už 2016 metų balandžio mėnesį sumokėta 2016 m. balandžio 15 d., tai patvirtinta atsakovo T. S. parašu, todėl atsakovui nebuvo pagrindo nutraukti sutarties, ieškovui nemokant kasmėnesinių įmokų, kadangi kasmėnesinės įmokos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos kaip numatyta sutartyje buvo sumokėtos ne tik 2016 m. balandžio mėnesį, bet ir vėlesniais - gegužės, birželio bei liepos mėnesiais. Šalys pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje numatė, kad pirkėjas laiku apmoka visus komunalinius mokesčius (už šiukšles, elektrą ir kt.), tačiau šių mokesčių mokėjimo terminų nenustatė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie buvusį ieškovų komunalinių mokesčių įsiskolinimą 2016 m. kovo mėnesį, dėl ko teismas negali nustatyti, ar šie mokesčiai buvo sumokėti laiku. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovai šią pareigą atliko pavėluotai, toks sutarties pažeidimas nevertintinas kaip esminis, suteikiantis teisę atsakovui nutraukti sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo metu atsakovui priklausęs butas buvo įkeistas (pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 2004-09-29), butas areštuotas (įrašas nuo 2010-09-23), todėl, esant apribotai atsakovo nuosavybės teisei, butas negalėjo būti parduodamas. Atsakovas sutarties sudarymo metu šių aplinkybių nenurodė, pažymėjęs, kad nuosavybės teisė į butą neapribota. Pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo T. S. nuosavybės apribojimai butui galioja ir šiuo metu. Teismo vertinimu šios aplinkybės galėjo įtakoti atsakovo apsisprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms apie ieškovų vykdytus įpareigojimus bei nenustačius ieškovų kaltės dėl sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad sutartis buvo nutraukta vienasmeniškai atsakovo.

Ieškovai iš buto išsikėlė, sutartis faktiškai nutraukta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad sudaryta tarp šalių sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo būtų transformuota į kitą - nuomos sutartį, todėl, remiantis šalių sudarytos sutarties 3.3 p. ir CK 6.414 straipsnio nuostatomis, atsakovas įpareigotinas ieškovams grąžinti iš ieškovų gautas įmokas. Šios pareigos neginčijo ir pats atsakovas savo pranešime apie sutarties nutraukimą, įsipareigodamas įmokėtą sumą grąžinti per 6 mėnesius nuo sutarties nutraukimo ir nereikalaudamas jokio nuomos mokesčio, kas taip pat patvirtina susitarimo dėl buto nuomos nebuvimą.

Pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalį iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas, iš grąžintinų įmokų atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi daiktu išlaidos. Atsakovas tokių išlaidų (buto nusidėvėjimo ar naudojimosi) nepagrindė, jų neįrodinėjo, pagal sutartį komunalinius mokesčius mokėjo ieškovas, todėl darytina išvada, kad atsakovas naudojimosi butu išlaidų nepatyrė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovai bute gyveno nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, t. y. devynis mėnesius, sutartyje šalys neaptarė nusidėvėjimo, tačiau natūralu, kad butas, kuriame gyvenama, baldai nusidėvi. Iš atsakovo pateiktų buto fotonuotraukų, darytų jau ieškovams išsikėlus iš atsakovui priklausančio buto, matyti, kad butas nebuvo prižiūrimas, remontuojamas (tapetai atšokę, dėmėti, nutrintas tapetų raštas, sienos su pelėsiais, virtuvės baldai nevalyti), todėl atsakovas įpareigotinas ieškovams grąžinti ne visas pagal sutartį gautas įmokas, bet jų dalį, t. y. 1 300 Eur, įvertinus buto ir baldų nusidėvėjimą. Likusioje dalyje ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovai taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98,62 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 24 d. Atsakovo pareiga grąžinti įmokas atsirado, nutraukus sutartį. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 5 d. pranešimu pareikalavo įmokas grąžinti per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, pranešimas atsakovui įteiktas 2016 m. rugsėjo 7 d., pranešime nurodomas terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 17 d., šalims nesutariant dėl sutarties nutraukimo laiko, laikytina, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado sekančią dieną po ieškovo nurodyto termino, t. y. 2016 m. rugsėjo 18 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos skaičiuotinos nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

.

Dėl nuostolių atlyginimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti solidariai iš ieškovų 2 290,87 Eur padarytos žalos atlyginimui, ieškovams sugadinus butą ir jame buvusį turtą.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

CK 6.411 – 6.416 straipsnių nuostatos nenustato pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo teisinių padarinių, šalių atsakomybės pagal tokias sutartis, todėl turi būti taikomos bendrosios civilinę atsakomybę ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos (CK 6.245 - 6.262 straipsniai).

Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į parduodamą butą pardavėjai išlieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos (sutarties 1.2 punktas), ieškovai nuosavybės į butą neįgijo, byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis nutraukta, todėl ieškovai, išsikeldami iš atsakovui priklausančio buto, privalėjo jį grąžinti atsakovui tokios būklės, kokį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Atsakovas patirtus nuostolius įrodinėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dokumentais apie pirktas prekes, sąmata dėl bute reikalingo remonto, liudytojos parodymais

Sprendžiant dėl to, kas pripažintina atsakovo nuostoliais, atsižvelgtina į CK 6.249 straipsnį, kuris numato, kad žala (piniginė žalos išraiška yra nuostoliai) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (1 dalis). Be to, nuostoliais pripažintinos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ir jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (4 dalis). CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ribotą atsakomybę.

2016 m. rugsėjo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė G. M., apsilankiusi atsakovui priklausančiame bute, konstatavo, jog balkono kiliminė danga išdeginta, balkone paliktas plastikinis butelis, batų dėžės stalčiaus mechanizmas sulaužytas, koridoriaus plytelės prie sienos suskaldytos, tualeto durų spynos mechanizmas sugadintas, taip pat sugadintas tualeto klozeto bakelio mechanizmas (vanduo nenusileidžia), tuščiame kambaryje nuo sienų nuplėšti tapetai, sofos patalynės dėžė dėmėta, šviestuve tik viena lemputė; miegamajame sienos apipelijusios, lango roleto mechanizmas sugadintas, kiliminė danga suplėšyta, tapetai nusitrynę, lovos čiužinys dėmėtas, spintos stalčius sulaužytas, durys apdaužytos, vonios kambarys nešvarus, vonioje rūdys, virtuvėje palikti du šiukšlių maišai, tapetai apiplyšę, virtuvės baldai nevalyti, riebaluoti, vietomis apgadinti, gartraukis dulkėtas.

Ieškovų vertinimu jiems iš buto išsikėlus 2016 m. rugpjūčio17 d., o butą apžiūrėjus tik 2016 m. rugsėjo 1 d., atsakovas pats galėjo įtakoti buto būklę iki antstolės duomenų fiksavimo, todėl atsakovo reikalavimas atlyginti buto remonto ir tvarkymo išlaidas nepagrįstas. Nesutiktina su tokiais ieškovų argumentais. Visų pirma nelogiška, jog atsakovas, būdamas buto savininku, niokotų butą, gadintų savo nuosavybę. Be to, byloje pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d. buto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvusi buto nuomininkė E. V. (gyvenusi iki atsikraustant į butą ieškovams) perdavė butą, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovo įgaliotam asmeniui. Šiame akte užfiksuota, jog butas bei jame buvę baldai tvarkingi, buitinė technika veikianti. Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad išsikraustydama iš buto, butą perdavė tvarkingą su jame buvusiais baldais. Antstolė bute lankėsi ir defektus fiksavo, praėjus trumpam laikui po ieškovų išsikėlimo iš buto, nenustatyta, kad butas iki jo apžiūros būtų nuomojamas, juo naudojamasi, todėl darytina išvada, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota buto ir jame buvusio turto būklė atitinka buto būklę ieškovų išsikraustymo iš buto metu. Ieškovai neperdavė buto atsakovui, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad butas paliktas blogesnės būklės nei perduotas ieškovams. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovai, gyvendami atsakovui priklausančiame bute ir naudodamiesi bute buvusiu turtu, nepasirūpino, kad nebūtų daroma žala atsakovo turtui, todėl atsakovas turi teisė į nuostolių atlyginimą.

Atsakovo faktinis aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog butą ieškovai paliko nesutvarkytą, todėl atsakovas patyrė išlaidų, Pateikti dokumentai patvirtina, jog už kilimo valymą atsakovas sumokėjo 39,37 Eur (UAB “Lipka” 2016-09-07 kvitas), detalės klozetui kainavo 23 Eur (UAB “Sanitas” 2016-09-13 ir 2016-09-14 sąskaitos-faktūros), durų spynos cilindras – 95 Eur (UAB “Asmodas” 2016-08-23 sąskaita-faktūra). Viso 157,37 Eur.

Ieškovų atstovės teigimu atsakovas turėjo buto raktą, todėl spynos keitimo išlaidos nepagrįstos. Tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu ieškovai, išsikraustydami iš buto, rakto atsakovui neperdavė. 2017 m. lapkričio 14 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendyje fiksuota, jog atsakovas R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog buto raktą ieškovai paliko parduotuvėje. Teismo vertinimu atsakovo elgesys, keičiant buto durų spyną, kai vienas iš buto raktų, buvo perduotas tretiesiems asmenims, atitinka apdairaus savininko elgesį ir yra pateisinamas buvusioje ginčo situacijoje, siekiant išvengti didesnės žalos. Teismas išlaidas, susijusias su durų spynos keitimu pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis atsakovo išlaidomis.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos sugadintos durys, roletas, kambario durų remontas ir roleto pakeitimas atsakovui kainuos 212 Eur (UAB “Langora” komercinis pasiūlymas). Pagal paties atsakovo pateiktą sąmatą lango roleto sutvarkymas kainuos 20 Eur, kadangi neveikia tik mechanizmas, nėra būtinybės keisti visą roletą kaip siūloma UAB “Langora” komerciniame pasiūlyme, išlaidos, susijusios su roleto remontu mažintinos iki 20 Eur. Šias išlaidas (durų ir roleto remontui) taip pat įpareigotini atlyginti ieškovai.

Atsakovas pateikė UAB „Janra” 2016 m. rugsėjo 13 d. pranešimą, jog sugadintų baldų remontas kainuos 370 Eur. Šiame pranešime nėra nurodoma, kokių baldų remontas būtų atliekamas už nurodytą kainą. Liudytojos E. V. parodymais nustatyta, kad minkšti baldai jau buvo įplyšę ir batų dėžės mechanizmas strigo jai gyvenant, pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kokius realius nuostolius galimai patyrė atsakovas dėl sugadintų baldų. Vetinant faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotus baldų sugadinimus (sulaužytas spintos stalčius, batų dėžės stalčiaus mechanizmas) atsakovo nurodomos išlaidos baldų remontui akivaizdžiai per didelės. Įrodymų apie išlaidas baldų valymui (sofos patalynės dėžei, lovos čiužiniui) atsakovas nepateikė. Šioje dalyje atsakovo priešieškinis netenkintinas (CPK 178 str.).

Netenkintinas ir atsakovo reikalavimas, susijęs su gartraukio keitimo išlaidomis. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad gartraukis dulkėtas, su dėme, atsakovas jį siekia pakeisti kaip neveikiantį. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių gartraukio įsigijimą, dėl ko negalima spręsti, ar gartraukis galimai sugedo dėl nusidėvėjimo ar dėl kokių nors mechaninių pažeidimų. Atsakovo reikalavimą šioje dalyje teismas atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti išlaidas buto remontui, pagal pateiktą sąmatą preliminari darbų ir medžiagų vertė 1 272,50 Eur. Šioje sąmatoje apskaičiuota numatomų durų keitimo darbai, nors atsakovas pateikė duomenis apie durų remonto išlaidas, t. y. darbai dubliuojasi. Sprendžiant pagal UAB “Langora“ komercinį pasiūlymą durys gali būti remontuojamos, todėl durų ir jų keitimo išlaidos nepriteistinos.

Iš pateiktos sąmatos matyti, kad būtų keičiami tapetai, kiliminė danga, sudaužyta plytelė. Liudytojos E. V. parodymais nustatyta, kad name, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, pelija sienos, todėl faktas, jog bute atšokę tapetai savaime nereiškia, jog tapetai buvo sugadinti ieškovų. Teismo vertinimu labiau tikėtina, jog pelijant sienoms, tapetai buvo pažeisti dėl pelėsio poveikio. Be to, natūralu, kad eksploatuojant butą, buto apdailos medžiagos dėvisi. Perduodant butą ieškovams, nebuvo fiksuota sienų (tapetų), grindų būklė, butas 1982 metų statybos name, iki tol buvo nuomojamas, todėl nustatyti defektai galėjo atsirasti ne tik dėl ieškovų kaltės, bet ir dėl buto normalaus nusidėvėjimo. Į buto nusidėvėjimą, atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl įmokų grąžinimo, todėl ieškinys dalyje dėl buto remonto išlaidų atmestinas, nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo atsakovas patyrė 150 Eur išlaidų (2016 m. rugsėjo 2 d. antstolė G. M. sąskaita-faktūra), šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ir priteistinos iš ieškovų.

Apibendrinant atsakovo su priešieškiniu pateiktus įrodymus, ieškovai įpareigotini solidariai atlyginti 487,37 Eur žalą atsakovui (CK 6.6 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį (priešieškinį) patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalių išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sudarė 450 Eur (2017-10-24 ir 2018-01-09 kvitai). Ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies (81 ?), todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina, iš atsakovo priteistina iki 365 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), 29 Eur žyminis mokestis ir 1,15 Eur pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Viso 395,15 Eur.

Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai – 400 Eur (2017-10-30 kvitas). Priešieškinis tenkinamas iš dalies (81 ?), iš ieškovų išieškotina atsakovui 85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 15 Eur žyminio mokesčio CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Viso 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš T. S. 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur) įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 395,15 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis S. K., I. Š.

Priteisti iš solidariai iš S. K. ir I. Š. 487,37 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 37 ct) žalos atlyginimo, 100 Eur (vieną šimtą Eur) bylinėjimosi išlaidų T. S.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.