- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- 1-847-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11142-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- G. U.
- Nukentėjusysis
- S. U.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) bauda, bausmė atlikta; 2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmė atlikta; 3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui, bausmė atlikta, teistumas išnykęs;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. U. 2025 m. kovo 30 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,28 prom.), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo artimam giminaičiui – motinai S. U. į galvos plaukuotą dalį, taip nukentėjusiajai S. U. sukeldamas fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. savo kaltę pripažino, savo veiksmus vertino blogai, gailėjosi dėl savo veiksmų ir nurodė, kad po komandiruotės grįžo iš (duomenys neskelbtini). Nuo ryto su kaimynu vartojo alkoholį. Paskui su mama prasidėjo žodinis konfliktas: visą dieną iš paskos mama, eina mama iš paskos, išgerk alaus, negerk degtinės, su ta mergaitė gali pabūti, o su ta negali, va taip iš paskos, tampė jį ,,po stygą“. Jis norėjo pabūti vienas, pasiklausyti muzikos, todėl supyko ant mamos. Pastūmė mamą, liepė jai nelįsti į akis. Tada trenkė durimis ir išėjo į lauką parūkyti, po 10 min. atvažiavo policija, įpūtė 3 promiles. Stumdamas mamą, nežino, kur jai galėjo pataikyti. Grubiai pastūmė mamą atbula ranka. Kaltiname, parašyta, kad kumščiu sudavė į galvą, bet ten ne kumštis buvo, o delnas. Galėjo pataikyti jai į galvą. Jei būtų buvęs blaivus, būtų nuėjęs toliau nuo mamos, kad nervai praeitų. Iškart atsiprašė mamos, kai jį išleido iš (duomenys neskelbtini). Paskambino mamai ir atsiprašė. Mama pasakė: „Grįžk, vaikeli, namo“. Kaip mama reagavo į atsiprašymą, tai klauskite mamos. Jeigu grįžta į tą patį butą, tai mano, kad mama atleido. Mama, kai jis atsiprašė, nieko nesakė, tiesiog apsikabino.
Nukentėjusioji S. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia, sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė. Nori, kad byla jam būtų nutraukta. Jis turi darbą. Problemos su sūnumi kyla tada, kai jis išgeria.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi G. U. kaltę pripažino ir parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini). Jis kiekvieną pirmadienį išvažiuoja į M. ir ten dirba iki penktadienio. Savaitgaliais grįždavo pas mamą S. U., (duomenys neskelbtini). Kitos gyvenamosios vietos neturi. Kovo 27 dieną, po pietų, po darbų grįžo pas mamą S. U. į namus. Ten buvo visą savaitgalį, viskas buvo gerai, nekonfliktavo. Tik sekmadienį, t. y. kovo 30 d., ji visą dieną jam priekaištavo dėl gėrimo ir dėl kitų dalykų. Sekmadienį nuo ankstaus ryto, būdamas namuose, jis gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Po pietų, galėjo būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, apie 17.00 val., ėjo į lauką parūkyti. Būnant laiptinėje, mama toliau jam priekaištavo, todėl tuo metu trūko kantrybė, susinervino ir trenkė jai vieną kartą į galvą. Dėl girtumo gali ir ne viską tiksliai atsiminti. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašys mamos S. U.. Supranta, kad negalės grįžti pas ją į namus, tačiau kur galėtų laikinai pagyventi, šiuo metu nežino. Kai susiras kur gyventi, galės pranešti. Laikinai pagyvens (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-72).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. U. parodė, kad sūnus G. U. kartu su ja negyvena, tačiau atvažiuoja į svečius beveik kiekvieną savaitgalį ir pas ją atvykęs vartoja alkoholį. Šį kartą sūnus gėrė jau tris paras, nuo penktadienio, t. y. 2025 m. kovo 28 d., po darbo. Penktadienį ir šeštadienį jie nekonfliktavo. Šiandien visą dieną vėl gėrė alkoholį – alų ir degtinę. Šiandien apie 17.00 val. jis pradėjo trankyti įėjimo į butą duris, kurios nebuvo užrakintos. Jis galėjo laisvai patekti į butą, kodėl trankė duris, nežino, bet tikriausiai dėl to, kad buvo stipriai apgirtęs. Ji jam pasakė, kad baigtų daužyti duris ir eitų miegoti. Tada sūnus ant jos supyko. Tuo metu jis buvo daugiabučio namo laiptinėje ant laiptų, vedančių iš lauko į pirmą aukštą. Jis ant jos supyko ir trenkė jai, tačiau nežino iš kurios rankos, kumščiu į galvą – plaukuotą jos dalį dešinėje pusėje. Taip sūnus G. U. jai sukėlė fizinį skausmą, kurio ji nevertins. Jai šiek tiek skauda iki šiol ir dėl suduoto smūgio jai galvoje iškilo gumbas. Sudavęs kumščiu jai į galvą, sūnus pasiėmė pagalį ir pradėjo ją vytis. Ji išbėgo lauk ir bėgo aplink daugiabutį namą, kad jis nepasivytų. Tuo metu lauke žmonių nebuvo ir niekas nematė šio konflikto. Kai pabėgo nuo sūnaus, iškvietė policiją, o sūnus nepasivijęs nuėjo į kambarį ir užmigo. Ji į namus nėjo, nes bijojo, kad jis gali vėl ją mušti. Kieme laukė policijos. Į namus atvykę medikai ją apžiūrėjo. Nustatė, kad jai sumušta galva, yra gumbas, į ligoninę nevežė. Dėl šio įvykio ji neturi jokių pretenzijų savo sūnui G. U., pareiškimą rašyti atsisako. Tačiau ji jo bijo ir norėtų, kad sūnus būtų įpareigotas prie jos nesiartinti. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 37-42).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. G. 2025 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. kovo 30 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini)G. U., neblaivus, kai nustatytas 3,28 prom. girtumas, vieną kartą trenkė ranka į galvos plaukuotą dalį savo mamai S. U., kuri vizualiai buvo blaivi, tačiau nesugebėjo įpūsti į alkoholio matuoklį reikiamo kiekio oro srovės, taip ją sužalodamas ir sukeldamas jai fizinį skausmą. S. U. GMP medikų apžiūrėta ir į gydymo įstaigą nevežta. G. U. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. S. U. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, todėl surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal faktą. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. Asmenų blaivumas tikrintas alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0112, metrologinės patikros Nr. 2197823, galioja iki 2025 m. kovo 31 d. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-9).
Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. G. 2025 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini)juos pasitiko pranešėja S. U., kuri paaiškino, kad pas ją savaitgaliui atvyko sūnus G. U., kuris yra neblaivus (nustatyta 3,28 prom. girtumas) ir visą savaitgalį vartojo alkoholį. Šiandien, t. y. 2025 m. kovo 30 d., apie 17.00 val. sūnus tapo agresyvus, pradėjo trankyti įėjimo į butą duris. Kai S. U., būdama (duomenys neskelbtini), sūnui pasakė, kad nebetrankytų durų ir eitų miegoti, jis jai trenkė rankos kumščiu (kuria ranka trenkė, nepatikslino) į galvą (plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje), taip sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertinti moteris atsisakė, teigdama, kad tai jos sūnus. Ji jokių pretenzijų neturi ir rašyti pareiškimą kategoriškai atsisako, tačiau toje vietoje, kur sūnus jai trenkė, yra patinimas. Pasiteiravus, ar vis dar skauda sumuštą vietą, S. U. teigė, kad skauda, labiau skauda, kai paliečia. Po suduoto smūgio G. U. pasiėmė pagalį ir norėjo juo trenkti S. U., tačiau moteris išbėgo į kiemą ir bėgo nuo sūnaus aplink namą, kai šis jos nepasivijo, nuėjo į kambarį miegoti, o S. U. apie įvykį pranešė BPC bei laukė atvykstant policijos. G. U. rastas miegantis namuose. Jį pažadinus ir pasiteiravus, kas įvyko ir kodėl trenkė mamai, jis teigė, kad ne be reikalo ir daugiau jokių aplinkybių nepaaiškino. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai, S. U. apžiūrėjo, nustatė galvos plaukuotos dalies sumušimą, į gydymo įstaigą nevežė. S. U. teigimu įvykio niekas nematė, kieme jokių žmonių nebuvo. G. U. 17 val. 40 min. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 10-13).
Iš 2025 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 14-20).
Iš 2025 m. kovo 30 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrint S. U., išoriškai matomų sužalojimų nestebima (b. l. 21-26).
Iš 2025 m. kovo 30 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad skambinančioji pranešė, jog buitinio konflikto metu sužalota galva, guzas galvoje, kraujuoja. Gydytoja nurodė, kad užpuolimo metu S. U. kumščiu sutrenkta galva, pakaušio srityje čiuopiama hematoma (b. l. 32-36).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą motinai S. U..
G. U. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau pamena, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvą. Išvadą dėl neteisėtų G. U. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti bei aukščiau nurodyti įrodymai: kaltinamojo G. U. ir nukentėjusiosios S. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos T. G. tarnybinių pranešimų, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. U. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą motinai S. U.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo motina ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po suduoto smūgio galvoje iškilo gumbas, smūgio vietą labiau skaudėjo, kai ją paliesdavo. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš motiną, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą motinai ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai G. U. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl G. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja
Bylą nagrinėjant teisme teismo posėdžio metu kaltinamasis G. U. paaiškino, kad mamos atsiprašė iškart, kai tik jį paleido iš areštinės. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio atsiprašymo, nukentėjusioji S. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė, nori, kad byla jam būtų nutraukta.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. U. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. U. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji paaiškino, kad sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad G. U. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 86-91, 98-100). Kaltinamasis iš tokio savo elgesio buvo padaręs reikiamas išvadas, kadangi nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio praėjo beveik 10 metų. G. U. vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 92-93), dirba (b. l. 94-96, 120). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš G. U. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Taigi, G. U. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. U. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad G. U. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs G. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius G. U. ginti parinko advokatę V. P., kuri teikė teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 87,50 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.) (b. l. 111-112, 135). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį G. U., taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepriteistinos.
G. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. (b. l. 76-85). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 30 d. 17.45 val. iki 2025 m. kovo 31 d. 15.30 val. (b. l. 56-63, 73-75).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. U., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.