Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-07-14 · Civilinė byla Nr. e2A-501-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
e2A-501-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00029-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
viešajai įstaigai Šeškinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-501-516/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00029-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2452-803/2019pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šeškinės poliklinika dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA BalticInsuranceCompany“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovėkreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 978,00 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Šeškinės poliklinika skaudamą 27 dantį pradėjo gydyti 2013 m. vasario 19 d. 2013 m. kovo 7 d. dantis buvo užpildytas vaistais (specialiomis medžiagomis), buvo atlikta rentgenograma (toliau – RO) ir buvo paskirtas kitas vizitas tolimesniam gydymui. Atvykus 2013 m. spalio 3 d. buvo diagnozuotas pulpitas ir paskirtas jo gydymas. Gydymo metu buvo atliktas endodontinis šaknų kanalų gydymas. Po kiekvieno vizito ir atlikto gydymo dantį mausdavo, apie tai buvo informuota ir gydymą atlikusi odontologė.

3. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2018 m. sausio 12 d. atlikus panoraminę rentgeno nuotrauką buvo sudarytas tolimesnis gydymo planas. Rentgeno nuotraukoje buvo pastebėtas ne vienas uždegiminis židinys. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų radiologo ir periodontologo vienoje iš daugelio išvadų nurodyta, kad 27 dantis yra sugydytas nekokybiškai, šaknų kanaluose esantys užpildas yra netolygus, dantis sugydytas netinkamai.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Goštauto klinika“ 2018 m. liepos 19 d. buvo atliktas 27 danties pergydymas, danties šaknies kanalų išvalymas ir kalcio įvedimas, pergydymo metu buvo rastas dar vienas nesugydytas kanalas, tai reiškia, kad pirminiu gydymu VšĮ Šeškinės poliklinikoje infekcija nebuvo tinkamai pašalinta.

5. Ieškovė prašė atlyginti turtinę žalą: 534 Eur, sumokėtų UAB „Goštauto klinika“, taip pat 15 Eur, sumokėtų 2018 m. liepos 12 d., 2018 m. liepos 19 d. – 160 Eur, 2018 m. liepos 26 d.– 140 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 219 Eur. Taip pat ieškovė prašė atlyginti ir piniginę kompensaciją už 27 danties protezavimą keramikos vainikėliu, kurio kaina – 435 Eur, rentgenogramą – 9 Eur. Ieškovė patyrė ir neturtinę žalą dėl stiprių neigiamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, nepatogumų (asmeninių, darbinių, poilsio, bendravimo, laisvalaikio leidimo nepatogumus), diskomfortą ir pan. Dėl paslaugų trūkumų krito ieškovės gyvenimo kokybė, nuolat lydimas skausmas, emocinis ir fizinis nuovargis, atsirado dirglumas, miego sutrikimas, pablogėjo santykiai su artimais žmonėmis dėl patiriamo skausmo ir neigiamų emocijų, dvasinio išgyvenimo, nes nuolat slėgė įtampa dėl nepavykusio ir netinkamo gydymo, dėl tolesnio (užsitęsusio) dantų gydymo ir galimų padarinių.

6. Atsakovė VšĮ Šeškinės poliklinika su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.Atsakovė paaiškino, kad siekiant įvertinti, ar pareiškėjai buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, poliklinikoje buvo atliktas vidaus medicininis auditas, kurio metu nenustatyta vidaus teisės aktų, gydymo protokolų pažeidimų.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA BalticInsuranceCompany“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismosprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

9. Nustatė, kad ieškovei buvo atliktas 27 danties gydymas 2013 metais, t. y. pradėtas 2013 m. vasario 19 d. ir tęstas iki 2013 m. lapkričio 6 d. Dėl šio danties vieno šaknies kanalo paruošimo plombavimui, įvedant kalcį, ieškovė kreipėsi į UAB „Goštauto klinika“, tačiau UAB „Goštauto klinika“ medicininiai dokumentai nepagrindžia, kad šis atliktas gydymas yra atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos padarinys.

10. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės atstovės R. B. paaiškinimus, kad 2018 metais 27 danties pergydymas savaime nereiškia blogo danties sugydymo 2013 metais poliklinikoje ir kad danties būklės išlaikymas priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl pergydymo poreikis yra individualus. Teismo vertinimu, 5 metai po danties sanavimo yra pakankamas laiko tarpas, paneigiantis atsakovės netinkamą paslaugos suteikimą, dėl ko ieškovė galėjo patirti žalos dėl danties pergydymo. Pažymėjo, kad nei viename į bylą pateiktame medicininiame dokumente nebuvo nurodyta, kad 27 danties pergydymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su 2013 metais poliklinikoje atliktu danties sanavimu.

11. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nebuvo nustatytas poreikis dantį pergydyti, nenurodytas netinkamas 27 danties gydymas, o rekomenduota „15, 22, 27, 45 dantis stebėti: arba palyginti su anksčiau darytomis RO; arba daryti dantų šaknų RO po 1 metų, 2019 vasaris“ (t. 1, b.l.36).Ieškovė nusiskundimų dėl 27 danties nenurodė, gavusi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. sausio mėn. 12 d. išrašą, kuriame nurodyta stebėti 27 dantį, į atsakovę nesikreipė. UAB „Goštauto klinika“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitoje nurodė, kad ieškovei įdėta koferdamo izoliacinė sistema, stiklo pluošto kaištis (t. 1, b.l. 42), tačiau nėra nurodyta, kad šalinami netinkamo 27 danties gydymo padariniai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Pasirink“ 2019 m. birželio 18 d. parengtame akte Nr. 02S-17, pagal teismo byloje skirtą ekspertizę, 4 klausimu (nurodyta, kad išlikusi infekcija šaknų kanalų sistemoje (įskaitant galimai nerastus kanalus) yra lėtinis infekcijos šaltinis) nėra siejama su įrodinėjama 27 danties netinkamo gydymo aplinkybe. Be to, ši išvada yra abstrakti, joje nėra nurodyta, kad infekcija galėjo paveikti ieškovės organizmą, dėl ko būtų buvęs reikalingas bendras gydymas. Taip pat nėra nurodyta, kad 27 dantis turėjo būti pergydytas dėl netinkamo 2013 metais atlikto danties sanavimo.

Šalies argumentai

13. Ieškovė žalos atsiradimo aplinkybę siejo ir su tuo, kad jai nebuvo nurodyta, jog gydytojas privalėjo rekomenduoti po danties endodontinio (šaknų kanalų) gydymo atlikti kontrolines rentgeno nuotraukas po 6, 12, 24, 36, 48 ir 60 mėnesių, t. y. kaip tai nurodyta ekspertizės išvadoje 5 klausimu.

14. Teismas sutiko su atsakove, kad rentgeno nuotraukos neatlikimas visiškai neturėjo tiesioginės įtakos atsiradusiems pacientės nusiskundimams dėl neturtinės žalos ir nepaveikė turtinės žalos atsiradimo. Kaip nurodyta UAB „Pasirink“ 2019 m. birželio 18 d. akte Nr. 02S-17, kanalo darbinis ilgis nustatomas elektroniniu viršūnės ieškikliu (kitaip apekso lokatorius), patvirtinant duomenis rentgeno nuotraukos pagalba. Poliklinika pagal turimas technines galimybes atliko 27 danties gydymą. Akte, be kita ko, 2 klausimu yra nurodyta, kad atsižvelgiant į nuotraukas, atliktas po 27danties endodontinio gydymo, stebima galimai nepakankama medialinės (artimosios) skruostinės šaknies kanalo (-ų) plombinės medžiagos kondensacija. Taigi, po visų surinktų byloje įrodymų, 2018 metais atliktų rentgeno aparatu tyrimų, UAB „Pasirink“ pateikė tikėtiną išvadą. Be to, 9 klausimu atsakyme yra nurodyta, kad „Jei gydanti odontologė nuspręstų, jog plombinės medžiagos kondensacija prasta, kanalas turėtų būti pergydomas. Jei gydantis gydytojas pagal buvusią kanalo anatomiją (ploti, kalcifikacijos lygį) mano, jog kondensacija kanale pakankama, dantis gali būti paliekamas stebėjimui iki 4-5metų“. Taigi, plombinės medžiagos kondensacija yra vertinama kiekvieno gydytojo, pagal jo profesionalią nuomonę. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės įrodinėjamas priežastinis ryšys su atsakovės veiksmais gydant 27 dantį ir jai atsiradusia žala pernelyg nutolęs.

15. Ieškovės įrodinėjamą žalos faktą paneigė ir UAB „Pasirink“ 2019 m. birželio 18 d. akto Nr. 02S-17 išvada 6 klausimu, kurioje nurodyta, kad „Iš turimų dentalinių rentgeno nuotraukų nematyti akivaizdaus „kabančios“ plombos vaizdo, todėl galima būtų sakyti, kad plomba suformuota tinkamai ir netrukdo atlikti burnos (tarpdančio) higienos“.

16. UAB „Pasirink“ 2019 m. birželio 18 d. akto Nr. 02S-17 išvadoje nenurodytas netinkamas 27 danties sanavimas, o atkreiptas dėmesys į dantų valymo ir priežiūros įpročius. Gydytojo rekomenduota keisti senus užpildus, o tai reiškia, kad pagrindinė nepatogumų priežastis yra dantų būklės padarinys, būdingas ieškovei, todėl teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina 27 danties pergydymo priežastis yra susijusi su ieškovės individualiomis savybėmis.

17. Nenustatęs ieškovės pajausto skausmo, sugaišto laiko, patirtų nepatogumų priežastinio ryšio su atsakovės suteiktomis 27 danties gydymo paslaugomis, teismas negalėjo konstatuoti neturtinės žalos padarymo fakto, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iškviesti apklausai ekspertę gydytoją endodontologę M. V.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netinkamai vertino, kokia medicinos praktika buvo protinga ir pagrįsta dėl ieškovės 27 danties šaknų kanalo gydymo ir pergydymo. Atsakovė 2013 m. neatliko 27 danties kontrolinės rentgeno nuotraukos, nerekomendavo po danties šaknų kanalų gydymo atlikti kontrolines rentgeno nuotraukas, kad maksimaliai užtikrintų pacientei teikiamų paslaugų rūpestingumą.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės apie galimą pacientės lėtinį apydančio audinių uždegimą (besimptominį) ir siejo pergydymą tik su simptomine (skausmo) išraiška.

18.3. UAB „Goštauto klinika“ pacientę gydančio gydytojo nurodytas 27 danties šaknų kanalo pergydymo indikacijos nėra paneigtos ir siejasi būtent su 2013 m. atsakovės suteiktu to paties danties šaknų kanalo netinkamu gydymu. Atsakovė neįrodė, kad ne dėl jos netinkamai suteiktų paslaugų reikėjo pergydymo.

18.4. Teismas nevertino atsakovės neteisėtų veiksmų: darbinio kanalų ilgio nenustatymo, kontrolinės rentgeno nuotraukos neatlikimo, kanalo plombine medžiaga nepakankamo užpildymo, rekomendacijų dėl periodinio stebėjimo atlikimo nesuteikimo, kurie sąlygojo kilusią žalą.

18.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo tikslus ir taisykles, nes selektyviai ir atsietai vertino byloje surinktus įrodymus: ekspertės išvadas ir medicininius dokumentus, taip pat nesiėmė veiksmų iškviesti ekspertę į teismo posėdį ir apklausti. Teismas nevertino ekspertės išvadų dėl nepakankamos medialinės (artimosios) skruostinės šaknies kanalo plombinės medžiagos kondensacijos ir kanalo užpildymo nepakankami homogeniškai. Teismas taip pat nevertino ekspertės išvadoje Nr. 3 nurodytų aplinkybių dėl pergydymo būtinumo esant blogam kvapui ir nešvariai plombinei medžiagai kanaluose ir 2018 m. liepos 19 d. UAB „Goštauto klinika“ išraše nurodytų duomenų apie iš 27 danties kanalų pašalintą nešvarią plombinę medžiagą ir jaučiamą blogą kvapą.

18.6. Teismas ignoravo ekspertės išvadas Nr. 2 ir 5 dėl rentgeno tyrimo atlikimo reikalingumo ir stebėjimo bei nepagrįstai sprendė, kad nebuvo indikacijų rekomenduoti atlikti pavojingą sveikatai rentgenologinį tyrimą. Teismui trūko pačios ekspertės paaiškinimų dėl išvadų pagrįstumo ir išsamumo ir tai sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas.

Šalies argumentai

18.7. Apeliantė nesutinka su teismo ir ekspertės išvada dėl „kabančių“ plombų vertinimo. Ekspertė nevertino VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydančio gydytojo 2018 m. liepos 3 d. išrašo. Ekspertės išvada neatsako į teismo nutartimi užduotą klausimą dėl „kabančių“ plombų, todėl apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti šią ekspertę, kad galima būtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, netenkinti prašymo dėl ekspertės iškvietimo. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Apeliantės argumentai, kad atliekant pacientės 27 danties gydymą poliklinikoje nebuvo nustatytas darbinis kanalų ilgis, yra nepagrįsti, nes iš ambulatorinės kortelės išrašo matyti, kad 2013 m. spalio 19 d. vizito metu, t. y. prieš atliekant 27 danties gydymą, gydytoja elektroniniu ieškikliu išmatavo šaknies kanalo darbinį ilgį ir įrašė jį į medicininius dokumentus.

19.2. Nebuvo jokių indikacijų rekomenduoti atlikti papildomą rentgenologinį tyrimą. Ekspertė nenustatė netinkamos diagnostikos ir gydymo taktikos.

19.3. Įvertinus po danties gydymo atliktą nuotrauką nebuvo galima vienareikšmiškai konstatuoti danties pergydymo būtinybės, nes pacientė nusiskundimų neturėjo, o pokyčiai rentgeno nuotraukoje viršutiniame periodonte nėra labai ryškūs (ekspertizės 8 klausimas).

19.4. Apeliantė nepagrįstai sureikšmina profilaktinį rentgenologinį stebėjimą, nes iš dentalinės (dvimatės) rentgenogramos dažniausiai sunku arba neįmanoma spręsti, ar medialinėje (artimojoje) skruostinėje viršutinio antrojo krūminio danties šaknyje yra antras kanalas.

19.5. Teismas, skirdamas ekspertizę, pateikė itin išsamų klausimų sąrašą, sudarytą tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės suformuluotų klausimų, byla buvo nagrinėjama dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose išsamiai aptartos ekspertizės išvados, ieškovė neprašė skirti papildomos ekspertizės, todėl prašydama apklausti ekspertę ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė elgiasi nesąžiningai.

20. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų apeliantė apeliaciniame skunde nepateikia, o visi apeliantės skunde išdėstyti teisiniai argumentai buvo pateikti pirmos instancijos teismui bei teismo išnagrinėti ir teisingai įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

22. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą apeliacinėje instancijoje apeliantė grindžia būtinybe apklausti gydytoją endodontologę M. V., kuri 2019 m. birželio 18 d. parengė atsakymų į ekspertizės klausimus aktą Nr. 02S-17.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014.).

24. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Ieškovė savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Byloje, ieškovės prašymu, buvo atlikta deontologinė ekspertizė; ekspertė pateikė atsakymus į visus teismo suformuluotus klausimus, kurie, savo ruožtu, buvo formuluojami, atsižvelgus į šalių prašomus užduoti ekspertui klausimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė bei jos atstovas nereiškė prašymo iškviesti ekspertę į teismo posėdį, kas liudija, kad ekspertizės išvados jiems buvo aiškios, nekeliančios abejonių, nereikalaujančios papildomų paaiškinimų. Todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, įskaitant eksperto išvadą, vertinimu, nesuponuoja būtinybės apeliacinės instancijos teisme tirti naujus įrodymus (apklausti ekspertę). Atsižvelgiant į tai, parašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

25. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodydama, kad teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei netinkamai suteikus 27 danties gydymo paslaugas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d.

26. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieškovė), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

27. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ; redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2013). Taigi, ieškovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti, kad gydymas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).

29. Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Šeškinės poliklinikoje ieškovei buvo atliktas 27 danties gydymas 2013 metais ( pradėtas 2013 m. vasario 19 d. ir tęstas iki 2013 m. lapkričio 6 d.) (t. 1, b. l. 8, 10, 37, 42). 2018 m. sausio 12 d. apeliantė su siuntimu atvyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką konsultacijai dėl 47 danties, atlikus panoraminę visos burnos ertmės rentgeno nuotrauką bendrai dantų ir žandikaulių būklei įvertinti, buvo pasiūlyta stebėti 27 dantį. UAB „Goštauto klinika“ 2018 m. liepos 19 d. buvo atliktas 27 danties pergydymas, danties šaknies kanalų išvalymas ir kalcio įvedimas. 2018 m. liepos 26 d. pergydyti danties šaknies kanalai buvo užplombuoti specialia medžiaga. 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo pradėtas danties protezavimas, įdėtas stiklo pluošto kaištis, laikinai atstatyta danties forma, nuimti danties antspaudai laikinam danties vainikėliui. 2018 m. rugsėjo 13 d. uždėtas laikinas danties vainikėlis.

30. Pasak apeliantės, teismas nevertino atsakovės neteisėtų veiksmų: darbinio kanalų ilgio nenustatymo, kontrolinės rentgeno nuotraukos neatlikimo, kanalo nepakankamo užpildymoplombine medžiaga, rekomendacijų dėl periodinio stebėjimo atlikimo nesuteikimo, kurie sąlygojo kilusią žalą. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

31. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2013 m. spalio 19 d. vizito metu, t. y. prieš atliekant 27 danties gydymą, gydytoja elektroniniu ieškikliu išmatavo šaknies kanalo darbinį ilgį ir įrašė jį į medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 44). Ekspertizės akte (atsakant į antrąjį klausimą) nurodyta, kad kanalo darbinis ilgis nustatomas, pasitelkiant elektroninio viršūnės ieškiklio (kitaip – apekso lokatoriaus) pagalbą, patvirtinant duomenis rentgeno nuotraukos pagalba. Abu šie metodai ieškovės atveju buvo panaudoti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad gydytoja nesiėmė reikiamų (adekvačių) veiksmų nustatyti darbinį kanalų ilgį.

32. Apeliantė žalos atsiradimo aplinkybę sieja ir su tuo, kad jai nebuvo nurodyta, jog gydytojas privalėjo rekomenduoti po danties endodontinio (šaknų kanalų) gydymo atlikti kontrolines rentgeno nuotraukas po 6, 12, 24, 36, 48 ir 60 mėnesių.

33. Byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantė, kad nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. po 27 danties kanalų gydymo ieškovė lankėsi VšĮ Šeškinės poliklinikoje pas gydytojus odontologus dėl 14, 13, 28, 36, 37, 47, 16, 45 dantų gydymo, tačiau nė vieno apsilankymo metu nereiškė nusiskundimų dėl 27 danties. Kontrolinė rentgeno nuotrauka daroma esant tam tikrai simptomatikai. Jokių indikacijų rekomenduoti atlikti rentgenologinį tyrimą nebuvo. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad simptomatika buvo neišreikšta. Be to, atlikti kontrolines rentgeno nuotraukas po 6, 12, 24, 36, 48 ir 60 mėnesių yra rekomenduojama, tai nėra privalomas reikalavimas, tą patvirtino ir ekspertė atsakyme į 5 ekspertizės klausimą (t. 2, b .l. 34). Ekspertė atsakyme į 3 klausimą taip pat nurodė, kad 2013 ir 2018 metų dentalinėse rentgeno nuotraukose (dvimatėse) vaizdas skiriasi labai nežymiai, o išdentalinės (dvimatės) rentgenogramos dažniausiai labai sunku arba neįmanoma spręsti, ar medialinėje (artimojoje) skruostinėje viršutinio antrojo krūminio danties šaknyje yra antras kanalas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju (atsakymas į 10 klausimą (t. 2, b. l. 35). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, nesant išreikštos simptomatikos, susijusios su 27 danties būkle, rekomenduojamų, bet ne privalomų diagnostinių tyrimų neatlikimas (taip pat nerekomendavimas ieškovei juos atlikti), nelėmė ir negalėjo lemti jokių neigiamų pasekmių ieškovės sveikatos būklei.

34. Pasak apeliantės, teismas nevertino ekspertės išvadų dėl nepakankamos medialinės (artimosios) skruostinės šaknies kanalo plombinės medžiagos kondensacijos ir kanalo užpildymo nepakankami homogeniškai. Teismas taip pat nevertino ekspertės išvadoje Nr. 3 nurodytų aplinkybių dėl pergydymo būtinumo esant blogam kvapui ir nešvariai plombinei medžiagai kanaluose ir 2018 m. liepos 19 d. UAB „Goštauto klinika“ išraše nurodytų duomenų apie iš 27 danties kanalų pašalintą nešvarią plombinę medžiagą ir jaučiamą blogą kvapą.

35. Ekspertizės akte (t. 2, b. l. 33) 2 klausimu yra nurodyta, kad atsižvelgiant į nuotraukas, atliktas po 27danties endodontinio gydymo, stebima galimai nepakankama medialinės (artimosios) skruostinės šaknies kanalo (-ų) plombinės medžiagos kondensacija. Taip pat nurodoma, kad pergydymo reikmė sprendžiama atsižvelgiant į paciento nusiskundimus ir pokyčius viršutiniame periodonte.

36. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2018 m. sausio mėn. 12 d. atlikus radiologo konsultaciją rekomenduota: „15, 22, 27, 45 dantis stebėti: arba palyginti su anksčiau darytomis RO; arba daryti dantų šaknų Ro po 1 metų, 2019 vasaris“ (t. 1, b. l. 36). Taigi, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nebuvo nustatytas poreikis dantį pergydyti, nenurodytas netinkamas 27 danties gydymas, gydytojas, pagal jo profesionalią nuomonę, 27 dantį rekomendavo stebėti, o ne pergydyti. Po minėtos klinikos rekomendacijos apeliantė į VšĮ Šeškinės polikliniką dėl šio danties pergydymo (senos plombos pašalinimo ir jo plombavimo iš naujo) nesikreipė, atsakovei pretenzijų nereiškė.

37. Tai, kad UAB „Goštauto klinika“ 2018 m. liepos 19 d. (t. 1, b. l. 162) odontologo įraše nurodyta, jog buvo pašalinta nešvari plombinė medžiaga ir jaučiamas blogas kvapas savaime nepatvirtina, kad 27 danties pergydymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su 2013 metais poliklinikoje blogai, kaip įrodinėja apeliantė, atliktu danties gydymu. Žodžio ,,pergydymas“ pavartojimas savaime nereiškia, kad prieš tai atliktas gydymas buvo netinkamas: tai gali reikšti ir gydymą po to, kai dantis anksčiau buvo gydytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad penkeri metai po danties gydymo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (ieškovės sveikatos būklę, burnos higienos tinkamumą, natūralų plombinės medžiagos dėvėjimąsi ir kt.) plombinės medžiagos kondensacija galėjo pakisti. Nei viename į bylą pateiktame medicininiame dokumente nėra nurodyta, kad buvo būtinas 27 danties pergydymas ir kad jis buvo reikalingas būtent dėl minėto danties šaknų kanalo netinkamo gydymo 2013 m. poliklinikoje. Taigi, aplinkybė, kad apeliantei praėjus penkeriems metams po gydymo reikėjo pergydyti 27 dantį, nelemia išvados, kad minėto danties pakartotinis gydymas buvo reikalingas būtent dėl nekokybiškai užplombuoto danties.

38. Apeliantė, nesutikdama su teismo ir ekspertės išvada dėl „kabančių“ plombų vertinimo, nurodo, kad ekspertė nevertino VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydančio gydytojo 2018 m. liepos 3 d. išrašo.

39. Ekspertė UAB „Pasirink“ 2019 m. birželio 18 d. akto Nr. 02S-17 išvadoje 6 klausimu nurodė, kad „Iš turimų dentalinių rentgeno nuotraukų nematyti akivaizdaus „kabančios“ plombos vaizdo, todėl galima būtų sakyti, kad plomba suformuota tinkamai ir netrukdo atlikti burnos (tarpdančio) higienos. Tačiau be burnos ertmės apžiūros instrumentų pagalba vertinti tiksliai neįmanoma, kaip ir neįmanoma įvertinti, ar šoninio periodonto pažeidimas buvo 2013 metais, kadangi dentalinės rentgeno nuotraukos atliktos skirtingais kampais ir kai kur vainikinės dalies vaizdas užstoja tarpdantį tarp 26 ir 27d.“. Ekspertė minėtoje išvadoje 12 klausimu nurodė, kad „Iš rentgeno nuotraukų negaliu teigti, jog būtų „kabančių“ plombos kraštų, taigi teigti, jog kraterio formos defektas atsirado dėl danties gydymo taip pat negaliu. Kadangi periodontologinių ligų viena dažniausių priežasčių bloga asmeninė burnos ertmės higiena, tai galėtų būti priežastis ar viena iš priežasčių, įtakojusių defekto atsiradimą“. Taigi, ekspertė nenustatė, kad dėl 2013 m. atlikto 27 danties gydymo susiformavo „kabanti“ plomba.

40. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2018 m. liepos 3 d. išraše nurodytas tyrimų (konsultacijų) plano aprašymas: mokyti pacientą taisyklingos asmeninės burnos higienos: dantų valymas minkštu šepetėliu du kartus per dieną modifikuota Bass‘o metodika; tarpdančių valymui parinkti ir mokyti pacientą valymo tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliais (ne per mažais). Ir nors šiame išraše tai pat minima, kad 27 danties masyvūs užpildai kabančiais kraštais, tačiau tik rekomenduojama keisti senus užpildus, konkrečiai nėra nurodyta, kad keisti rekomenduojama būtent 27 danties užpildą, tuo labiau kad tai būtina atlikti dėl netinkamo 27 danties gydymo 2013 metais. Šiame išraše, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra atkreiptas dėmesys į dantų valymo ir priežiūros įpročius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina 27 danties pergydymo priežastis yra susijusi su ieškovės individualiomis savybėmis.

41. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad po penkerių metų po atlikto plombavimo ieškovė aptiko, kad 27 danties kanalai užpildyti nehomogeniškai, nesudaro pagrindo spręsti, kad 27 danties gydymas ieškovei buvo atliktas nekokybiškai, kad dėl to ieškovės sveikatai yra padaryta žala. Nėra pagrindo konstatuoti ieškovę gydžiusios gydytojos odontologės kaltės dėl neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai atliktos profesinės pareigos (CK.6.248 - 6.249 straipsniai).

42. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovės gydytoja taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir būdus, nedėjo maksimalių pastangų siekiant suteikti pacientei tinkamą gydymą, neužtikrino pakankamo atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neteisėti atsakovės veiksmai šiuo atveju nėra įrodyti.

43. Apeliantė argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos, apeliaciniame skunde nepateikė, visą dėmesį apeliaciniame skunde ieškovė skyrė turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir priežastinio ryšio vertinimui. Apeliantei nepateikus konkrečių argumentų dėl neturtinės žalos nepriteisimo pirmosios instancijos teisme nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

44. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti ir atmestini (CK 6.246 – 6.250 straipsniai).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apeliantės ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtas ribas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėVigintas Višinskis