Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-03-07 · Byla Nr. N2-1250-595/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
N2-1250-595/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12235-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
T. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Irena Maksimova
Civilinė byla Nr. N2-1250-595/13Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12235-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 78, 78.2, 78.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Neringai Zagurskienei,dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei advokato padėjėjai L. P.,atsakovei T. B., atsakovės atstovei advokatei Irenai Maksimovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei T. B., dalyvaujant valstybės institucijai teikiančiai išvadą byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2012-08-30 ieškovas pateikė ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo. Ieškinyje nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2010-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu. Teismas priimtu sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą po 2416,96 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko R. B. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės. Ieškinį grindžia iš esmės pasikeitusia turtine padėtimi. Nurodo, kad jo turtinė padėtis po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo priėmimo pablogėjo ir tai nutiko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo tiek, kad minėtu sprendimu priteista išlaikymo suma sūnui beveik lygi jo gaunamai 4 mėnesių darbo užmokesčio sumai. Nuo 2012 m. balandžio 10 d. ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku Latvijos regionui. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis lygus LR vyriausybės nustatytam minimalaus darbo užmokesčio dydžiui. Per 2012 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius ieškovui buvo išmokėta bendra 2562,00 Lt darbo užmokesčio suma. Ieškovo išlaidos šiuo metu net 75 proc. yra didesnės nei gaunamos pajamos. Didelę šių išlaidų dalį sudaro periodinės sūnui priteistos išlaikymo įmokos. Taip pat, ieškovas, vykdydamas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, moka periodines sūnaus gyvybės draudimo įmokas. Ieškovas ne tik negauna kitų pajamų, bet ir neturi jokio kito turto. Dėl visų šių priežasčių ieškovas prašo teismo sumažinti skiriamo išlaikymo dydį nuo 2416,96 Lt iki 425 Lt per mėnesį mokamų periodinių įmokų. Nurodo, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau juo nevaržomai disponuoti negali, kadangi yra sąlyga iki gyvos galvos išlaikyti turto perleidėją. Nuo 2004-01-26 jis išlaiko rentos gavėjus S. Š. ir P. Š.. Atsižvelgiant į tai ieškovas turi prievolę išlaikyti 3 asmenis.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir laiko jį nepagrįstu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas jau antrą kartą kreipiasi į teismą dėl išlaikymo, kuris buvo nustatytas šalių sutartimi, dydžio sumažinimo nepilnamečiui vaikui R. B.. Pirmas ieškinys buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2011-03-15. Byla išnagrinėta ir Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-1896-464/2012), paliktas galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 gruodžio 25 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-7502-131-2011). Atsakovės teigimu, ankstesnėje byloje ieškovas rėmėsi tais pačiais argumentais, tik tą kartą nurodė, kad yra bedarbis, nors ieškovas jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, bei prašė sumažinti teikiamo vaikui išlaikymo dydį ne iki 425 Lt, bet iki 500 Lt per mėnesį. Atsakovė T. B. mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, nes šis suvokia, kad jo padėtis nėra pablogėjusi. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog ieškinio dalykas yra ne naujas šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia šalių susitarimo dėl santuokos nutraukimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu. Ieškovas pateikdamas naują ieškinį nurodo tik vieną naują aplinkybę, kad šiuo metu oficialiai dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini) bei gauna periodines pajamas ir nepateikia nei vieno įrodymo, kuris leistų pripažinti jo turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovė netiki, kad ieškovas turėdamas lakūno kvalifikaciją, šiuo metu dirba už 678 Lt atlyginimą. Ieškovo pateiktas išrašas iš sąskaitos patvirtina, jog ieškovo kas mėnesį mokama įmoka lizingo bendrovei sudaro 980 Lt, kas vos ne 1,5 karto daugiau už ieškovo gaunamą atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis nepasikeitė, o sūnaus išlaikymui išleidžia žymiai daugiau pinigų, nes augdamas vaikas ieško sau užsiėmimų, kuriems ji pritaria, kadangi siekia, kad vaikas užaugtų doru, išsilavinusiu, plačių pažiūrų bei interesų žmogumi, surastų savo pašaukimą gyvenime, o ieškovas ir ji gali suteikti sūnui galimybes domėtis viskuo ir tokiu būdu apsispręsti dėl vaiko interesų krypties. Atsakovė mano, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo procesine teise kreiptis į teismą, pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl vadovaudamasi CPK 95 str. prašo teismo paskirti ieškovui 10000,00 Lt baudą, kurios 50 proc. prašo paskirti jai. (1t., b.l. 34-37)

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, susipažinęs su ieškovo E. B. ieškiniu, pasisakė, kad nėra pagrindo išlaikymo dydžio mažinimui, kadangi darbo užmokesčio sumažėjimas nėra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nepateikė jokių naujų įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Ieškovo nurodyti argumentai jau buvo įvertinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2012-07-18 nutartyje. Prioritetiškai atsižvelgdamas į nepilnamečio teises bei teisėtus interesus Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neatitinka vaiko teisėtų interesų turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. (1t., b.l. 123-128)

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, tikslindami reikalavimą dėl išlaikymo sumos, prašė sumažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 500 Lt per mėnesį, mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į tai, kad yra pasikeitęs minimalios algos dydis. Ieškovas savo paaiškinimuose papildomai nurodė, kad šiuo metu vėl yra bedarbis, nes buvo atleistas iš darbo. Darbo teisinius santykius su (duomenys neskelbtini) nutraukė savo iniciatyva, nes buvo gavęs pasiūlymą kitoje aviakompanijoje, tačiau su ja darbo santykių nepavyko užmegzti. Ieškovas nurodė, kad pagal profesiją jis nedirba nuo 2011 metų pirmo pusmečio. Ieškovas patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, nuosavybės teise jam priklauso 1/6 dalis namo adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad lizingo įmokos už automobilį Honda Civic jau išmokėtos, tačiau šis automobilis registruotas jo motinos nuosavybės teise, kadangi jo motina taip pat mokėjo įnašus už automobilį. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jam nuosavybės teise nebepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nes, pasak jo, prasidėjus teismų procesams ir antstoliui užblokavus jo sąskaitas, ieškovo motina nutraukė su juo rentos iki gyvos galvos sutartį, butą susigrąžino sau. Ieškovo nuomone, vaiko poreikių tenkinimui užtektų 1000 Lt. Nurodė, kad jis gyveno ir lizingo įmokas mokėjo iš turėtų santaupų. Taip pat ieškovas patvirtino, kad jei jam pavyktų susirasti piloto darbą Lietuvoje, jo atlyginimas būtų nuo 7000 iki 8000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad intensyviai ieškosi darbo. Lakūno knygelės pateikti negali, nes ją yra pametęs.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodė, kad vaiką augina viena, kadangi tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo. Nurodė, kad jų vaikas R. B. turi tam tikrų specialių poreikių. Sūnus yra plokščiapėdis, todėl jam reikalinga speciali avalynė, taip pat jis nešioja dantų plokštelę, yra alergiškas dulkių erkutėms, dėl ko mažiausiai 4 kartus per metus reikia keisti patalynę. Šalių nepilnametis vaikas lanko dziudo treniruotes ir du baseinus. Anot atsakovės, dziudo kainuoja 50 Lt, o baseinai 200 Lt per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo vaiko išlaikymui skiria visą savo atlyginimą. Atsakovės atstovė nurodė, kad iš ieškovo duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog jis nieko nežino apie vaiko poreikius, su vaiku nebendrauja ir juo nesidomi. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė tokių įrodymų, kurie tikrai paneigtų, kad jis šiuo metu nedirba piloto darbo ir negauna iš to jokių pajamų. Vienas iš tokių įrodymų būtų lakūno knygutė, kuri, anot ieškovo, yra dingusi. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas galimai specialiai neįregistruoja turto – buto, esančiu (duomenys neskelbtini), į kurį įgijo daiktines teises. Taip pat savo turėtą automobilį Honda Civic ieškovas įregistravo ne savo, o motinos vardu. Anot, atsakovės atstovės, tokiu būdu ieškovas vengia teikti vaikui priteistą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis R. B., gim. 2003-06-08, yra ieškovo E. B. ir atsakovės T. B. sūnus. Šalių santuoka nutraukta 2010-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad sūnaus, R. B., gyvenamoji vieta nustatoma su motina, T. B., o tėvas sūnaus išlaikymui įsipareigojo mokėti 2416,96 Lt dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis (1 t., b.l. 6-8).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, esminiai pablogėjo vieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. (LR CK 3.201 str.).

Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėties ir vaiko (vaikų) poreikiai, todėl teismas detaliau analizuoja abi šias aplinkybių grupes. Teismų praktikoje nurodoma, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas, kai tėvo (motinos) turtinė padėtis pablogėja dėl jo paties netinkamo elgesio.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas buvo išspręstas bendru tėvų susitarimu, ieškovui gera valia ir atitinkamai atsakingai suvokus prisiimamus įsipareigojimus dėl teiktino išlaikymo dydžio sūnui, teismo 2010-08-25 sprendimu nutraukiant santuoką ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių. Ieškovas į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipiasi jau antrą kartą. Jis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo kreipėsi 2011-03-17, tačiau teismas jo ieškinio netenkino ir Vilniaus apygardos teismas 2012-07-18 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą (1t., b.l. 38-43). Ieškovas pirmąjį kreipimąsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo motyvavo iš esmės pasikeitusia jo turtine padėtimi, kadangi tuo metu jis buvo bedarbis. Praėjus mėnesiui po apygardos teismo nutarties, kuria buvo paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio nemažinimo, ieškovas pateikė ieškinį, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, nes jis nuo 2012-04-10 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku Latvijos regione už minimalią mėnesinę algą. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b.l. 9-13). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad darbo teisiniai santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasibaigę, nes įmonė sustabdė savo veiklą ir jis nuo 2013-02-12 yra registruotas darbo biržoje (2t., b.l. 79-80).

Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas yra lakūnas turintis ilgą pilotavimo patirtį. Ieškovas patvirtino, kad nuo 2011 m. pirmo pusmečio nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva, kadangi tuo metu tikėjosi įsidarbinti ir vedė derybas su kita aviakompanija, tačiau įsidarbinti nepavyko. Ieškovas nurodė, kad dirbdamas minėtoje aviakompanijoje uždirbo apie 6500 eurų per mėnesį. Teismas tokį ieškovo elgesį vertina kaip neatsakingą ir pažeidžiantį nepilnamečio vaiko teisėtus interesus bei lūkesčius, gauti tinkamą išlaikymą.

Byloje surinkti įrodymai, kad ieškovui iki 2013-10-31 yra pratęsta skrydžio įgulos nario licencija (2t., b.l. 68). Ieškovas į bylą nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, kad jis ir šiuo metu negauna pajamų, susijusių su jo profesija. Į bylą ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad jis ieškinio pateikimo metu dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ Latvijos regione už minimalų atlyginimą, tačiau tai neįrodo, kad jis nėra sudaręs terminuotos ar neterminuotos sutarties kitoje valstybėje, ir neteikia pilotavimo paslaugų. Teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis atsakovės byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, kuris patvirtina, kad ieškovas 2012-10-08 teikdamas prašymą dėl licencijos pratęsimo yra nurodęs, kad per pastaruosius 12 mėnesių turi 454 valandas skrydžių patirties (2t., b.l. 81-88). Ieškovas protokoline nutartimi buvo įpareigotas pateikti į bylą skrydžių knygelę, kuri galėtų patvirtinti, kokią skrydžių patirtį turėjo ieškovas per pastaruosius 12 mėnesių, tačiau tokio įrodymo ieškovas nepateikė, motyvuodamas, kad ji yra pamesta. Vertindama minėtą įrodymą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad ieškovas 2012 metais vykdė veiklą, susijusią su pilotavimu ir gavo iš to pajamų.

Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė, kad jis neturi jokio turto, tik vienintelį nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turto perleidėją (1t, b.l. 16-18). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis jau neturi minėto nekilnojamojo turto, kadangi turto perleidėja, jo motina, nutraukė sutartį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl šios sutarties jis turi prievolę išlaikyti 3 asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta, ieškovui neliko prievolės išlaikyti kitus asmenis ir jis šiuo metu turi tik vieną išlaikytinį -savo nepilnametį sūnų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį priklausė kreditorinis įsipareigojimas UAB Swedbank lizingui pagal 2005-08-20 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad šios sutarties pagrindu buvo lizinguojamas 6 metų senumo automobilis Honda Civic. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad lizingo sutartis yra pasibaigusi, tačiau automobilis buvo registruotas jo motinos vardu, nes jo motina irgi mokėjo lizingo įmokas. Ieškovas tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, priešingai iš jo pateiktų sąskaitų išrašų, nustatyta, kad jis iš savo sąskaitos mokėdavo 926,53 Lt įmokas pagal lizingo sutartį (1t., b.l. 144-152). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam priklauso daiktinės teisės į 1/6 dalį namo adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė nėra registruota. Šias aplinkybes teismas vertina kaip ieškovo nesąžiningumą savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vengimą pagerinti savo turtinę padėtį.

Vertinant atsakovės turtinę padėtį po teismo sprendimo priėmimo nenustatyta aplinkybių, kad ji būtų pagerėjusi. Atsakovė nuo 2002-07-19 pagal neterminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) B lygio tyrėja. Jos pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt į rankas (2 t., b.l. 2). Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų SEB bankui, kuriam per mėnesį moka 200 Lt. „Registrų centras“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vertinant šalių nepilnamečio sūnaus poreikius atsakovė į bylą pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, pagal kurią vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma būtų 3762 Lt (1t., b.l.138-139). Šalių nepilnametis sūnus E. B., gim. 2003-06-08, mokosi E. P. progimnazijoje trečioje klasėje. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikių patenkinimą (1t., b.l. 83-116). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas kad vaikas užaugtų doru, išsilavinusiu, plačių pažiūrų bei interesų žmogumi, surastų savo pašaukimą gyvenime. Ir nori, kad ji ir ieškovas, vaiko tėvas, suteiktų sūnui galimybes domėtis viskuo ir tokiu būdu sudaryti galimybes vaikui apsispręsti dėl interesų krypties. Iš pateiktų įrodymų, matyti, kad vaikas turi ir specialių poreikių, susijusių su jo sveikata vaikas yra plokščiapėdis (1 t., b.l. 94), vaikui diagnozuota sąkandžio anomalija (1t., b.l. 95), vaikas yra alergiškas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad vaikas lanko dziudo būrelį už kurį mokama 50 Lt bei du baseinus už kuriuos mokama po 100 Lt. Atsakovo nuomone vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma būtų 1000 Lt. Ieškovas nenurodė, kokius konkrečius vaiko poreikius jis ginčija. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas iš esmės nusišalinęs nuo sūnaus gyvenimo, nesidomi vaiko poreikiais ir minimaliai dalyvauja vaiko gyvenime. Visa atsakomybė už vaiko priežiūrą ir auklėjimą palikta jai. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, kaip kad siekia ieškovas.

Nustatant tėvo privalančio teikti išlaikymą savo vaikui turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovas neįrodė, kad jis deda visas pastangas, kad susirastų darbą, atitinkantį jo profesines galimybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pats savo iniciatyva pablogino savo turtinę padėtį, nutraukdamas darbo teisinius santykius Turkijos avialinijose, kuriose dirbdamas prisiėmė įsipareigojimą teikti savo nepilnamečiam sūnui 2416,96 Lt išlaikymą. Teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Ištyrus bylos medžiagą nenustatyta aplinkybių, kad yra pasikeitusi atsakovės turtinė padėtis bei pasikeitę nepilnamečio vaiko poreikiai. Esant visumai nustatytų aplinkybių teismas negali konstatuoti, kad yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės dėl ko turėtų būti keičiamas teismo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Byloje iškilę pagrįstos abejonės dėl ieškovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir šias abejones teismas vertina šalių nepilnamečio vaiko naudai, laikant, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui priteistą išlaikymą, nenustačius aplinkybių, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi bei vaiko poreikiai būtų sumažėję. Teismas siekia išsaugoti vaiko išlaikymo stabilumą. Kintant ieškovo pajamoms, vaiko išlaikymo dydis negali būti taip dažnai keičiamas, ieškovas turi imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti išlaikymo stabilumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas. Viso atsakovė patyrė 1000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (2t., b.l. 89-90). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už nesąžiningai pareikštą ieškinį atmestinas (CPK 95 str. 2 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Ieškovo ieškinio pareiškiamas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas elgimasis.

Iš ieškovo valstybės naudai priteisti 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 279, 307 str., teismas,-

nusprendžia:

ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė