Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 18 MGL (1 800 Eur) bauda. Bauda sumokėta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji, 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 09.53 val., Vilniaus raj., Šatrininkų sen., Grigaičių k., Pergalės g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 10 d. 10.16 val. tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

J. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji prisipažino visiškai ir paaiškino, jog automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.00 val. namuose kartu su draugu pradėjo vartoti alkoholį, pati viena išgėrė tris butelius po 1,5 litro alaus. Alkoholį vartojo iki maždaug 2.00 val. nakties, o dėl ją kankinančios nemigos naktį nemiegojo. 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 9.00 val. turėjo automobiliu nuvežti draugą į Naująją Vilnią. Kadangi nesijautė apsvaigusi, jautėsi gerai, todėl nusprendė sėstis už vairo. Važiuojant link Naujosios Vilnios ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė pasitikrinti blaivumą. Įtariamoji iš karto prisipažino, kad vakaro metu vartojo alkoholį, sutiko pasitikrinti alkotesteriu ir su jo parodymais nesiginčijo. Pareigūnai įteikė šaukimą, leido jai vykti namo, o automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Įtariamoji patvirtino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Parodė, kad prieš 3–4 metus taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviai, dėl to jai buvo atimta teisė vairuoti dvejiems metams. 2023 m. ji iš naujo išsilaikė vairuotojo pažymėjimą, kuris šiuo metu yra galiojantis (1 t., b. l. 66).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami J. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: teista vieną kartą už veiką, kuri yra susijusi su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai, per paskutinius metus administracine tvarka baustas du kartus, viena iš paskirtų baudų sumokėta, dirbanti, netekėjusi, augina mažametį vaiką. Kaltinamoji nuo proceso pradžios prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, šios savo pozicijos nekeitė, savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai padarytą nusikalstamą veiką skiriant vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, jo dydį parenkant artimą minimaliam.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajai prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 6 dalyje nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajai, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jos veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai jog kaltinamoji yra dirbanti, augina mažametį vaiką. Darytina išvada, kad J. R. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, o atidėjus jai paskirtos bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, taip pat gali paskirti vieną ar kelias BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai J. R., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė realiai naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Tokie J. R. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviai, kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Nors padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau kaltinamoji buvo abejinga galimiems kilti padariniams. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis pastarąja teisės norma, J. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltinamoji J. R. nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir vairuodama jai pačiai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, J. R. vairuotas automobilis Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog J. R. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajai J. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28373-25) J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2026 m. vasario 11 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, ir J. R. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini juos išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 8, 10 punktais, J. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant turtą valdyti, disponuoti ir juo naudotis skirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28373-25) J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, ir J. R. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti juos išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.