- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-1422-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01646-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei D. M., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir naudojimosi tarkos nustatymo, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. M. pateikė ieškinį atsakovei D. M., tretiesiems asmenims (kreditoriams) SEB bankui, AB, V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, įsiskolinimų kreditoriams vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė santuokos liudijimo originalo, įrodymų apie dalijamo nekilnojamojo turto rinkos kainą, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl negalima nustatyti ieškinio sumos dėl šio ieškinio reikalavimo. Teismas ieškovą įpareigojo pateikti VĮ Registrų centro išrašus apie dalijamų nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (tai yra bylos dėl turto padalijimo iškėlimo metu), patikslinti pagal teiktinas naujas turto vertes ieškinio kainą ir mokėtiną valstybei žyminį mokestį paduodant ieškinį. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, jog ieškovas apie šios bylos iškėlimą kreditoriams SEB bankui ir V. M. pranešė tinkamai, tai yra nusiųsdamas jiems ieškinio pareiškimo kopijas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje spręstina dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinamo, o ne atidalinimo, nes atidalinti galima tik bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio 14 p., 22 p., 29 p. 4.1. p. p. netinkamai formuluoja reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl teismas įpareigojo tinkamai suformuluoti reikalavimą dėl prašomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo, t. y. atitinkantį CK 3.59 straipsnį, 3.116 straipsnį - 3.127 straipsnio normų reikalavimus, nurodant, kokiomis idealiosiomis dalimis prašoma padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, nurodant šių dalių vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis) ir nurodant prašomų paskirti naudotis konkrečių patalpų indeksus, kiekvienos patalpos paskirtį (kambarys/vonia ir ar kt. – nes patalpų eksplikacija nepateikta) ir jų plotą bei nurodant, kokiomis patalpomis šalys naudosis bendrai. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti atsakovei mansardą/pastogę, esančią gyvenamajame name, viso 84,88 m² ploto 31 406 Eur vertės, kurios teisinė registracija nėra atlikta. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu gali būti padalintas tik nekilnojamas turtas, kurio teisinė registracija yra atlikta. Priešingu atveju dalijamos tik savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudos. Teismas ieškovą įpareigojo arba pateikti duomenis apie nekilnojamojo daikto (mansardos/pastogės) įregistravimą nekilnojamojo turto registre arba tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dalyje dėl mansardos/pastogės savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų padalijimo ir pateikti tokias sąnaudas patvirtinančius įrodymus.
3. Teisme 2022 m. liepos 14 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovo V. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino ieškovui.
5. Teismas nurodė, kad iki nustatyto trūkumams pašalinti termino pabaigos ieškovas nepašalino teismo nutartimi nustatytų šių trūkumų, o būtent: nepateikė duomenų apie dalijamo nekilnojamojo turto rinkos kainą, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (šios bylos iškėlimo metu), dėl ko negalima nustatyti ieškinio sumos šioje ieškinio reikalavimo dalyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie patikslinto ieškinio pateikti tie patys dalijamų nekilnojamojo turto objektų vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenys, kurie jau buvo pateikti su pradiniu ieškiniu, o būtent: 2021 m. sausio 1 d. - kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių; 2005 m. balandžio 11 d. - žemės sklypo, 2008 m. liepos 28 d.- gyvenamojo namo; 2013 m. liepos 15 d. - negyvenamos patalpos/prekybos patalpos; 2014 m. kovo 27 d. - negyvenamos patalpos-garažo boksas Nr. 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti atsakovei mansardą/pastogę, esančią gyvenamajame name, viso 84,88 m² ploto 31 406 Eur vertės, kurios teisinė registracija nėra atlikta ir todėl vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro išraše, t. y. neatlikus teisinės registracijos, nenustatyta. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu gali būti padalintas tik nekilnojamas turtas, kurio teisinė registracija yra atlikta. Priešingu atveju (kai teisinė registracija nėra atlikta) dalijamos tik savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudos. Todėl ieškovas buvo įpareigotas arba pateikti duomenis apie nekilnojamojo daikto (mansardos/pastogės) įregistravimą nekilnojamojo turto registre arba tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dalyje dėl mansardos/pastogės savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų padalijimo ir pateikti tokias sąnaudas patvirtinančius įrodymus. Savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų apimtis sąlygoja ir ieškinio kainą bei mokėtiną žyminį mokestį valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovas tik iš dalies pašalino ieškinio trūkumus, todėl padarė išvadą, kad ieškovas teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties neįvykdė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Prie patikslinto ieškinio priedo Nr. 1 aiškiai matyti, jog pažymos iš VĮ Registrų centro yra gautos naujai, t. y. 2022 m. liepos 5 d. (data nurodyta pažymų kiekvieno lapo apatiniame dešiniajame kampe) ir tai nėra tos pačios pažymos, kurios buvo teiktos su pradiniu ieškiniu. Šis ieškinio trūkumas buvo pašalintas, todėl skundžiama teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta.
6.2. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti atsakovei mansardą/pastogę, esančią gyvenamajame name, viso 84,88 m² ploto 31 406 Eur vertės, kurios teisinė registracija nėra atlikta. Ieškovas nesutinka su šiuo ieškinio trūkumu, nes neturi galimybės pateikti įrodymų, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota mansarda/pastogė, tačiau šis turtas egzistuoja, jis yra sukurtas šalių santuokos metu, jis turi vertę ir yra dalintinas, bylos nagrinėjimo metu ieškovas tai įrodinės leistinomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ieškovui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, taip pat pateikė 2022 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, t. y. VĮ Registrų centro duomenis apie žemės sklypo ir statinių vidutinę rinkos vertę. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė dalintiną turtą, dalintino daikto vertę bei kaip turtas prašomas padalinti. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta ir ieškinio suma – 80 652,70 Eur, ieškovas yra sumokėjęs žyminį mokestį. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog dalijamo turto vertė gali būti nustatoma VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybes, susijusias su dalintino turto verte, įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškovo nurodytus argumentus, teismas patikrina bylą nagrinėdamas teismo posėdyje. Tuo tarpu ieškovui patikslintame ieškinyje nurodžius dalintino turto vertę ir pateikus 2022 m. liepos 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, t. y. VĮ Registrų centro duomenis apie žemės sklypo ir statinių vidutinę rinkos vertę, nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovas nepašalino šio ieškinio trūkumo.
11. Ieškinio trūkumu pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybę, jog ieškovas buvo įpareigotas arba pateikti duomenis apie nekilnojamojo daikto (mansardos/pastogės) įregistravimą nekilnojamojo turto registre arba tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą dalyje dėl mansardos/pastogės savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų padalijimo ir pateikti tokias sąnaudas patvirtinančius įrodymus.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį pareiškime nurodė negalimų pateikti rašytinių įrodymų nepateikimo priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Ieškovas nurodė, kad neturi galimybės pateikti įrodymų, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota mansarda/pastogė, tačiau šis turtas egzistuoja, jis yra sukurtas šalių santuokos metu, turtas turi vertę ir yra dalintinas. Ieškovas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas tai įrodinės leistinomis priemonėmis.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiama nutartimi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimo dėl ieškovo netinkamų įrodymų pateikimo, nes ieškovas nustatytu terminu iš esmės įvykdė teismo įpareigojimus, pateikdamas turimus ir, jo nuomone, tinkamus įrodymus.
14. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Teismas turi galimybę ir teisę pats trūkstamus duomenis gauti iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. Iš patikslinto ieškinio ir teismui pateiktų dokumentų galima nustatyti, kokį konkretų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kaip ieškovas prašo šalims padalinti, teismui pateikta tam tikra prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo patalpomis, garažu tvarka. Taigi, tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir juo labiau ne atsisakant ieškinį priimti, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 230 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.