Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
1A-179-491/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19364-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-491/2018Proceso Nr. 1-01-1-19364-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant :prokurorei Rimai Matulionienei,nuteistajam T. B.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 5 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį.

Iš T. B. valstybei priteista 1526,56 Eur ekstradicijos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu vykdytoju, kuris nusikaltimo padarymo metu būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2016 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 11:59:29 val. iki 13:59:59 val., naudodamasis mobilaus ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino į nukentėjusiajai A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu iš Šiaulių policijos bei pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, po ko A. K. telefonu padiktavo (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; po to jis šiuos duomenis nenustatytoje vietoje padiktavo ir tokiu būdu neteisėtai perdavė T. B., kuris tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei H. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); po to T. B. 2016 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu nuo 13:07:11 val. iki 13:40:01 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas kompiuteriu su interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), prisijungė prie (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją – 1600 Eur pervedimą iš šios sąskaitos į H. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke; po to A. S. ir A. S. su savo automobiliu „TOYOTA AVENSIS VERSO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė H. K. prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), nuimti pinigų ir jis A. S. prašymu iš savo sąskaitos per tris kartus išgrynino pinigus : 2016 m. lapkričio 23 d. 13:28:38 val. iš bankomato išgrynino 1000 Eur, 13:29:50 val. išgrynino 500 Eur ir 13:49 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko skyriuje, esančiame tuo pačiu adresu, išgrynino 97 Eur, bei visus išgrynintus pinigus tą pačią dieną, iš karto po pinigų nuėmimo, automobilyje „TOYOTA AVENSIS VERSO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. S., kuris šiuos pinigus padalino bendrininkų grupės nariams iš anksto sutartomis dalimis; taip T. B. apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) miesto daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausantį turtą – 1600 Eur, tuo padarydamas šiai bendrijai 1600 Eur turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jis skunde pažymi, kad savo kaltę pripažino, gailisi, jo padarytos veikos priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, iki sulaikymo gyveno kartu su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku, padėjo jį auginti, su jais šiuo metu palaiko ryšį. Žada periodinėmis įmokomis atlyginti turtinę žalą valstybei, kitiems asmenims, dirbti, bausmės vykdymo atidėjimo metu tinkamai vykdyti jam paskirtus įpareigojimus. Atkreipia dėmesį, kad yra sulaikytas nuo 2018 m. sausio 5 d., o jam paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. neginčija savo kaltės, teismo atlikto įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Nuteistasis skunde kelia klausimą tik dėl BK 75 straipsnio taikymo. Dėl to baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.Kaip galima suprasti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo T. B. asmenybę, tiek jo nusikalstamas veikas, pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik T. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam atliekant realiai. Kolegija su tuo visiškai sutinka.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas T. B. atitinka – jis buvo nuteistas už 2 nesunkių ir 2 apysunkių nusikaltimų padarymą bei jam paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visgi būtina pažymėti, kad net ir esant minėtoms sąlygoms bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).Bylos duomenimis, T. B. yra teistas 7 kartus. Didesnę dalį iš minėtų nusikalstamų veikų sudaro nusikaltimai nuosavybei – vagystės ir plėšimai. Tarp vėliau jo padarytų veikų yra ir itin sunkių smurtinių nusikaltimų – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (8 t., 178-185 b. l.). T. B. buvo baustas ir administracine tvarka – už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, smulkaus svetimo turto pagrobimą sukčiaujant (8 t., 121-122 b. l.). Pabrėžtina ir tai, kad Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad T. B. praeityje dirbo (8 t., 120 b. l.). Iš šių duomenų akivaizdu, kad nuteistasis pelnosi iš savo neteisėtos veiklos ir tokių savo polinkių jis nesistengia keisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Pastebėtina, kad minėto T. B. elgesio modelio nepakeitė ir jam taikytos griežtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pastarajam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau po jų atlikimo jis ilgesnį laiką pozityvaus savo elgesio neišlaikydavo bei vėl ir vėl nusikalsdavo, net ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas už nužudymą jo neatgrasė nuo tolimesnio neteisėto veikimo – tik išėjęs į laisvę (pilnai atlikęs bausmę jis buvo paleistas 2016 m. rugsėjo 6 d.), jis jau 2016 m. lapkričio 23 d. padarė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, po to 2016 m. gruodžio 30 d. padarė nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, už kurias taip pat buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu. Kitaip tariant, T. B. valstybės suteikto pasitikėjimo nepateisino ne vieną kartą ir toliau veikė neteisėtu būdu, kas leidžia jį charakterizuoti kaip itin neigiamą asmenybę. Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatytų veikų aplinkybės (vėl padaryta turtinio pobūdžio nusikalstama veika) ir šioje nutartyje nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik T. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo gi atveju nuteistasis T. B. kelis kartus nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Jo pažadai pradėti tinkamą gyvenimą skiriasi nuo jo veiksmų, o tai neleidžia tikėtis, jog šį kartą būdamas laisvėje jis elgsis tinkamai. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo reikalavimas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Valdas CiesiūnasAlgirdas Gaputis