- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-7398-223/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03248-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- I. G.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Birutė Mėlinauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 933,55 Eur skolos, 84,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. rugpjūčio 30 d. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. atsakovė I. G. su pradine kreditore UAB „Mokilizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VDF80122JNPA (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė paskolą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 625,00 Eur paskolos sumą 76,16 Eur palūkanas bei 236,46 Eur dydžio sutarties mokestį ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovė įsipareigojo per 42 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas. Atsakovė iš viso įsipareigojo pagal grafiką sumokėti 937,62 Eur. Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas, todėl sutartis buvo nutraukta.
2017 m. kovo 6 d. pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ ir ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę išieškoti 933,55 Eur skolą ir 0,05 procentų delspinigius, o ieškovė įgijo nurodytos skolos reikalavimo teisę į atsakovę.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas rašytiniu 2018 m. birželio 28 d. pranešimu, išsiųstu sutartyje nurodytu atsakovės adresu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistinas 625,00 Eur negrąžintas kreditas, (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškiniu prašoma priteisti 236,46 Eur sutarties mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktu, sutarties mokestis yra suprantamas kaip Bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimą, dokumentų paruošimą ir kitus susijusius veiksmus. Iš sutarties turinio matyti, kad šis mokestis nėra susietas su tuo, ar atsakovė tinkamai vykdo sutartį, tačiau šios fiksuotos sumos mokėjimas išdėstytas visam kredito laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 236,46 Eur sutarties mokesčio (CK 6.886 str. 1 d.).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 76,16 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 2018 m. vasario 22 d. - 2021 m. liepos 11 d. laikotarpį taikant 6,55 proc. palūkanų normą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis pinigais tęsiasi.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 11 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (76,16 Eur). Toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, jei tokios yra numatytos, arba delspinigiai, baudos ir panašaus pobūdžio netesybos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovė grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (625,00 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese, todėl negalimas ir pelno palūkanų fiksuotos sumos priteisimas. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017 ir t. t.). Atsakovei atsiskaičius (ar iš jos išieškojus priverstine tvarka) anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkė sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punkte numatyta, kad 6,55 procentų palūkanų normą kredito gavėja privalo sumokėti už laikotarpį, kuriuo ji naudojasi tiksline paskola, t. y. pagal sutartį palūkanų mokėjimas yra siejamas su faktiniu paskolos sumos grąžinimu. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
Iš byloje pateiktų duomenų spręstina, kad atsakovė pagal sutartį nėra atlikusi jokių mokėjimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 76,16 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 35,46 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo 2018 m. vasario 22 d. iki sprendimo už akių priėmimo (2019 m. rugsėjo 18 d.) ir 6,55 procento pelno palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.), tačiau ne daugiau nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 40,70 Eur suma (76,16 Eur – 35,46 Eur) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 7.6, 7.7. p. nutraukus sutartį atsakovė privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti 84,02 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-05-25, taikant 0,05 proc. normą. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės priskaičiuotus delspinigius tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuotini nuo negrąžinto kredito, nesumokėto sutarties mokesčio bei nesumokėtų palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nei ieškinyje, nei jo prieduose tiksliai nenurodė konkretaus delspinigių apskaičiavimo laikotarpio pabaigos, delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo nurodyto laikotarpio pradžios 2018 m. gegužės 25 d. už 180 dienų, t. y. iki 2018 m. lapkričio 21 d. Tai reiškia, kad delspinigiai skaičiuotini nuo 625,00 Eur kredito sumos, 236,46 Eur sutarties mokesčio sumos ir 35,46 Eur palūkanų (apskaičiuotų nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. rugsėjo 18 d.), t. y. iš viso nuo 896,86 Eur sumos. Iš viso iš atsakovės priteistina 80,71 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (977,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidas 173,84 Eur sumai, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimai patenkinti 96,07 procentais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesiekia valstybei priteistinos minimalios 3,00 Eur sumos, jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai 625,00 Eur (šeši šimtai dvidešimt penki eurai) negrąžinto kredito, 236,46 Eur (du šimtai trisdešimt šeši eurai 46 ct) sutarties mokesčio, 35,46 Eur (trisdešimt penki eurai 46 ct) palūkanų, 6,55 proc. palūkanų nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau 40,70 Eur (keturiasdešimt eurų 70 ct), 80,71 Eur (aštuoniasdešimt eurų 71 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 167,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę sprendimą už akių skųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.