Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

T. V. kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną karta sudavė R. M. G. į petį, metė stiklinį ąsotį R. M. G. į galvą, tuo padarydamas R. M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuėjo miegoti. Miglė atsikėlė. Į apačią nusileido M. C. ir E. P.. Jis kartu leidosi su jais. M su E. pradėjo stumdytis, rėkauti. Dėl to, kad M. pakėlė E.. E. buvo piktas, kad jį pažadino. Pradėjo visokiais žodžiais ją vadinti. Ji atgal. Gavosi konfliktas tarp jų. Jis juos skyrė. M. puolė jį draskyti. Jis M. laikė iš nugaros apkabinęs. R. nusileido. Paėmė jį už pečių ir patraukė nuo M.. Su R. apsistumdė, nes jis galvojo, kad jis muša M.. R. nuėjo prie pakabų, iš striukės kišenės kažką išsiėmė. Jis priėjo ir papurškė dujų, nustūmė jį prie laiptų. Jis nukrito, nieko nematė. Nieko nematydamas, pagraibomis kažką paėmė nuo stalo ir paleido į tą pusę, kur buvo R.. Nesitikėjo, kad pataikys, bet pataikė. Užsidengęs akis išėjo į kiemą, nusivalė akis ir išvažiavo namo, nes žinojo, kad konfliktas ir geruoju nesibaigs. Metė tiesiog iš pykčio. Nenorėdamas tą padarė, nesitikėjo. Tuo metu jam buvo apribojimai būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Nukentėjusysis R. M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko 2016 . vasario 9 d., buvo pakviestas į T. V. gimtadienį, (duomenys neskelbtini), „Lokės pastogė“, pirties patalpose. Buvo maisto, alkoholio. Gėrė. 3 val. nuėjo miegoti. Už kokių 15 min., gal 30 min. pabudo dėl riksmų. Rėkė M. C., kad ją paleistų, jai šaukė, kad ji „kurva“, „kalė“, „čiulpsi b..į“ ir panašiai. Nusileido į apačią ir pamatė, kaip ji užspausta į kampą. Iš vienos –T. V., iš kitos E., o T. už pečių ją laikė suėmęs. C. prakirsta lūpa apatinė. Puolė skirti, atplėšė T. nuo M., jis susinervavo, necenzūriniais žodžiais išvadino, trenkė į petį. T. su E. pradėjo juos skirti. Pamatė, kad C. apalpo. Iš karto suprato, kad reikia įleisti gryno oro, eidamas prie durų matė, kaip Tadas mėtė ąsotį. Pajuto stiprų smūgį į galvą, kairėje pusėje, smilkinio vietoje ir į žandą. Kvietė greitąją. Kai atvažiavo, pasakė, kad važiuotų į klinikas siūti. T. V. pabėgo. Prašo priteisti turtinę žalą, kuri siekia 218,29 eurų. Sudaro vaistai, eksperto išvada ir negautas darbo užmokestis. Pirko „Lornoxicem“, dezinfekcinį purškalą. Neturtinė žala – 1500 eurų. Negalėjo ramiai miegoti, eiti su draugais į susibūrimus, nes klaikiai atrodė, žandas kraujavo. Buvo apatiškas, uždaras, liko randas. Jautėsi dėl smurto sužlugdytas, ėjo ginti merginos, o dar ir pats gavo. Dujų nebuvo pripurkšta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Niekas neginčija ir visi įvykyje dalyvavę asmenys sutinka, kad 2016 m. vasario 8, 9 d., kavinės - baro „Lokės pastogė" pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas T. V. gimtadienis.

Nėra ginčo, nors nurodomos įvairios įvykio pradžios versijos, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp R. M. G. ir T. V..

Pasak R. M. G., ilsėdamasis kavinės - baro „Lokės pastogė“ antrajame aukšte įrengtuose poilsio kambariuose, išgirdo M. C. riksmą. Nusileidęs apačion pamatė, kad T. V., įspraudęs į kampą, ją laikė už pečių. Jis pareikalavo ją paleisti ir dėl to kilo konfliktas.

Žemesnės instancijos teismas

Tada R. M. G. priėjo prie T. V., laikančio M. C. ir juos išskyrė. Besiginčijant Rolandui M. G. ir T. V., pasak R. M. G., ką patvirtina ir T. V., matydamas, kad M. C. (tai patvirtino M. C.) nualpo, jis ėjo link durų ketindamas jas atidaryti, kad įeitų šviežio oro. Tada, kaip nurodo R. M. G., T. V. metė ąsotį ir pataikė jam į galvą. P. T. V. R. M. G. nuėjo prie pakabų, iš striukės kišenės išsiėmė dujų balionėlį, priėjo ir papurškė dujų, nustūmė jį prie laiptų. Jis nukrito, nieko nematė. Nieko nematydamas, pagraibomis kažką paėmė nuo stalo ir paleido į tą pusę, kur buvo R.. Šiuos jo parodymus patvirtina T. V., bet teismas T. V. parodymus vertina kritiškai, kaip norą padėtį broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad jis nenurodė, kad R. M. G. nuo pakabų būtų ėjęs. Jis nurodo, kad R. M. G. išsitraukė dujų balionėlį iš striukės kišenės, pastūmė Tadą link šaldytuvo ir purškė dujų, t. y. niekur nėjo, o iš karto pastūmė T. V.. Kad buvo panaudotos kažkokios dujos nurodė ir liudytoja B. G., bet paties įvykio metu ji nebuvo, o nurodė, kad po įvykio jautė dujas. Be to, kad būtų panaudotos dujos, paneigta ir liudytojų B. V., L. B. paaiškinimais. L. R. G., policijos pareigūnas, po įvykio atvykęs į įvykio vietą, nurodė, kad jokių įtarimų dėl dujų panaudojimo įvykio vietoje nebuvo. Jautė tik alkoholio kvapą.

Ar buvo panaudotos kažkokios dujos nusikalstamai veikai kvalifikuoti jokios reikšmės neturi. Nors bandoma teigti, kad buvo būtinoji gintis, tai netgi būtinajai ginčiai atsirasti dujų panaudojimas, jokios reikšmės neturi.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai.

Kėsinimosi realumas konstatuotinas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2-K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).

T. V. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, nes niekas į jį ąsočio paleidimo akimirką į jį nesikėsino, realaus kėsinimosi net nebuvo, ir net nebuvo T. V. vaizduotėje, nes, kaip jis pats nurodo, jis buvo apimtas pykčio.

Tai, kad jis sužalojo Rolandą M. G. iš esmės pripažįsta ir T. V.. Tai patvirtinama liudytojų T. V., B. G., B. V. paaiškinimais. Tai patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G370/2016(02) (1 tomas, 12, 13, 14 b. l.), kurioje nurodyta, kad Rolandui M. G. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdos kairiame smilkinyje ir momenyje. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajam yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo žmogaus atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad T. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Bet teismas šalina iš kaltinimo tai, kad T. V. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė Rolandui M. G. į petį, nes šios aplinkybės savo paaiškinime nenurodė net ir R. M. G., to nepatvirtino ir liudytojai, apie tai nėra nurodyta ir specialisto išvadoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta, kad T. V. 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu Alšėnų g. 12, Kampiškių kaime, Kauno rajone, tyčia metė stiklinį ąsotį Rolandui M. G. į galvą, tuo padarydamas Rolandui M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.