- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- PK-238-825/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00054-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. V.
dalyvaujant privačiam kaltintojui Rolandui M. G., jo atstovei advokato padėjėjai V. B., kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui K. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Kaune (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi Statybininkų rengimo centre, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rimi“ pardavėju, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. V. kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną karta sudavė R. M. G. į petį, metė stiklinį ąsotį R. M. G. į galvą, tuo padarydamas R. M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. V. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuėjo miegoti. Miglė atsikėlė. Į apačią nusileido M. C. ir E. P.. Jis kartu leidosi su jais. M su E. pradėjo stumdytis, rėkauti. Dėl to, kad M. pakėlė E.. E. buvo piktas, kad jį pažadino. Pradėjo visokiais žodžiais ją vadinti. Ji atgal. Gavosi konfliktas tarp jų. Jis juos skyrė. M. puolė jį draskyti. Jis M. laikė iš nugaros apkabinęs. R. nusileido. Paėmė jį už pečių ir patraukė nuo M.. Su R. apsistumdė, nes jis galvojo, kad jis muša M.. R. nuėjo prie pakabų, iš striukės kišenės kažką išsiėmė. Jis priėjo ir papurškė dujų, nustūmė jį prie laiptų. Jis nukrito, nieko nematė. Nieko nematydamas, pagraibomis kažką paėmė nuo stalo ir paleido į tą pusę, kur buvo R.. Nesitikėjo, kad pataikys, bet pataikė. Užsidengęs akis išėjo į kiemą, nusivalė akis ir išvažiavo namo, nes žinojo, kad konfliktas ir geruoju nesibaigs. Metė tiesiog iš pykčio. Nenorėdamas tą padarė, nesitikėjo. Tuo metu jam buvo apribojimai būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.
Nukentėjusysis R. M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko 2016 . vasario 9 d., buvo pakviestas į T. V. gimtadienį, (duomenys neskelbtini), „Lokės pastogė“, pirties patalpose. Buvo maisto, alkoholio. Gėrė. 3 val. nuėjo miegoti. Už kokių 15 min., gal 30 min. pabudo dėl riksmų. Rėkė M. C., kad ją paleistų, jai šaukė, kad ji „kurva“, „kalė“, „čiulpsi b..į“ ir panašiai. Nusileido į apačią ir pamatė, kaip ji užspausta į kampą. Iš vienos –T. V., iš kitos E., o T. už pečių ją laikė suėmęs. C. prakirsta lūpa apatinė. Puolė skirti, atplėšė T. nuo M., jis susinervavo, necenzūriniais žodžiais išvadino, trenkė į petį. T. su E. pradėjo juos skirti. Pamatė, kad C. apalpo. Iš karto suprato, kad reikia įleisti gryno oro, eidamas prie durų matė, kaip Tadas mėtė ąsotį. Pajuto stiprų smūgį į galvą, kairėje pusėje, smilkinio vietoje ir į žandą. Kvietė greitąją. Kai atvažiavo, pasakė, kad važiuotų į klinikas siūti. T. V. pabėgo. Prašo priteisti turtinę žalą, kuri siekia 218,29 eurų. Sudaro vaistai, eksperto išvada ir negautas darbo užmokestis. Pirko „Lornoxicem“, dezinfekcinį purškalą. Neturtinė žala – 1500 eurų. Negalėjo ramiai miegoti, eiti su draugais į susibūrimus, nes klaikiai atrodė, žandas kraujavo. Buvo apatiškas, uždaras, liko randas. Jautėsi dėl smurto sužlugdytas, ėjo ginti merginos, o dar ir pats gavo. Dujų nebuvo pripurkšta.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Niekas neginčija ir visi įvykyje dalyvavę asmenys sutinka, kad 2016 m. vasario 8, 9 d., kavinės - baro „Lokės pastogė" pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas T. V. gimtadienis.
Nėra ginčo, nors nurodomos įvairios įvykio pradžios versijos, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp R. M. G. ir T. V..
Pasak R. M. G., ilsėdamasis kavinės - baro „Lokės pastogė“ antrajame aukšte įrengtuose poilsio kambariuose, išgirdo M. C. riksmą. Nusileidęs apačion pamatė, kad T. V., įspraudęs į kampą, ją laikė už pečių. Jis pareikalavo ją paleisti ir dėl to kilo konfliktas.
Šalies argumentai
T. V. nurodo, kad M. C. susikivirčijo su E. P.. M. C. puolė E. P., todėl jis sulaikė ją ir laikė kampe. Tai patvirtino ir M. C..
Žemesnės instancijos teismas
Tada R. M. G. priėjo prie T. V., laikančio M. C. ir juos išskyrė. Besiginčijant Rolandui M. G. ir T. V., pasak R. M. G., ką patvirtina ir T. V., matydamas, kad M. C. (tai patvirtino M. C.) nualpo, jis ėjo link durų ketindamas jas atidaryti, kad įeitų šviežio oro. Tada, kaip nurodo R. M. G., T. V. metė ąsotį ir pataikė jam į galvą. P. T. V. R. M. G. nuėjo prie pakabų, iš striukės kišenės išsiėmė dujų balionėlį, priėjo ir papurškė dujų, nustūmė jį prie laiptų. Jis nukrito, nieko nematė. Nieko nematydamas, pagraibomis kažką paėmė nuo stalo ir paleido į tą pusę, kur buvo R.. Šiuos jo parodymus patvirtina T. V., bet teismas T. V. parodymus vertina kritiškai, kaip norą padėtį broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad jis nenurodė, kad R. M. G. nuo pakabų būtų ėjęs. Jis nurodo, kad R. M. G. išsitraukė dujų balionėlį iš striukės kišenės, pastūmė Tadą link šaldytuvo ir purškė dujų, t. y. niekur nėjo, o iš karto pastūmė T. V.. Kad buvo panaudotos kažkokios dujos nurodė ir liudytoja B. G., bet paties įvykio metu ji nebuvo, o nurodė, kad po įvykio jautė dujas. Be to, kad būtų panaudotos dujos, paneigta ir liudytojų B. V., L. B. paaiškinimais. L. R. G., policijos pareigūnas, po įvykio atvykęs į įvykio vietą, nurodė, kad jokių įtarimų dėl dujų panaudojimo įvykio vietoje nebuvo. Jautė tik alkoholio kvapą.
Ar buvo panaudotos kažkokios dujos nusikalstamai veikai kvalifikuoti jokios reikšmės neturi. Nors bandoma teigti, kad buvo būtinoji gintis, tai netgi būtinajai ginčiai atsirasti dujų panaudojimas, jokios reikšmės neturi.
Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai.
Kėsinimosi realumas konstatuotinas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2-K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).
T. V. veikė ne būtinosios ginties sąlygomis, nes niekas į jį ąsočio paleidimo akimirką į jį nesikėsino, realaus kėsinimosi net nebuvo, ir net nebuvo T. V. vaizduotėje, nes, kaip jis pats nurodo, jis buvo apimtas pykčio.
Tai, kad jis sužalojo Rolandą M. G. iš esmės pripažįsta ir T. V.. Tai patvirtinama liudytojų T. V., B. G., B. V. paaiškinimais. Tai patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G370/2016(02) (1 tomas, 12, 13, 14 b. l.), kurioje nurodyta, kad Rolandui M. G. konstatuota odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, nepatikslinto pobūdžio žaizdos kairiame smilkinyje ir momenyje. Nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajam yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo žmogaus atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad T. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.
Bet teismas šalina iš kaltinimo tai, kad T. V. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė Rolandui M. G. į petį, nes šios aplinkybės savo paaiškinime nenurodė net ir R. M. G., to nepatvirtino ir liudytojai, apie tai nėra nurodyta ir specialisto išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad T. V. 2016 m. vasario 9 d., apie 04.00 val., kavinės - baro „Lokės pastogė“ pirties patalpoje, adresu Alšėnų g. 12, Kampiškių kaime, Kauno rajone, tyčia metė stiklinį ąsotį Rolandui M. G. į galvą, tuo padarydamas Rolandui M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Skiriant bausmę T. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas netiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti T. V. skiriant laisvės apribojimo bausmę.
R. M. G. prašo priteisti iš T. V. 218,29 eurų turtinės žalos, 1500 eurų neturtinės žalos bei patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo skirti receptiniai vaistai - Xefo 8mg (tarptautinis pavadinimas Lornoxicamum). Išlaidos šiems vaistams sudaro 13,49 eurų. Žaizdų dezinfekavimui pirko Asept purškalą 3,24 eurų. Siekiant pagerinti miego kokybę bei pašalinti atsiradusį dirglumą pirko arbatą „Neuro-3“, 6,10 eurai. Už teismo medicinos ekspertės apžiūrą sumokėjo 19,23 eurų. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 4 d. buvo nedarbingas, dėl ko negavo visų pajamų, kurias būtų gavęs dirbdamas. Už šį laikotarpį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gavo 315,16 eurų. Tuo tarpu, jeigu būtų dirbęs jo gaunamas darbo užmokestis būtų - 491,39 euras. Negautos pajamos už šį laikotarpį sudaro 176,23 eurai.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pilnai įrodytas (1 tomas, 15 – 21, 61 – 66, 84, 85, 123, 124 b. l.), todėl tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl patirto sužalojimo patyrė stiprų fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Dėl amoralaus ir smurtinio T. V. elgesio patyrė išgąstį, kadangi be jokios priežasties buvo sužalotas. Buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta - galva ir, kad padariniai dėl tokio sužalojimo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Iki šiol vis suskausta galvą. Dėl jaučiamo skausmo negali susikoncentruoti, dėl ko jaučia didelį diskomfortą. Buvo sužalotas jautrioje ir visuotinai matomoje vietoje - galvos ir veido srityje, todėl tai labai stipriai padidino jo dvasinius išgyvenimus, liko randai. Ilgą laiką po įvykio buvo apatiškas, tapo uždaras ir irzlus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam mažintinas iki 500 eurų.
Bylinėjimosi išlaidos (1 tomas, 22 b. l.) priteistinos pilnai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. vasario 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1572, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. V., dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 127,38 eurus (1 tomas, 112 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į bylos duomenis, į kaltinamojo turtinę padėtį, Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atmestina.
Pateikta susipažinimui baudžiamoji byla Nr. 01-1-12433-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina pateikėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 218,29 (du šimtus aštuoniolika eurų 29 eurocentus) eurų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 (šešis šimtus) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Likusioje dalyje R. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.
Kauno skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.
Baudžiamąją bylą Nr. 01-1-12433-16, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikėjui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.