Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „M.“ vairuotoju vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., teistas:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 1995-07-07 nuosprendžiu pagal BK 234 str. 2 d., pritaikius 45 str. – 2000 Lt bauda;Šilutės rajono apylinkės teismo 1996-12-16 nuosprendžiu pagal BK 207 str. 1 d. 4000 Lt bauda; Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997-10-22 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 1998-01-14, pagal BK 214 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m. su 10 MGL (1100 LT) bauda. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1998-07-09 paleistas lygtinai.Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-03-25 nuosprendžiu pagal BK 234 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., vykdymą atidedant 3 m. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės. 2009-06-22 išbrauktas iš Šiaulių m. ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos.Šiaulių apygardos teismo 2006-09-19 nuosprendžiu pagal BK 307 str. 1 d. – 50 MGL (6250 LT) bauda.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas jo paties suburtoje organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotoje grupėje kartu su T. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir G. K. (nusikalstamos veikos padarymo metu – G. Z.), kurio atžvilgiu 2014-09-05 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, organizuotos grupės nariams veikiant UAB „T.“, registruotos J. Basanavičiaus g. 144A, Šiaulių m., vardu, laikotarpiu nuo 2010-02-02 iki 2010-02-22 apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, tai yra padarė sukčiavimą, o būtent: 2010 m. sausio mėn., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. J. subūręs organizuotą grupę, kurios nariais buvo jis pats, T. V. ir G. K., šios organizuotos grupės nariams iš anksto susitarus daryti bendrą tęstinį sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, parengęs šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – veikti UAB „T.“ vardu bei UAB „T.“, kaip tarpininkei, gavus išankstinį apmokėjimą iš ūkio subjektų (užsakovų) už krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaityti pagal sudarytas sutartis su ūkio subjektais, suteikusiais krovinių pervežimo paslaugas, o gautus pinigus pasidalinti, bei paskirstęs organizuotos grupės nariams atlikti konkrečias užduotis, tai yra - G. K., kaip UAB „T.“ direktoriui – organizuoti UAB „T.“ veiklą ir su ūkio subjektais pasirašinėti krovinių pervežimo sutartis bei iš banko sąskaitos paimti iš anksto pervestą apmokėjimą, T. V. – netiesiogiai, per G. K., duoti nurodymus kitiems UAB „T.“ darbuotojams, ieškoti klientų bei lydėti G. K. į banko skyrių ir dalyvauti paimant pinigus, o jam, kaip nusikalstamos veikos organizatoriui, koordinuojant šios organizuotos grupės neteisėtai vykdomą veiklą ir padalinant apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas, G. K. jo nurodymu neįvykdžius su ūkio subjektais, suteikusiais krovinių pervežimo paslaugas, sudarytų sutarčių sąlygų ir jiems nesumokėjus už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tai yra :

2010-02-02 sutarties Nr. K-1001, sudarytos UAB „A.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0580 – 2831,29 Lt;

2010-02-03 sutarties Nr. K-1002, sudarytos UAB „A.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0565 – 2831,29 Lt;

2010-02-03 sutarties Nr. K-1003, sudarytos UAB „A.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0645 – 2831,29 Lt;

2010-02-04 sutarties Nr. K-1004, sudarytos UAB „A.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „A.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. G0580 – 2900,36 Lt;

2010-02-04 sutarties Nr. G-2009.02.04/1, sudarytos su UAB „J.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „J.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JAD 038311 – 3551,20 Lt;

2010-02-05 sutarties Nr. K-1005, sudarytos su UAB „MB Grupė“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „MB Grupė“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBG 10-44 – 3133,42 Lt;

2010-02-08 sutarties Nr. K-1006, sudarytos su UAB „D.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „D.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DENR 0000001 – 2506,73 Lt;

2010-02-08 sutarties Nr. K-1007, sudarytos su UAB „D.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „D.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DEN 0000047 – 2506,73 Lt;

2010-02-08 sutarties Nr. K-1008, sudarytos su UAB „Jo.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „Jo.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EJJ 0003543 – 1506,73 Lt;

2010-02-09 sutarties Nr. G-2009.02.09/1, sudarytos su UAB „R.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „R.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RAI 5320 – 3551,20 Lt;

2010-02-12 sutarties Nr. R-2009.02.12/1, sudarytos su UAB „Jr.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „Jr.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VŽT AS 0000002 – 1671,15 Lt;

2010-02-12 įmonės „B. G. G.“ tarpusavio susitarimo sąlygų bei neatlikus krovinio pervežimo paslaugų už iš anksto pervestus 9840,48 Lt;

2010-02-18 sutarties Nr. K-1010, sudarytos su UAB „T.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „T.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMM 005224 – 3008,08 Lt;

2010-02-19 sutarties Nr. R-1012, sudarytos su J. K. PĮ, sąlygų bei nesumokėjus J. K. PĮ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3049,85 Lt;

2010-02-22 sutarties Nr. R-2010 02 22/2, sudarytos su UAB „E.“, sąlygų bei nesumokėjus UAB „E.“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ERA 000016 – 3154,30 Lt;

2010-02-22 sutarties, sudarytos su A. Z. įmone, sąlygų bei nesumokėjus A. Z. įmonei pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GCB 0001414 – 3049,85 Lt,

tokiu būdu A. J. dalyvaujant jo paties suburtoje organizuotoje grupėje bei jam koordinuojant šios organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiką, kartu su kitais organizuotos grupės nariais T. V. ir G. K. bendrais tyčiniais veiksmais apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir neteisėtai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 51923,95 Lt piniginių lėšų, kurias tarpusavyje pasidalino.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad susipažino su G. K. tuo metu, kai jis vežė malkas, anglis. G. K. turėjo mašiną, su kuria vežė krovinius. G. K. sakė, kad verslas geras, tik reikia pinigų, todėl jis investavo 22 000 litų. Tuomet jis supažindino su T. V., kuris turėjo patirties su krovinių vežimu. Jie sutarė kad nuo krovinio mokės 5 procentus. Atsirado užsakymų krovinių pervežimui, G. K. pradėjo grąžinti skolas. Grąžino 10 000 litų ir dingo. Klausė T. V. apie padėtį įmonėje, sakė darbo yra, bet nėra G. K., negali nieko daryti. Vasaros pabaigoje G. K. kaip jam sakė dar tarėsi dėl krovinių. Jei nebūtų pabėgęs į Ameriką, būtų viskas susitvarkę. Pradžioje G. K. prašė pinigų kurui. Davė 1000 litų. Dėl pinigų susitarė telefonu. Vėliau skolino ofiso remontui, bet jokio skolos dokumento nerašė. Vėliau susitikę kalbėjo, kad verslas geras. Jam svarbu buvo atsiimti skolą. Sumų už krovinių pervežimą nežino. Iš kokių pinigų G. K. jam grąžino skolą nežino. Skolą grąžinti pradėjo nuo sausio mėnesio. G. K. nesakė, kad išvyksta iš Lietuvos. Su kokiomis įmonėmis G. K. dirbo, nežino. Kuo vertėsi įmonė žinojo, nes G. K. sakė. Jis nesupranta logistikos, todėl to verslo nesiėmė. Šiai dienai G. K. jam skolingas 10 000 Lt. Į teismą nesikreipė, nes neturi jokio dokumento, įrodančio, kad skolino pinigus. Dabar po akistatos ir jo prisipažinimo, gali kreiptis į teismą. Žino, kad G. K. Amerikoje irgi skolinosi iš merginos pinigų. Mažeikiuose jo sugyventinės tėvai už skolas užstatė namą. Kai B. K. įsidarbino G. K. įmonėje, tada jis buvo nuvažiavęs pas ją. Su G. K. susidraugavo, nes jis labai lengvai bendraujantis. Jei G. K. būtų iš karto prašęs paskolinti visą sumą, nebūtų skolinęs. Per keletą kartą susidarė tokia suma. Ant G. K. buvo supykęs, bet jis gražiai kalbėjo, sakė yra krovinys į Estiją, jis patikėjo. Vėliau pradėjo grąžinti skolą. T. V. seniai pažįsta, žinojo kuo jis vertėsi, todėl supažindino su G. K.. Jų pokalbyje dėl darbo dalyvavo, bet nesigilino, nes nesuprantamas verslas. Jie bendrą kalbą rado. T. V. dirbo, o G. K. pabėgo. T. V. galvojo, kad jis su G. K. susitarė, sakė, kad supažindino su aferistu. Tyrėjai sakė, kad T. V. nepažįsta. Po to buvo daug klausimų ir atsiminė. Su T. V. daugiau nebendravo, nes jis supyko ant jo.

Liudytojas G. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su A. J. yra draugai. Su juo susipažino 2009 m. vasarą. UAB „T.“ įkurta 2008 m. vasarą. Atėjo sunkūs laikai, įmonė nebuvo atsiskaičiusi su žmonėmis, buvo nesumokėti lizingai. 2009 m. gruodžio mėnesį A. J. pasiūlė pagalbą, t. y. atstatyti įmonės veiklą. Sakė, kad reikia imti krovinius ir apmokėti per tris mėnesius. A. J. buvo vadybininkas, nors oficialiai nedirbo, bet žinojo iš kur paimti krovinius, duodavo nurodymus vadybininkams, o jis nieko nedarė, tik pasirašydavo. Tikėjo, kad kaltinamasis tikrai padės. Atrodė, kad viskas realiai, bet kai reikėjo mokėti pinigus, suprato, kad nesąmonė. Užsakovai pervesdavo pinigus, jie nuimdavo ir atiduodavo A. J. grynais. Pinigus jam davė, nes buvo skolingas. Važiuodavo su T. V., kuris yra A. J. draugas. T. V. laukdavo automobilyje, o jis nuimdavo pinigus. Pinigus, gautus už krovinius, atiduodavo A. J. ir T. V., mokėjo už pagalbą. Tarėsi, kad iš pradžių pinigus pasiims A. J., vėliau nebereikės mokėti. Kiek įmonė uždirbs, tiek investuos. Užsakymus priimdavo T. V.. Jis viską žinojo ir nurodydavo vadybininkams. Elektroniniu paštu reikėdavo nusiųsti įsakymus, bet jis nieko nesiuntė, kažkas tai darė. Jis viską suprato po 2-3 savaičių, nes susidarė didelės skolos. Kai užsimindavo, tai jam sakydavo, kad pervežtų krovinius ir pinigų bus. Vadybininkams už savaitę sumokėjo grynais. T. V. žinojo klientus, kurie atsiskaitys iš anksto. Jis planavo atsiskaityti vėliau. Žinojo, kad atsiskaityti nėra galimybių. Kiek yra skolingas A. J. už ofiso įrengimą, nežino. Iki 2010-02-10 buvo pasiskolinęs 12 000 Lt. Ofiso įrengimui pasiskolino 10 000 Lt ir skolino kurui. Mano, kad yra skolingas 12-13 000 Lt. Už automobilio „BMW“ remontą mokėjo skolintais iš I. P. 5 600 Lt. Už automobilio remontą iš A. J. nesiskolino. Skolinosi iš I. P., nes norėjo automobilį pasiimti iš autoserviso. A. J. skolino pinigus vilkikams ir kurui, kad važiuotų ir vežtų krovinius. A. J. nepristatė plano kaip vežami kroviniai. Buvo Vilniuje, rodė iš kur vežami kroviniai. Už pinigus niekur nepasirašė. Su vadybininkais bendravo dėl skolos, planavo atsiskaityti. Minčių apgauti neturėjo. Ką galvojo A. J., nežino. Nuo krovinio likdavo 100 eurų, bet kai juos reikėjo atiduoti, tada suprato, kad nieko nebus. Organizuota grupė buvo tokia, kad jis pasirašė, o T. V. organizavo. A. J. nieko neorganizavo. Su A. J. kalbėjo, kad veš krovinius, įmonė atsigaus ir A. J. bus partneris. Vadybininkų darbo užmokesčiui, kurui, ofiso remontui reikėjo pinigų. Kiek pinigų buvo paimta ir kiek sugrąžino, negali pasakyti. Tuo metu A. J. pinigus davė už pagalbą. Manė, kad turėjo būti vežami kroviniai, atsiskaitoma su užsakovais ir tada dalinamas pelnas. Susitarimas buvo žodinis, kad jis nuims pinigus iš banko ir atiduos A. J. už pagalbą. Sutartyse su klientais buvo numatyta, kad pinigai bus sumokėti. Teisme jis davė parodymus ir jie teisingi. Kad sukčiauti, tokių minčių nebuvo. Kad išvyks, nesakė, nes gavo spaudimą iš T. V.. Jis žino ankstesnius A. J. veiksmus ir nenori kalbėti. Tokių įmonių, kurioms buvo siūloma pagalba kaip jam, buvo ir anksčiau. Vaiko motinos vardu ėmė paskolas, bet apie tai ji žinojo. Grįžęs iš Amerikos paskolų neėmė. Ar vaiko motina kreipėsi į teismą, nežino. Už paskutinio pervežto krovinio pinigus, nusipirko bilietą į Ameriką. Pas A. J. namuose yra buvęs daug kartų ir su T. V.. A. J. žmona iš darbo išėjo savo noru. Vadybininkams mokėjo grynais. Tikėjo, kad įmonę galima atstatyti. Užsakymai buvo išankstiniai. Tuo rūpinosi T. V.. A. J. sakė, kad jeigu sutiks T. V., tada įmonę padės atstatyti. T. V. įvedė internetą ir ieškojo vadybininkų. Galvojo, kad krovinius veš pagal išankstinius apmokėjimus ir pinigus pasidalins. Buvo sutarę, kad kiekvienam po 30 procentų ir 10 procentų įmonei. Jis pinigų negaudavo, nes atiduodavo skolą A. J., kuris sakė, kad viskas turi būti pagal T. V.. A. J. jam skolino, o jis jam atiduodavo, bet jokio dokumento nepasirašė. Trise kabinete kalbėjosi kaip pinigai bus dalinami ir kad atiduoti jis turės A. J.. Koks buvo įmonės balansas iki atėjo A. J., nežino. Duodavo pinigus A. J. ir T. V. todėl, kad tikėjo, jog padės. Pinigai buvo nemaži. Galėjo pats vienas imti krovinius, pinigus dėti į kišenę ir išvažiuoti. Kad nieko nebus, suprato kai vadybininkai pasakė, kad reikia atlikti pavedimus. Dėl įmonės atstatymo tarėsi su A. J.. Daugiau apie nieką nekalbėjo. Sausio mėnesį susitiko ofise ir A. J. pasakė, kad reiks klausyti T. V.. Įmonė užsiėmė logistika, buvo pervežami kroviniai, dirbo kaip tarpininkai. A. J. žinojo, kad pervežami kroviniai, bet nežinojo, koks pelnas. Iki to įvykio krovinius taip pat vežė, krovinius rasdavo pats, iki neatsirado T. V.. Kai jis dirbo vienas, išankstinių užsakymų nebuvo. T. V. ką reikia daryti nurodinėjo per jį. Kas rašydavo elektroninius laiškus, nežino. „Skype“ bendravo jis, kai jau buvo išvažiavęs. Manė, kad vadybininkai dirbs ir pradės gerėti įmonės finansinė padėtis. Buhalterija aplaidžiai nebuvo tvarkoma. Ofiso nuomos, jo remonto išlaidos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

Liudytoja R. V. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta A. J.. Dirbo G. K. įmonėje UAB „T.“ logistikos vadybininke. Ekspedijuodavo krovinius. Dirbo su senais ir naujais klientais 3-4 mėnesius. Direktorius buvo G. K.. Į ofisą buvo atvažiavęs T., kuris siuntė elektroninius laiškus, reikalavo pildyti ataskaitas. Su T. aptardavo laiškus, bet jis nurodymų nedavė. Viskas buvo daroma elektroniniais laiškais. Kokie kroviniai buvo užsakomi, nežino. Ataskaitas pateikdavo buhalterei. Krovinių liepė ieškoti direktorius ir elektroniniais laiškais. Kartu dirbo vadybininkas K. R.. Vėliau jie prašė išmokėti atlyginimą ir atsiskaityti su klientais. Atlyginimo nesumokėjo, tada ir sužinojo, kad direktorius išvykęs. Vėliau į ofisą atvažiavo T. V. ir moteris, kurie grynais sumokėjo po 500 Lt. UAB „A.“ įmonę rado „Cargo“ puslapyje, priėmė užsakymą, pasirašė sutartį. Sutartyje buvo nurodytas apmokėjimo terminas – 45 dienos. Įrašomas terminas ir tikimasi, kad atsiskaitys. Ją įdarbino direktorius G. K..

Liudytojas K. R. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta A. J.. G. K. yra buvęs darbdavys, o jis dirbo UAB „T.“ vadybininku. Pagal darbo skelbimus ieškojo darbo, rado, sutarė dėl atlyginimo ir pradėjo dirbti. Ieškojo krovinių, bandė dirbti. Padirbo du mėnesius, nemokėjo atlyginimo ir išėjo. Prašė, kad sumokėtų už darbą, tai davė po 500 Lt. Dirbo dviese. Į ofisą atvažiuodavo ir T. V., ir daugiau žmonių, bet jie nedirbdavo. A. J. nematė. T. V. buvo ekspedicijos specialistas. Jie su juo pasišnekėdavo, T. V. pasakydavo savo nuomonę. Darbo reikalais bendravo su G. K.. Nurodymus gaudavo žodžiu, arba kai būdavo išvykęs – elektroniniu paštu. Juos spausdavo reikalauti, kad už pervežimus sumokėtų pinigus. Elektroniniais laiškais reikalaudavo informuoti kam skambino, kam vežė krovinius. Su T. V. susitikę kalbėdavosi, bet ne formaliai. Finansinių operacijų neatlikinėjo. Sudarydavo sutartis, numatydavo apmokėjimo terminus. Derindavo apmokėjimų atidėjimą ir tai buvo normalu. Klientus atrinkdavo pagal mokumą. Informuodavo, kad reikia sumokėti klientams. Sutartys buvo standartinės. Kartais pasirašydavo vadybininkai, kartais G. K.. Jam T. V. nevadovavo ir nurodymų nedavė. Nurodymus duodavo G. K.. Dėl įdarbinimo kalbėjosi ofise, nepamena, ar direktorius buvo vienas ar ne. Praėjus savaitei po direktoriaus dingimo, T. V. liepė duoti ataskaitą kur vežti kroviniai ir reikalauti pinigų. Bendravo per „skype“ vardu „G.“, iki pradėjo reikšti pretenzijas. Sausio mėnesį buvo pervežta 10-15 krovinių. Tiksliai sunku pasakyti. Ofisui patalpos buvo nuomojamos, suremontuotos, buvo kompiuteriai, bet kam priklausė, nežino.

Liudytoja B. K. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. J., kartu gyveno 2001-2010 m. Ji dirbo su įmonių įkūrimu. Jai paskambino G. Z., sakė nori įkurti įmonę, dirbs su granulėmis. Ji ruošė skrajutes, skolino automobilį, kad pigiau grįžtų į namus. UAB „T.“ turėjo vieną automobilį, sandėliavimo patalpas. Ji dirbo vadybininke kelis mėnesius. Darbą rado pagal įdėtą skelbimą, bet vadovas pasirodė nepatikimas ir išėjo. Skambino vadovas pagal jos skelbimą ir CV. A. J. kažkiek žinojo apie įmonės veiklą, nes normalu grįžus pasakyti kaip sekėsi darbe. Dirbo 2009 m. rugsėjo ar spalio mėnesiais. UAB „T.“ buhalteriją tvarkė buhalterė. Nieko nežino apie A. J. ir G. Z. paskolas ar turtinius santykius.

Liudytojas A. B. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. J. nepažįsta. Jis yra UAB „ E.“ direktorius. Bendravo su UAB „T.“ vadybininke R. V.. Vežė krovinius į Vokietiją. Vieną sąskaitą apmokėjo, kitos ne. Klausė vadybininkės, sakė G. Z. išvyko. Jis jį pažinojo, nes kartu dirbo. Žinojo, kad jis UAB „T. “direktorius. Pasitikėjo juo ir vadybininke R. V., nes ji gera vadybininkė. UAB „T.“ įmonės veikla domėjosi. Darbus atliko, dokumentai pateikti į bylą. Jei gerai pamena, neapmokėjo vienos sąskaitos už krovinio pervežimą. Tai buvo 2010 metų pradžioje. Atsiskaitymo laikas nebuvo praėjęs kai kalbėjo su R. V.. Norėjo ir toliau dirbti, bet R. V. pasakė, kad daugiau nevežtų krovinių. Sakė, kad direktorius pasikeitė pavardę ir dingo. Apie A. J. ir T. V. žino tik iš bylos. Sąskaitoje nurodo 30 dienų atsiskaitymo laikotarpį, bet apmoka ir po 45, net iki 60 dienų. Tai normalu. Pervežęs krovinius kalbėjo su R. V. praėjus 20 dienų.

Liudytojas M. M. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. nepažįsta. Jis yra UAB „A.“ direktorius. Verslo santykius su UAB „T.“ turėjo, pervežė vieną krovinį į užsienį. Per mėnesį perveža nuo 70 iki 100 krovinių, bet pagal dokumentus UAB „T.“ pervežė vieną krovinį. Buvo užsakymas, išvežimas ir apmokėjimas. Jis asmeniškai užsakymo nepriėmė. Kaip užsakymas buvo gautas negali pasakyti, gal „Cargo LT“ skelbimas buvo, gal patys paskambino. Kalbėjo su buhaltere, žala įmonei nepadaryta. Pagal dokumentus, jei yra direktoriaus parašai, pavedimai buvo atlikti. Vienas krovinio pervežimas, pateikta sąskaita, padarytas apmokėjimas. Skolos nėra, vadinasi viskas gerai.

Liudytojas A. B. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. nepažįsta. Jis dirba „MB grupė“ direktoriumi. Verslo santykius su UAB „T.“ turėjo, pervežė vieną krovinį iš Lietuvos į užsienį, pervežė grūdus. Pagarsinus 2010-06-14 liudytojo apklausos protokolą (1 t., 116-117 b. l.), liudytojas A. B. juos patvirtino ir parodė, kad dėl skolos kreipėsi į teismą. Skolos neprisiteisė, nes vyko baudžiamoji byla. Nepamena, ar į teismą kreipėsi su civiliniu ieškiniu, ar dėl teismo įsakymo. Su UAB „T.“ dirbo ne tik jų įmonė, bet ir „Dangera“. Ar įmonei „Dangerai“ buvo skolingi, nežino. Bendravo ir su ankstesne firma, po to pasikeitė įmonės pavadinimas, bet vadovas liko tas pats. Buvo įdirbis, todėl pasitikėjo, nors įmonė pasikeitė. Už pervežtą 2010-02-08 krovinį per 30 dienų neatsiskaitė. Kadangi neatsiskaitė, kreipėsi į teismą. Atsiskaitymas per trisdešimt dienų normalus terminas. Jie laukia ir ilgiau, jei neatsiskaito per 60 dienų, tada imamasi priemonių. Už pervežimą neatsiskaitė, pasiskelbė biržoje ir sulaukė skambučių iš kitų vežėjų. Įtarimų jokių nebuvo, nes su tuo asmeniu dirbo ir anksčiau.

Liudytojas J. K. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad dirba J. K. įmonėje. Pagal skelbimus „Cargo“ puslapyje priimdavo užsakymus ir veždavo krovinius. Vieną krovinį vežė UAB „T.“ į Vokietiją. Pervežimą atliko, o sąskaitos niekas neapmokėjo. UAB „T.“ užsakymą pats rado. Telefonu susitarė, sutartį siuntė faksu arba elektroniniu paštu. Dėl užsakymo bendravo su K. R., kuris darė užsakymą. Kai neapmokėjo skambino, kalbėjo, žadėjo apmokėti, bet neapmokėjo. Prieš pervežant krovinį tikrina, ar užsakovas neskolingas Sodrai, tikrina kam skolingi. Apmokėjimas turi būti padarytas per 30-40 dienų. Įvykdęs užsakymą, išrašo sąskaitą. Ar bendravo su UAB „T.“ vadovu, nepamena. Dėl žalos nesikreipė, nes buvo nedidelė suma. Tuo metu buvo krizinis laikotarpis, rizikavo. Mano, kad įmonė nebuvo skolinga, nes nebūtų vežę krovinio. Informacijos, kad įmonė nemoki neturėjo.

Liudytojas K. P. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba UAB „T.“ įmonėje. Tada dirbo UAB „D.“. Su UAB „T.“ turėjo verslo santykius. Pažįstama vadybininkė dirbo UAB „T.“ ir pasiūlė krovinį. Vežė du krovinius. Jis dirbo vadybininko pareigose, o 2010 m. buvo ir direktorius. Su R. V. yra pažįstamas nuo mokyklos laikų. Ji ir K. R. dabar dirba jo įmonėje. Pervežė du krovinius, atsiskaitymo negavo. R. V. paskambino ir pasakė, kad dingo direktorius, nežino ką daryti. Jis taip pat bendravo ir su vadybininku K. R., o su direktoriumi nebendravo. Kai neapmokėjo sąskaitų, ruošė dokumentus į teismą ir prisiteisė. Po R. V. skambučio, skambino įmonei, kuriai vežė krovinį, manė, kad dar nebus sumokėję. Sužinojo, kad sumokėjo avansu. Juozaičio įmonėje dirbo žmogus, kurį pažinojo ir jis patvirtino, kad UAB „T.“ nemoki. R. V. paskambino ir pasakė, kad direktorius dingo, prie sąskaitų ji neprieina, liepė ruošti dokumentus į teismą. UAB „T.“ dirbo trys darbuotojai. Krovinį užsakė „B.“, o vežė „T.“, kuriems sumokėjo.

Liudytojas R. I. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. nepažįsta. Jis yra „T.“ įmonės savininkas ir direktorius. Su UAB „T.“ jokių santykių neturėjo. Iš UAB „D.“ sužinojo, kad jiems nesumokėjo, bet UAB „D.“ jiems buvo sumokėję. Įsiskolinimas liko UAB „D.“ įmonei. R. V. pažįsta, ji informavo. Kiti vežėjai irgi skambino jai dėl neapmokėtų sąskaitų. UAB „T.“ įmonės direktorius nežinomas. Jis bendravo tik su R. V..

Liudytojas A. G. teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „A.“ direktorius. Dėl verslo santykių su UAB „T.“ buvo apklaustas. UAB „T.“ prašė nuvežti krovinius. Krovinius nuvežė, bet neapmokėjo. Dirbo vadybininkė R. V., kuri anksčiau dirbo kitoje įmonėje ir jiems niekada nebūdavo jokių problemų, visada apmokėdavo. Vežė keturis krovinius, visus juos derino su vadybininke R. V.. Atsiskaityti turi per 45 dienas, bet neatsiskaitė. Įmonę UAB „T.“ ragino sumokėti. Kokį krovinį vežė, nežino. Žala atsirado, kai neapmokėjo sąskaitų. UAB „T.“, kiek žino, visus pinigus gavo, tik jiems nesumokėjo. Civiline tvarka nesikreipė. Kas nuėmė pinigus, nežino.

Akistatos, atliktos tarp įtariamųjų G. K. (Z.) ir T. V., metu G. K. patvirtino savo duotus parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (3 t., 145-148 b. l.).

2014-09-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir nuteistas pagal Bk 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio matyti, jog G. K. nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nuosprendis yra įsiteisėjęs (3 t., 170-185 b. l.).

Apklaustas įtariamuoju (baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00025-10) T. V. parodė, kad 2010 metų pradžioje A. J. prašymu padėjo UAB „T.“ direktoriui G. K. (Z.) vykdyti verslą dėl krovinių pervežimų. T. V. teigimu, jis iš karto nežinojęs apie planuojamą daryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, tik vėliau pradėjo įtarinėti, kad kažkas yra negerai, kai įmonės sąskaitoje trūko pinigų, o jis žinojo, kad tikrai pinigų turėjo būti. T. V. nurodė, kad A. J. yra susijęs su įvykdyta nusikalstama veika, ją organizavo ir užvaldė visus apgaule į įmonės sąskaitą gautus pinigus. Jis kelis kartus matė, kaip G. K. (Z.) perdavė A. J. pinigus, paimtus iš UAB „T.“ sąskaitos. Jis suprato, kad tai įmonės pinigai, nes prieš tai su G. K. (Z.) lankėsi DNB banke. T. V. teigimu jis jokių įmonės pinigų negavo, tik buvo sutaręs su A. J. ir G. K. (Z.) 10 % nuo apyvartos už pagalbą, kurių taip pat negavo. T. V. nurodė, kad visus pinigus užvaldė A. J. (4 t., 4-6, 9-10 b. l.).

2014-11-19 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00271-10 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas paieškomo įtariamojo T. V. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., suteikiant baudžiamosios bylos Nr. 40-9-00472-14 (1 t., 22-25 b. l.).

Liudytoju apklaustas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „J.“ direktoriumi. 2010-02-04 į įmonės vadybininką kreipėsi UAB „T.“ atstovas ir pasiūlė atlikti pervežimo paslaugas iš Lietuvos į Olandiją. Pasiūlyta kaina tiko. Tą pačią dieną buvo gauta UAB „T.“ sutartis, kur buvo nurodyta krovinio pakrovimo vieta UAB „E.“ Vievyje, o iškrovimo vieta – Olandijoje, nurodyta, kad apmokėjimas bus per 30 dienų nuo įvykdyto pervežimo. UAB „J.“ sutarties sąlygas įvykdė, tačiau UAB „T.“ su jais neatsiskaitė, nors visi dokumentai buvo išsiųsti. UAB „T.“ jiems liko skolinga 3551, 20 Lt (1 t., 59-60 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą S. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „J.“ su UAB „T.“ buvo sudariusi krovinio pervežimo sutartį, pervežimo paslaugas suteikė, tačiau jiems už darbą UAB „T.“ neatsiskaitė (1 t., 61-67 b. l.).

Liudytoja apklausta R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „E.“ vadybininke ir ji 2010 metų vasario mėnesį tinklalapyje www.cargo.lt paskelbė ieškanti įmonių, galinčių suteikti krovinio pervežimo paslaugas. Jai paskambino UAB „T.“ atstovai ir pasiūlė paslaugas. Tuomet ji parengė tipinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią iki 2010-02-08 į Olandiją turėjo būti pristatyta 24000 kg makulatūros. G. Z. pasirašyta sutartis su anspaudu buvo atsiųsta atgal į UAB „E.“. 2010-02-04 UAB „T.“ buvo padarytas išankstinis apmokėjimas už paslaugas. Taip pat dar vieną krovinio pervežimą UAB „T.“ vykdė 2010-02-12. Vėliau ji sužinojo, kad pervežimus vykdė UAB „J.“ ir UAB „Jr.“, tačiau su šiomis bendrovėmis UAB „T.“ neatsiskaitė (1 t., 68-69 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą R. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „T.“ buvo sudarytos dvi krovinio pervežimo sutartys, pagal kurias UAB „E.“ pervedė išankstinius apmokėjimus į UAB „T.“ sąskaitą – 3634,76 Lt ir 3634,77 Lt (1 t., 70-75 b. l.).

Liudytoju apklaustas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „R.“, kuri tarpininkauja pervežant krovinius, direktoriumi. 2010-02-09 į bendrovę kreipėsi UAB „T.“ atstovai dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Belgiją. Buvo su UAB „T.“ sudaryta sutartis, kurią pasirašė G. Z.. UAB „R.“ sutarties sąlygas įvykdė, tačiau UAB „T.“ su jais neatsiskaitė, nors visi dokumentai buvo išsiųsti. UAB T.“ jiems liko skolinga 3551, 20 Lt (1 t., 83-84 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą R. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „T.“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „R.“ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „T.“ liko skolinga 3551, 20 Lt. (1 t., 85-90 b. l.).

Liudytoja apklausta D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B.“ vadybininke. Bendrovė gamina ir prekiauja kuro granulėmis bei ieško transporto šių prekių pervežimams. 2010-02-17 įmonė gavo žinutę iš UAB „T.“, kurie siūlėsi pervežti krovinį. Buvo sutarta, kad UAB „T.“ pasirūpins keturių tentuotų mašinų kuro granulių pervežimu į Italiją, įmonę „B. G.“. Už visus pervežimus UAB „T. išrašė 13120,64 Lt sąskaitą ir prašė apmokėti iš anksto. Ji apie tai pranešė Italijos įmonei ir šį įmonė reikiamą sumą pervedė tiesiai į UAB „T.“ sąskaitą. Vienas krovinys buvo pristatytas į Italiją, po to ryšys su UAB „T.“ dingo ir trys krovinių pristatymai nebuvo įvykdyti. D. M. bendravo kelis kartus su UAB „T.“ vadybininku ir ragino vykdyti sutartį ar grąžinti pinigus. Vadybininkas teigė, kad direktorius yra išvykęs į Vokietiją. UAB „T.“ liko skolinga Italijos įmonei už iš anksto pervestą apmokėjimą už tris neįvykdytus pervežimus (1 t., 103-104 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą D. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Italijos įmonė „B. G.“ iš anksto pervedė UAB „T.“ 13120,64 Lt už keturis krovinio pervežimus, o buvo įvykdytas tik vienas ir UAB „T.“ Italijos įmonei liko skolinga 9840,48 Lt. (1 t., 105-114 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą liudytojas A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad su UAB „T.“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „MB grupė“ įvykdė krovinio pervežimo sąlygas, bet apmokėjimo negavo ir UAB „T.“ liko skolinga 3133,42 Lt (1 t., 119-127 b. l.).

Liudytoju apklaustas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Jr.“, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais, direktoriumi. 2010 m. vasario mėnesį įmonė iš UAB „T.“ gavo pasiūlymą pervežti popieriaus krovinį į Olandiją. Buvo sudaryta pervežimo sutartis ir nustatyta paslaugos kaina 3342,31 Lt. Iš UAB „T.“ paprašė išankstinio pusės sumos apmokėjimo ir pavedimu gavo iš šios įmonės 1671,16 Lt. Atlikus darbą, iš UAB „T.“ likusios sumos nebegavo. Jam susisiekus su UAB „T.“ vadybininku, šis nurodė, kad direktorius yra dingęs, o jis nėra įgaliotas spręsti piniginius reikalus. UAB „T.“ liko skolinga 1671,15 Lt (1 t., 134-135 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą A. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „T.“ ir UAB „Jr.“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pervesta iš anksto pusė sumos, darbai atlikti ir likutis nebesumokėtas (1 t., 137-142 b. l.).

Liudytoju apklaustas E. J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Jo.“ direktoriumi ir ši įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais.2010-02-08 UAB „T.“ kreipėsi į jo įmonę su pasiūlymu pervežti krovinį iš Vilkaviškio į Vokietiją. Buvo sudaryta sutartis. Nurodytu laiku krovinys buvo pristatytas į Vokietiją, tačiau per 30 dienų nuo krovinio pervežimo UAB „T.“ neatsiskaitė ir liko skolinga 1506,73 Lt (1 t., 149-150 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą E. J. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Jo.“ įvykdė UAB „T.“ užsakymą, pervežė krovinį ir už šią paslaugą UAB „T.“ jiems nesumokėjo (1 t., 152-156 b. l.).

Liudytoju apklaustas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „E.“ direktoriumi ir ši įmonė užsiima ekspedijavimu. 2010-02-22 UAB „T.“ vadybininkė pasiūlė pervežti krovinį ir buvo sudaryta sutartis. Atlikus darbus UAB „T.“ buvo persiųsta PVM sąskaita faktūra 3154,30 Lt sumai, tačiau ji per 15 dienų numatytą terminą nebuvo apmokėta. Vėliau A. B. kontaktavo su vadybininke Rūta, kuri nurodė, kad direktorius yra dingęs (1 t., 158-159 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą A. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius UAB „E.“ sutarties su UAB „T.“ sudarymo faktą ir paslaugos suteikimą už 3154,30 Lt sumą. (1 t., 161-165 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą liudytojas M. M. pateikė dokumentus, patvirtinančius apie sandorį su UAB „T.“ ir išankstinį apmokėjimą šiai įmonei (1 t., 174-179 b. l.).

Liudytoju apklaustas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „T.“ dirba transporto vadybininku ir ši bendrovė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. 2010-02-18 Skype pagalba į jų įmonę kreipėsi UAB „T.“ vadybininkai ir pasiūlė pervežti krovinį į Vokietiją. Tą pačią dieną iš UAB „T.“ buvo gauta sutartis dėl krovinio pervežimo. Krovinys pagal sutartį buvo pakrautas 2010-02-22, o 24 dieną buvo nuvežtas ir iškrautas Vokietijoje. Grįžus vairuotojui į Lietuvą, paštu buvo išsiųsti dokumentai, tačiau apmokėjimas už suteiktas paslaugas nebuvo įvykdytas. UAB „T.“ buvo padaryta 3008,08 Lt žala (1 t., 180-181 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą V. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „T.“ įvykdė sudarytos su UAB „T.“ sutarties sąlygas, bet negavo apmokėjimo (1 t., 182-188 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą J. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį su UAB „T.“, už kurį nebuvo apmokėta (2 t., 3-7 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą A. Z. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį su UAB „T.“, už kurį nebuvo apmokėta (2 t., 19-24 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą K. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius įvykusį sandorį su UAB „T.“, už kurį nebuvo apmokėta, ir teismo sprendimą dėl priteistos sumos. (2 t., 33-48 b. l.).

Pagal dokumentų pateikimo protokolą A. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp UAB „T.“ ir UAB „A.“ buvo sudarytos 4 krovinių pervežimo sutartys, kroviniai pervežti, o PVM sąskaitos faktūros neapmokėtos (2 t., 85-95 b. l.).

Iš 2015-05-14 akistatos protokolo, esančio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-438-14, nagrinėjamoje dėl turto iššvaistymo, matyti, kad akistatos metu tarp tuo metu įtariamojo G. K. ir A. J. nekilo prieštaravimų dėl to, kad A. J. paskolino G. K. pinigų (apie 20 000 Lt). G. K. patvirtino, kad A. J. jam tik skolino pinigų ir niekaip kitaip prie jo vykdomo verslo neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, nėra įrodyta. Liudytoju apklaustas G. K., duodamas parodymus teisme, vienu metu parodė, kad A. J. organizavo nusikalstamą veiką, kitą kartą parodė, kad A. J. tik paskolino pinigus ir nieko neorganizavo. Tokie liudytojo G. K. prieštaringi parodymai vertintini kritiškai ir jais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo teismo posėdžio metu apklausti kiti liudytojai nenurodė, kad būtų A. J. matę įmonėje ar kad jis būtų dalyvavęs kokioje nors įmonės „T.“ veikloje, kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų A. J. dalyvavimą darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. A. J. paaiškinimus, kad G. K. jam buvo skolingas pinigų ir juos po truputį grąžino, patvirtina ir pats G. K. duodamas parodymus nagrinėjamoje byloje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-951/2014, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei akistatos protokole kitoje baudžiamojoje byloje užfiksuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant įrodymų, paneigiančių kaltinamojo A. J. teiginius dėl skolintų pinigų grąžinimo, A. J. išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo. 10 000 Lt užstatas, sumokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas jo davėjui – M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 4 t., 61-65 b. l.).

Civilinius ieškinius buvo pareiškę UAB „J.“ – 3551,20 Lt sumai, UAB „R.“ – 3551,20 Lt sumai, UAB „M.“ – 3133,42 Lt sumai, UAB „Jr.“ – 1671,15 Lt sumai, UAB „E.“ – 3154,30 Lt sumai, UAB „T.“ – 3008,08 Lt sumai, A. Z. įmonė – 3049,85 Lt sumai, UAB „D.“ – 1588,94 sumai, UAB „A.“ – 11394,23 Lt sumai. Pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo jas padarant (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. 10 000 Lt užstatą, sumokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jo davėjui – M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „J.“ – 3551,20 Lt, UAB „R.“ – 3551,20 Lt, UAB „M.“ – 3133,42 Lt, UAB „Jr.“ – 1671,15 Lt, UAB „E.“ – 3154,30 Lt, UAB „T.“ – 3008,08 Lt, A. Z. įmonė – 3049,85 Lt, UAB „D.“ – 1588,94, UAB „A.“ – 11394,23 Lt sumoms pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.