- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- ATP-485-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00004-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS) viršininko apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta K. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3, nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis laikė akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2013 m. liepos 10 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, po žeme užkastoje, mokesčių inspekcijoje registruotoje talpykloje, neturėdamas įsigijimo dokumentų, laikė iš trečiųjų šalių įvežtus 920 litrų dyzelino, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 3643,20 Lt (28,02 MGL). Tokiais veiksmais K. J. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS viršininkas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 5000 Lt baudą su dyzelino kuro konfiskavimu.
Apeliantas nesutinka su minėtu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti.
Nurodo, kad K. J., laikė akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra jis, 2013 m. liepos 10 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), savo namo gyvenamo namo kieme, po žeme užkastoje, mokesčių inspekcijoje registruotoje talpykloje, neturėdamas įsigijimo dokumentų, laikė iš trečiųjų šalių įvežtą 920 litrų dyzelinį kurą, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 3643,2 lito (28,02 MGL). Iš surinktos administracinės bylos matyti, kad K. J. neneigia, jog minimą 920 litrų kuro kiekį įsigijo iš nepažįstamo (duomenys neskelbtini) piliečio ir turėdamas šį kurą naudojo savo reikmėm, akcizo mokesčio nemokėjo. Kad kuras yra iš trečiųjų šalių patvirtina Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai, kuriuose teigiama, kad remiantis tyrimų rezultatais tirtasis dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin. 2010, Nr. 153-7849;2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimų (sieros kiekis automobilių degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7% tūrio (leistina paklaida minus 0,5 %)). K. J. pateikė kuro talpyklose saugomo kuro dokumentus - Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas, bet iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad kuras buvo K. J. naudojamas, o išnaudotas, vėl įsigytas kitas kuras, iš trečiųjų šalių. Iš pateiktų Muitinės tyrimo laboratorijos tyrimo protokolų matyti, kad laboratorijai atlikus tyrimus, rezultatai dyzelinio kuro tyrimo yra skirtingi, nes sieros kiekiai, mg/kg (% masės) pažymėti skirtingais skaičiais. Tai rodo, kad K. J. laikė kitą, savarankiškai iš trečiųjų šalių įsigytą, 920 litrų dyzelinio kuro. Tuo K. J. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-12-27 įsakymo, Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais K. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje ir tapatinti su anksčiau jo padarytu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 171² straipsnio 2 dalyje, negalima.
Be to, K. J. teigė, kad jo brolis kurą sumaišė, kuras rastas ne jam priklausančioje talpoje, jį naudojo ir kiti asmenys. K. J. kitų asmenų nenurodė, todėl kitų liudininkų nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo. K. J. brolis (M. J.) yra artimas giminaitis, kaip liudininkas, negali būti objektyvus ir patvirtinantis K. J. teisme duotuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, nes tik teismo paskutiniuose posėdžiuose K. J. prabilo apie brolio liudininko dalyvavimą, kas vertintina kaip naujų versijų kūrimu. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima paneigti aplinkybės, kad K. J. 2013 m. liepos 10 d. numatytu laiku nelaikė akcizais apmokestinamų prekių. Mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas negali vadovautis minėto liudytojo parodymais šioje administracinėje byloje, iš pateiktų Muitinės tyrimo laboratorijos tyrimo protokolų matyti, kad laboratorijai atlikus tyrimus, rezultatai dyzelinio kuro tyrimo yra skirtingi, nes sieros kiekiai, mg/kg (% masės) pažymėti skirtingais skaičiais. Apelianto vertinimu administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų pakanka įrodyti ATPK 163² straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių K. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalo surinkti bylos aplinkybes įrodančius duomenis, taip pat duomenis patvirtinančius arba paneigiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas versijas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai nepaneigia K. J. pateiktos versijos, kad tai tas pats kuras, kurį jam 2012 metais grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija, nutraukus administracinę bylą. Tokių aplinkybių nepaneigia 2014 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, jog dyzelino mėginiai, kuriuos ištyrus išduoti 2013-09-11 protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), žymiai skiriasi nuo 2011 metais ištirtų mėginių, todėl mano, kad 2013 m. liepos 10 d. surastas dyzelinas yra ne tas pat produktas, kuris buvo ištirtas 2011 m. Jis visas neatitinka Lietuvoje vartojamų dyzelino privalomųjų kokybės rodiklių. Taip pat nurodoma, kad minėti mėginiai iš esmės skiriasi pagal jų sudėtyje nustatytą sieros kiekį. Nurodoma, kad dyzelinas yra stabilus produktas ir jo sudėtis per šį laikotarpį negalėjo pakisti, o sieros kiekis galėjo pakisti sumaišius tirtą dyzeliną su dyzelinu, turinčiu didelį sieros kiekį. Teismas šioje specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas vertina K. J. duotų parodymų kontekste, kad jis minėtą kurą persivežė per keletą kartų, kad šis kuras galėjo būti sumaišytas su kitu kuru, todėl neatmestina versija, kad šis kuras galėjo būti sumaišytas su talpose buvusio kuro likučiais ir dėl šių priežasčių galėjo pasikeisti sieros kiekis, taip pat atsižvelgia į tai, kad specialisto išvadoje pateiktas manymas, o ne konkreti išvada. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kuras buvo K. J. naudojamas, o išnaudotas, vėl įsigytas kitas kuras, iš trečiųjų šalių, tačiau tokių apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pažymėtina, jog vien tai, kad K. J. yra suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės ir gali duoti sau palankius parodymus negali būti vertinama kaip jo kaltę patvirtinanti aplinkybė.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Aukštesniojo teismo vertinimu byloje buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl visi neaiškumai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 11 d. nutarimą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ištyrė visas bylai svarbias ir reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus duomenis įvertino nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, padarė motyvuotas išvadas, dėl šių priežasčių priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.