- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-1374/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00389-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Mindukas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-194/2012 pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Mindukas“ ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui R. A. dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vienasmenio valdymo organo ŽŪB pirmininko M. J. sprendimus, kurie buvo įforminti 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2, 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 ir 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 ir nurašytos aktuose nurodytos bendrovės materialinės vertybės bei priteisti iš M. J. bankrutuojančiai ŽŪB „Mindukas“ 679 552,17 Lt turtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto administratoriui perdavus įmonės turtą bei finansinę dokumentaciją yra nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. kovo 6 d. kaip netinkamos pardavimui bei gamybai buvo nurašyta daug žemės ūkio bendrovei priklausančių materialinių vertybių ir itin dideliais kiekiais. Vienų materialinių vertybių nurašymas buvo įformintas 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2 Nurašyta įvairių materialinių vertybių už 188 916,57 Lt ( priedas Nr. 2), 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 nurašyta materialinių vertybių už 73 56 Lt. ( priedas Nr. 3), 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 nurašyta materialinių vertybių už 417 579,60 Lt.( priedas Nr. 4) pagal 2009 m. kovo 6 d. aktą dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje (priedas Nr. 5). Visi materialinių vertybių nurašymo aktai yra patvirtinti vienasmenio valdymo organo – ŽŪB pirmininko (atsakovo). Ieškovas mano, kad materialinių vertybių nurašymo aktai ir jų įvertinimas privalėjo būti suderintas su revizijos komisija arba revizoriumi, specialistų įvertintas materialinių vertybių, kurios sugedo kiekis ir specialistų nustatytas jų sugadinimo, netinkamumo naudoti faktas. To nebuvo padaryta. Taigi, atsakovas - vienasmenis atsakovo valdymo organas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, nekvietė specialistų bei ekspertų, pats įvertino ir nurašė didelį kiekį bendrovės turto, tuo sumažindamas bendrovės turtą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir rūpestingai jam patikėto ir jo žinioje esančio svetimo turto atžvilgiu. Iš viso pagal minėtus tris nurašymo aktus atsakovas sumažino bendrovės turtą už 679 552,17 Lt. Bendrovė jau 2009 metais kovo mėnesį buvo akivaizdžiai nemoki, turėjo didžiulius įsiskolinimus kreditoriui AB „Agrokoncernui“, kuriam pradelsti įsiskolinimai siekė apie 200 000 Lt. Ji buvo sunkioje finansinėje padėtyje, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovas, kaip vienasmenis ŽŪB valdymo organas nerūpestingai atliko savo pareigas, sumažino bendrovės turtą už 679 552,17 Lt. Vienašališki sprendimai nurašyti turtą dideliais kiekiais yra neteisėti veiksmai, ko išdavoje bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas tokie juridinių asmenų organų sprendimai pripažintini neteisėtais, o iš atsakovo priteistina ieškovui padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, sprendimus neteisėtais dėl jų prieštaravimo įstatymams nėra teisinio pagrindo. Bendrovėje nebuvo pirmininko darbo reglamento, numatančio pirmininko darbo tvarką, pareigų apimtį, įgaliojimus ir atsakomybę, taip pat nebuvo sudaryta ir revizijos komisija, nepatvirtintas revizorius, nesudarytas ir jo darbo reglamentas. Vieninteliu vykdomuoju organu, priimančiu visus sprendimus dėl bendrovės vidaus apskaitos ir dėl bendrovės turto bendrovės viduje buvo bendrovės pirmininkas. Nesant revizoriaus ir revizijos komisijos, šio vienasmenio vadovo sprendimas dėl bendrovės turto nurašymo jos viduje buvo vieninteliai galimi šioje bendrovėje sprendimai. Todėl teismas konstatavo, jog bendrovės turto nurašymas, atliktas vienasmeniškai vienvaldžio ir vienintelio šioje bendrovėje esančio organo, yra teisėtas veiksmas. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai nurašė sugedusias ir netinkamas revizuoti materialines vertybes. Visi byloje apklausti liudininkai – buvę šios bendrovės darbuotojai, matę sandėlyje buvusias prekes, patvirtino, kad jų sugedimas, buvo akivaizdus, matomas bei suprantamas ir paprastam darbininkui, todėl kviesti specialistus nebuvo pagrindo. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kiek ir kokių pradelstų skolų ŽŪB „Mindukas“ turėjo 2008 m. rugsėjo - lapkričio mėn. Kreditoriniai reikalavimai yra apskaityti ir išaiškinti teismo po metų laiko, t.y. 2009 m. rugpjūčio 17 d., todėl nėra įrodymų, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2., ir 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 nurašius netinkamas naudoti materialines vertybes buvo apribotos šios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Šioje byloje teismas nesirėmė specialisto išvada, kurioje yra nuoroda, kad grūdų nurašymas į gamybą, kai 2008 metais grūdų derlius bendrovėje neparodytas, didina bendrovės nuostolius, nes nurašymo aktuose Nr. 2, Nr. 6, Nr. 7 nėra nuorodų, jog grūdai yra nurašyti į gamybą. Nurašius sugedusias ir netinkamas realizacijai materialines vertybes bendrovei nėra daroma žala, kol nėra įrodyta priešingai. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas tinkamais įrodymais nepagrindė atsakovo kaltų, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir padarytos bendrovei realios žalos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo bendrovei padarytą žalą yra nepagrįstas ir atmestinas (DK 253 str. 6 p., 8 p.,255 str. 5 p.,257 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas BŽŪB „Mindukas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti (t. 2, b. l. 60-69). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas atsakovo sprendimus nurašyti bendrovei priklausančias materialines vertybes vertino tik legitimumo arba bendrojo legalumo aspektu, t.y. ar apskritai jis turėjo teisę priimti sprendimus nurašinėti bendrovei priklausančias materialines vertybes. Tuo tarpu apeliantas ieškiniu akcentavo bendrą atsakovo nesugebėjimą vykdyti bendrovės veiklą pagal jam privalomus ŽŪB įstatų nuostatas (atsakovas visą bendrovės valdymą ir veiklos kontrolę vykdė pats vienas, nors pagal tuo metu galiojančias teisės normas žemės ūkio bendrovės veiklą galėjo kontroliuoti ne bendrovės pirmininkas, o revizijos komisija arba revizorius, kurie yra privalomi bet kokios tipo bendrovės organai.
2. Atsakovas, priimdamas sprendimus nurašyti bendrovei priklausančias vertybes ir jas nurašydamas, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai bei kenkė bendrovės gerovei, nes nurašyti šias vertybes nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, sprendimai priimti klastojant dokumentus, materialinės vertybės pradėtos nurašyti tik tuomet, kai bendrovė įgijo didelių pradelstų įsipareigojimų, nurašant materialines vertybes sumažėjo bendrovės turtas.
3. FNTT specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas, nurašydamas 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. lapkričio 30 d. materialinių vertybių nurašymo aktuose nurodytas vertybes ir jas nežinia kur panaudodamas, padarė bendrovei 261 972,62 Lt dydžio nuostolį.
4. Liudytojai pasakojo tik bendrais požymiais apie jų darbinėje veikloje matytus tam tikrus vertybių netinkamumo naudoti ar realizuoti atvejus, o ne apie konkrečiai ginčui aktualų laikotarpį. Liudytojų pasakojimai nesusiję su 2009 m. kovo 6 d. nurašymo aktuose nurodytomis vertybėmis, nes nė vienas iš apklaustų liudytojų 2009 m. kovo 6 d. bendrovėje nedirbo.
5. Nors atsakovas teigė, kad cheminės medžiagos ir anglys buvo pavogtos, tačiau byloje buvo gautas Kauno apskrities VPK Raseinių PK pranešimas, kad atsakovas niekada nėra kreipęsis į policiją dėl kokių nors vagysčių ar kitokio ŽŪB „Mindukas“ priklausančio turto netekimo. Anglys nurašytos dėl netinkamumo naudoti, o ne dėl vagystės, jų vertė sudarė 35 410,86 Lt.
6. Teismas neįvertino pateikto 2008 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto akto, iš kurio matyti, kad ieškovas jau nuo 2008 m. birželio 10 d. buvo sunkioje finansinėje padėtyje ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, turėjo 220 349,16 Lt pradelstų įsipareigojimų.
7. Nepagrįsta teismo išvada, kad šioje byloje negalima remtis FNTT specialisto išvada. Skirtingai nei nurodė teismas tiek specialisto išvadoje, tiek ir šioje byloje yra nurodyti tie patys 2008 metų nurašymo aktai.
Apeliantas prašo prijungti naują įrodymą, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, t.y. „SODRA“ duomenų bazės išrašo kopija, iš kurios matyti ŽŪB „Mindukas“ dirbę asmenys ir kuri patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai J. A., Č. D., V. G., K. J., D. U. dirbo iki 2009 m. sausio 5 d. ir papasakoti apie 2009 m. kovo 6 d. materialinių vertybių nurašymo aplinkybes jie negalėjo. Šių įrodymų apeliantas anksčiau pateikti negalėjo, nes šie duomenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo dar nebaigtos tirti ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu (b. l. 76-78, t. 2). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nors įmonėje ir buvo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau įmonėje buvo ir kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus buvo galima padengti visus kreditorinius įsipareigojimus. Liudytojų apklausos aiškiai parodė, kada, kokie kiekiai, kokie požymiai buvo sugedusios produkcijos, kur ta produkcija medžiagos buvo dedamos. Materialinės vertybės sugenda ne per vieną dieną, ypač įvertinus jų kiekius, jos galėjo sugesti ir būti nenaudojamos ir minėtų liudytojų darbo metu.
Šalies argumentai
2. Apelianto nurodyti įstatymų pažeidimai forminant aktus nepaneigia esminės šių faktų reikšmės, t.y. būtent kad prekių ar medžiagų netinkamumo eksploatacijai ar pardavimui jų nurašymas yra privalomas ir buvo neišvengiamas, nepadarant įmonei tyčinės žalos.
3. Apelianto prašymas prijungti naujus įrodymus yra nepagrįstas, nes Sodros duomenys nėra sunkiai gaunami ir nepasiekiami, ieškovo bankroto administratoriui jie yra žinomi nuo bankroto ieškovui iškėlimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija taip pat tokių pagrindų neįžvelgia, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo,
Nustatyta, kad atsakovo – apelianto vadovo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo -pasirašytais 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2 nurašyta įvairių materialinių vertybių už 188 916,57 Lt , 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 - už 73 56 Lt, 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 - už 417 579,60 Lt. Apeliantas įrodinėjo, kad materialinės vertybės šiais aktais buvo nurašytos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas su tuo nesutiko, sprendimu ieškinį atmetė. Apeliantas teikia apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad materialinės vertybės buvo nurašinėjamos tuo laikotarpiu, kai atsakovo vadovaujamos bendrovės skolos reikšmingai išaugo. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, ją inicijavo pats atsakovas (t. 1, b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo minėtus nurašymo aktus tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad ginčo išsprendimui nurašymo aktų teisėtumas tuo aspektu, ar formaliai atsakovas turėjo teisę atlikti nurašymus bendrovės įstatų ar įstatyminių nuostatų kontekste, nėra itin reikšmingas. Juo labiau, kad pagal į bylą pateiktus duomenis bendrovės nariai buvo tik du – pats atsakovas bei jo brolis, kas leidžia daryti pakankamai tikėtinas prielaidas, jog ir bendrovės narių susirinkimas galimai būtų priėmęs analogiškus ginčijamiems sprendimus. Pagrindinis ginčas byloje yra dėl to, ar bendrovės turėtos materialinės vertybės iš tikrųjų buvo nurašytos pagrįstai, t.y. nepadarant bendrovei realios žalos. Akivaizdu, kad jei nurašytos tinkamos/iš dalies tinkamos bendrovės veiklai, realizavimui ir pan. materialinės vertybės, tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais net ir nepaisant to, ar nurašymo procedūros formaliai atitiko norminių aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto reikalavimus (ne)pagrindžiančių įrodymų šiuo aspektu. Kaip minėta, apeliantas savo ieškinį grindžia trimis materialinių vertybių nurašymo aktais - Nr. 2, Nr. 6, Nr. 7.
Dėl nurašymo akto Nr. 7
Šiuo aktu yra nurašyta didžiausia materialinių vertybių dalis vertine išraiška – 417 579,60 Lt. Jos nurašytos likus dviem mėnesiams iki atsakovui pateikiant ieškinį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taigi, galima pagrįstai manyti, jog jau jų nurašymo metu iš esmės buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, planuojamas bankroto bylos inicijavimas ir dėl to numatoma perspektyva, jog bendrovės turimas turtas turės būti perduodamas administratoriui. Akivaizdu, kad rūpestingas įmonės vadovas - vien tik jau dėl savo intereso išvengti bereikalingų įtarimų - turėjo siekti, kad tokioje būsenoje esanti įmonė išsaugotų turimą turtą iki bankroto bylos iškėlimo ir perduotų jį administratoriui nepaisant ir to, kokia yra reali turto būklė (vertė). Pažymėtina, kad iš esmės šiuo aktu buvo nurašytas ne koks nors greitai gendantis turtas, priešingai - anglys, vejų bordiūrai, durpių briketai, t.y. turtas, kurio nedelsiamas likvidavimas nėra būtinas jokiais aspektais. Šiame kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus grindžiant ieškinio neįrodytumą apklaustų atsakovo liudytojų parodymais, pastebėtina, kad nei pagal jų parodymus, nei pagal kitus byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, jog minėtos materialinės vertybės laikotarpiu po nurašymo akto sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo buvo utilizuojamos ar kokiu nors kitu būdu likviduojamos, beje, minėti liudytojai bendrovėje tuo laikotarpiu apskritai nebedirbo. Todėl jau vien tik paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog tokios apimties turto nurašymo pagrįstumas prieš pat bankroto bylos iškėlimą (geriausiu atveju) yra abejotinas. Tuo tarpu minėto turto pobūdis neleidžia manyti, jog jis apskritai negali būti panaudotas ir netenka visos vertės net ir tuo atveju, jei sutikti su atsakovu, kad dėl gamtos sąlygų ar dėl kitų priežasčių tokiam turtui padaromas koks nors poveikis. Pažymėtina ir tai, kad jau anksčiau buvo atliekami turto nurašymai 2008 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., tačiau nei durpių briketai, nei anglys tuomet nebuvo nurašomi, taigi galima manyti, kad šis turtas, taip pat vejų bordiūrai vos per trijų mėnesių laikotarpį (iki 2009 m. kovo mėn.) tapo beverčiai. Atsakovas nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiams, kad nurašymo aktu Nr. 7 nurašytas turtas (jo dalis) iš tikrųjų buvo bevertis, dėl ko buvo pagrindas jį nurašyti (CPK 12, 178 str.). Atsakovo surašytas aktas dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje (t. 1, b.l. 6), kuriuo taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis atsakovo aiškinimą: visų pirma, jis pasirašytas vieno atsakovo kaip komisijos pirmininko, antra, nėra duomenų apie kokios nors komisijos sudarymą ar dalyvavimą, trečia, iš jo turinio galima spręsti, kad juo konstatuotas jau įvykęs faktas – nurodoma, jog aktu Nr. 7 turtas jau nurašytas. Pastebėtina, jog, kita vertus, jis patvirtina, kad turtas nurašymo metu tebėra, kai tuo tarpu, minėta, apie vėlesnius realius turto likvidavimo veiksmus duomenų taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo aiškinimą, kad nurašymo aktas Nr. 7 sudarytas pagrįstai ir realiai žala bendrovei neatsirado, nes tokia išvada padaryta ne visapusiškai įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą (CPK 185 str.), o, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vertinant tik atsakovui palankius įrodymus, kai kitos faktinės aplinkybės to nepatvirtina.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai pasisavinto didelės vertės ŽŪB „Mindukas“ turto. Apeliantas nagrinėjamoje byloje inter alia rėmėsi šio tyrimo metu pateikta specialisto išvada (t. 1, b.l. 129-146). Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-519/2013 yra nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2, 4 dalis dėl atsakovo žinioje buvusio didelės vertės ŽŪB „Mindukas“ turto iššvaistymo ir būtent dėl nurašymo aktu Nr. 7 nurašyto turto, t.y. yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, neteisėtų veiksmų pasekmės – iššvaistytas 417 576,60 Lt vertės turtas (CPK 182 str. 3 p.).
Todėl teisėjų sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti nurašymo aktą Nr. 7 negaliojančiu bei priteisti iš atsakovo minėtą sumą (CK 2.82 str. 4 d., 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str., 6.263 str. 2 d.).
Dėl nurašymo aktų Nr. 2, Nr. 6
Minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo analizuojami ir nurašymo aktai Nr. 2, Nr.6. Specialisto išvadoje nurodoma (ir tuo remiasi apeliantas), kad jais sėklos, trąšos ir kitos materialinės vertybės buvo nurašytos žieminių grūdinių kultūrų auginimui, tačiau tiriamuoju laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovėje nebuvo užpajamuota išauginta bendrovėje grūdinių kultūrų produkcija, todėl nurašytos materialinės vertybės padidino bendrovės nuostolį (t. 1, b.l. 144). Taigi, tokie teiginiai galėtų leisti manyti, jog ir šiuo atveju nurašymai buvo atlikti nepagrįstai. Tačiau iš jau minėto nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad atsakovas dėl to ne tik nebuvo nuteistas, bet net ir nebuvo dėl to kaltinamas. Tai nėra lemiama aplinkybė įvertinant šios ieškinio dalies nepagrįstumą, tačiau nėra ir visiškai nereikšminga, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamos visos su nurašymo aktais susijusios aplinkybės ir tik aukščiau minėtoje apimtyje buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai. Byloje buvo apklausti liudytojai, kurių parodymais apie tai, kad grūdinės kultūros dėl jų netinkamumo buvo vežamos žvėreliams šerti, trąšos sudrėkę ir pan., rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Svarių argumentų, kuriais remiantis šių liudytojų parodymai būtų atmestini visiškai, apeliantas nepateikia. Jo argumentai, kad liudytojai negali nurodyti tikslaus laiko, turto kiekio, savaime nepaneigia pačių faktų buvimo apskritai. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvadoje nurodomas dėl šiais aktais nurašytų vertybių sukelto nuostolių bendrovei padidėjimo pagrindimas nėra pakankamai įtikinamas – tokia išvada daroma remiantis vien tuo, kad jos buvo nurašytos žieminių grūdinių kultūrų auginimui, bet tiriamuoju laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovėje nebuvo užpajamuota išauginta bendrovėje grūdinių kultūrų produkcija. Visų pirma, specialisto išvadoje nurodyto tiriamo laikotarpio pabaiga yra bankroto bylos iškėlimo momentas (2009 m. gegužės 26 d.). Taigi, 2008-2009 m. m. sezono žieminių grūdinių kultūrų produkcija niekaip negalėjo būti užpajamuota, nes jos tuo metu (pavasarį) dar ir negalėjo būti apskritai. Antra, iš nagrinėjamoje byloje esančių aktų Nr. 2, Nr. 6 grafos „Nurašoma objektui“ matyti, jog tokių įrašų (nurašymo žieminių grūdinių kultūrų auginimui) nėra nurodyta, be to, tokiu atveju tai apskritai negalėtų būti vertinama turto nurašymu, o panaudojimu bendrovės veiklai. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtent ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį, jų tarpusavio priežastinį ryšį. Nei materialinės, nei procesinės normos šiuo aspektu nenumato išimčių ar lengvatų įrodinėjimo procese inter alia dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo skunde nurodo, jog jis nekelia klausimo dėl to, ar atsakovas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas turėjo teisę atlikti tokį veiksmą kaip nurašymas, minėta, kad ginčo esmė yra tai, ar atsakovas pažeidė, kaip nurodo apeliantas, sąžiningumo ir rūpestingumo pareigas, t.y. faktiškai, ar buvo pagrindas nurašyti turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo pripažinti, kad šioje dalyje ieškinys yra įrodytas.
Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 4 150 Lt išlaidų už advokato pagalbą (t. 2, b.l. 28-41, 46-48). Nors pagal bylos sudėtingumą ir apimtį galima būtų manyti, jog tokia suma viršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, tačiau negalima neįvertinti to, kad byla daug kartų buvo atidėta ne dėl apelianto/jo atstovo kaltės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta suma yra realiai protinga. Ieškinys tenkinamas 61 proc. Todėl apeliantui pirmosios instancijos teisme priteistina 2 531,50 Lt už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Įrodymų dėl išlaidų apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu žemės ūkio bendrovės „Mindukas“ pirmininko M. J. sprendimą, kuriuo 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 nurašytos akte nurodytos materialinės vertybės.
Priteisti iš atsakovo M. J. 417 576,60 Lt žalos atlyginimą, 2 531,50 Lt už advokato pagalbą ieškovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Mindukas“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. J. 8 175,77 Lt žyminį mokestį valstybei.