Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, 184 straipsnio 2 ir 4 dalis;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. būdamas žemės ūkio bendrovės „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) (toliau ŽUB „M.“) vadovu, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 01 d. iki 2009 m. gegužės 26 d. apgaulingai tvarkė ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 str. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų(Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo priede Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ - nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas 10 metų), neišsaugojo ŽŪB „M.“ apskaitos registre „Gautų dokumentų sąrašas“ įrašytų pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2007 m. spalio 22 d. , t.y.:

2007-05-21 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 232686,33Lt (tame tarpe 35494,52Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.;

2007-05-21 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 132748,73Lt (tame tarpe 20249Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.;

2007-09-15 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 20060,00Lt (tame tarpe 3060,00Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko V. J.;

2007-10-03 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 4014,73Lt (tame tarpe 612,42Lt PVM) įsigijimo iš ūkininkės V. J.;

2007-10-16 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 11048,25Lt (tame tarpe 1685,33Lt PVM) įsigijimo iš ūkininkės V. J.;

2007-10-16. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 36515,51Lt (tame tarpe 5570,16Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.;

2007-10-22 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), dėl prekių už 9239,38Lt (tame tarpe 1409,40Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - apskaitos dokumentais neįformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą neįrašė transporto priemonės – krovininio automobilio VW-MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pagal 2008-10-07 pirkimo pardavimo sutartį ir pardavimo, pagal 2008-11-28 pirkimo pardavimo sutartį, ūkinių operacijų;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – apskaitos dokumentais įformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą įtraukė kitas nei įvykusios ūkines operacijas, t.y. 2007-12-08 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 100Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš L. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-08 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), dėl 100Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš V. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-18 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 75000Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš V. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-18 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 75000Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš L. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - apskaitos dokumentais neįformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą neįrašė 12 053,70 Lt, gautų pagal 2008m. sausio 3 kasos išlaidų orderį Nr. 1 iš ŽŪB „T.m.“, kaip apmokėjimą už 22,7 t. pašarinių grūdų, parduotų žemės ūkio bendrovei „T.m.“ pagal 2008m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MIN Nr. (duomenys neskelbtini);

dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „M.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 01 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą - 2007-12-07 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl bendrovės įstojimo į (duomenys neskelbtini) Kredito Unijos narius balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2007-12-07 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą – 2008-09-30 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl 100000 litų apyvartinių lėšų skolinimosi iš M. J., balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2008-09-30 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 2008-01-03, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros serija MIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė ŽŪB „T.m.“, ŽŪB „M.“ priklausančius 22,7 tonos pašarinių rugių už 12 053,70 litus, tačiau 2008-01-03 gautų 12053,70 litų į ŽŪB „M.“ kasą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 12 053,70 litų.

Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - nuo 2007-03-16 iki 2009-06-08 būdamas ŽŪB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2009-01-25, per 47 kartus, kaip avansą pirkimams, iš ŽŪB „M.“ kasos pasiėmė 863448,81Lt, iš kurių 50909,53Lt pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais bei negrąžino jų į ŽŪB „M.“ kasą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą 50909,53 litų.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą – 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl transporto priemonės VW MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkė V. J., bei pasirašydamas 2008-11-27 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 2008-11-28, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, pardavė UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 5000 litų ŽŪB „M.“ priklausantį sunkvežimį VW-MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), 2009-04-15 gautų 5000 litų į ŽŪB „M.“ kasą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 5000 litų.

Be to, jis suklastojo tikrą dokumentą - 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl pajų grąžinimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2009-04-10 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 181 400 litų.

Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2009-04-10 ŽUB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pajaus grąžinimo V. J. iš bendrovės kasos 106300 litų ir dėl pajaus grąžinimo L. J. iš bendrovės kasos 75 100 litų, pažeisdamas 2001-05-17 Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-330 15 straipsnio dalies nuostatas „pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos Įstaigas ir viešuose aukcionuose. Jeigu bendrovės nariai ir pajininkai pageidauja, Įstatuose nustatyta tvarka bendrovė organizuoja uždarus aukcionus pajams pirkti, ir parduoti“, bei 19 straipsnio nuostatas „pajininkas turi teisę pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka“, 2009-04-10 išrašė ŽUB „M.“ kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad 106 300 litų dydžio ŽŪB „M.“ išlaidų pagrindas yra grąžinami bendrovės pajai V. J., 2009-04-10 išrašė ŽŪB „M.“ kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad 75 100 litų dydžio ŽŪB „M.“ išlaidų pagrindas yra grąžinami bendrovės pajai L. J., bei šių dokumentų pagrindu iš ŽŪB „M.“ kasos paėmė 181 400 litų ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 181 400 litus.

Be to, jis dėl neatsargumo išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB “M.” turtą - nuo 2007-03-16 iki 2009-06-08 būdamas ŽŪB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) pirmininku ir bendrovės nariu, pažeisdamas Žemės ūkio bendrovių įstatymo (2001 m. gegužės 17 d. Nr. IX-330) 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą, bei ŽŪB „M.“ įstatų 8.3 punktą - tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, bei veikdamas priešingais ŽŪB „M.“ interesais - siekti pajamų ir pelno gavimo, neužtikrino tinkamos ŽŪB „M.“ turto - 1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt, 12250 kg anglių už 35 410,86 Lt, 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vnt. vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt apsaugos bei laikymo sąlygų, dėl to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009-03-06, prarado prekinę vertę ar nenustatytu tyrimo metu būdu, buvo prarastas didelės vertės ŽŪB „M.“ turtas - 1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt, 12250 kg anglių už 35 410,86 Lt, 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vnt. vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt ir dėl to ŽŪB „M.“ patyrė 417576,60 litų žalą.

Apklaustas kaltinamuoju M. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su visais kaltinimais nesutinka, pripažįsta tik, kad padarė klaidų įformindamas dokumentus, gailisi dėl to, tačiau tikrai nieko nepasisavino. Apie 2007 metus sugalvojo steigti žemės ūkio bendrovę, nes norėjo dirbti. Įkurti bendrovę buvo jo mintis, o pajininkais buvo jis ir brolis, nes steigiant bendrovę reikėjo mažiausia dviejų pajininkų. Galvojo plėstis, bet vėliau brolis atsisakė dalyvauti bendrovės veikloje. Jis buvo ūkininkas, norėjo plėstis, užsiimti prekyba, todėl pradėjo galvoti, kad reikia kurti įmonę, nes kaip ūkininkas negalėjo verstis prekyba, todėl ir nusprendė kurti šią bendrovę. Tėvai pajininkais nebuvo, dokumentai atsirado jo iniciatyva. Pagalvojo, kad į bendrovės veiklą reikia įtraukyti ir tėvus, nes į bendrovę buvo įdėjęs savo pinigų ir iš tėvų pasiskolinęs, tačiau tėvai realiai nebuvo pajininkais ir apie tai nieko nežinojo. 2007 m. visuotinio pajininkų susirinkimo nebuvo, buvo tik surašytas toks dokumentas, kurį jis pats pasirašė. Kaltinimą dėl to pripažįsta iš dalies, nes netyčia taip padarė, tik norėjo tėvams gera padaryti, atsidėkoti. Dėl kaltinimo klastojimu 2008 metais iš dalies pripažįsta. Nepamena tiksliai, kaip tai vyko. Dalį sumos pasiskolino asmeniškai iš tėvų, ne kaip bendrovė. Tada susirinkimo tai pat nebuvo, tik surašė dokumentą. Kaltinimo dėl to, kad pasisavino bendrovės turto, nepripažįsta, nes nebuvo pasisavinimo, tik gal nebuvo tinkamai užpildyti dokumentai. Kiek pamena, visais atvejais buvo sumokėta grynais. Pinigai buvo kasoje, bet, matyt, netinkamai buvo įforminti dokumentai. Grūdus pardavė, gavo tokią sumą, kuri nurodyta kaltinime, tik, matyt, netinkamai įformino dokumentus. Nepamena, kaip tiksliai buvo dėl 50909,53 Lt, bet nesutinka, kad tie pinigai buvo pasisavinti. Pinigai buvau naudojami pagal tikslą – remontuojami sandėliai, perkamos prekės ar dar kažkas, pinigai buvo įmonės kasoje, nebuvo pasisavinti, gal tik dokumentai nebuvo teisingai sutvarkyti. Nepamena, kaip buvo dėl susirinkimo protokolo ir ar iš viso buvo susirinkimas, kuriuo buvo parduota transporto priemonė „VW MAN“ įmonei „E.“. Dėl to iš dalies pripažįsta kaltę, gal ir buvo ruošiamas toks dokumentas, pajininkai buvo brolis ir jis, smulkiau nieko nepamena. Tačiau „VW MAN“ pardavimas įmonei „E.“ tikrai buvo, todėl nepripažįsta, kad 5000 Lt grynų pinigų neįnešė į kasą, gal buvo netinkamai sutvarkyti dokumentai. Nepripažįsta, kad šiuos pinigus pasisavino. Buvo ruošiami dokumentai dėl pajų grąžinimo tėvams, tačiau iki galo nebuvo sutvarkyti. Matyt, neteisingai sutvarkė dokumentus, nes to pajininkų susirinkimo nebuvo, vien savo nuožiūra surašė dokumentą, tačiau ta suma nebuvo išmokėta tėvams, tik buvo suruošti dokumentai. Iš bedrovės kasos pinigai nebuvo paimti. Jis bendrovėje buvo ir bendrovės pirmininkas, ir kasininkas.

Su durpių briketais, kurių prekyba nutarė užsiimti, buvo sunku tvarkytis, nes briketų buvo dideli kiekiai, nebuvo kur juos visus tinkamai sandėliuoti, o žiema buvo lietinga. Bandė sutrupėjusias durpes parduoti, tačiau buvo daug nusiskundimų dėl nekokybiškų durpių, tai tarėsi, kad kitą kartą geresnių atveš. Daug durpių dėl drėgmės sutrupėjo, jų niekas nenorėjo pirkti, todėl teko jas nurašyti. Be to buvo daug vagysčių, dėl ko kviesdavo policiją. Daugiausia žalos padarydavo nepilnamečiai. Briketų tiekėjas sakydavo, kad imtų durpių briketus ir sandėliuotų, nes vėliau brangs, todėl ir pirko dideliais kiekiais ir nepagalvojo, kad gali subyrėti. Buvo nutarta subyrėjusius briketus vežti ant dirvos. Vežė visi ir darbuotojai, ir jis pats daugiausia išvežė- vežė gal 30 kartų. Kaltinime nurodytas anglies kiekis galėjo būti pavogtas. Ji buvo supilta prie briketų ir saugoma. Kur jie dingo, nežino. Miežiai buvo saugomi sandėlyje, tačiau kai vėjas nuplėšė stogą, jie buvo lietaus užlieti, sudygo ir nutarta išvežti į mišką žvėreliams. Daug nuostolių patyrė dėl šito kiauro stogo. Kaltinime nurodytais borteliais grindė kelią prie sandėlio. Konkretūs materialiai už vertybes atsakingi žmonės nebuvo paskirti, o kokiomis aplinkybėmis buvo asmenys įrašyti aktuose dėl materialinių vertybių nurašymo, nepamena.

Kaltinimo dėl netinkamai vedamos buhalterijos nepripažįsta, nes buvo stengiamasi tvarkingai vesti buhalteriją. Viena iš apklaustų liudytojų padėjo tvarkyti dokumentus. Kadangi yra labai daug buhalterinių dokumentų, tai gal ir ne viską spėjo tvarkingai sužiūrėti. Visi turimi buhalteriniai dokumentai. Iškėlus bankroto bylą, buvo perduoti bankroto administratoriui. Samdė mergaites, kad padėtų tvarkyti dokumentus, nes pats nebuvo susipažinęs su Buhalterinės veiklos įstatymu, nebuvo įsigilinęs į Žemės ūkio bendrovės kūrimo įstatymus. Visi bendrovės dokumentai buvo ofise. Viskas buvo dedama į „papkes“, segama pagal eiliškumą. Pradžioje nebuvo daug dokumentų, saugojimo tvarka buvo nustatyta, atskiru įsakymu įforminta nebuvo, tik žodiniu. Pirminiai apskaitos dokumentai buvo, viskas buvo segama, buvo dažnai tikrinama bendrovė, kur tie dokumentai dingo, nežino. Bendrovės kasa buvo buveinėje, seifas kitose patalpose, toje vietoje, kur gyveno. Buhalterinę apskaitą pirmais metais padėjo tvarkyti R. R.. Ji buvo jo pažįstama, padėjo iš geros valios, bendrovėje nebuvo įdarbinta. Buvo nupirkta buhalterinė programa, kurią reikėjo tvarkingai vesti, tik aišku, reikėjo gilintis, mokytis. Įmonė veikė nuo 2007 m. pavasario iki bankroto iškėlimo, būtų ir toliau veikę, tačiau iškilo finansinių problemų. 2009-04-10, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pinigų nepaėmė, jie buvo kasoje. Nepamena, kodėl 2009-04-31 kasos knygoje buvo įrašyti orderiai ir ta suma sumažintas likutis. Gal reikėjo padaryti korekciją pasikeitus situacijai, bet nebuvo pakoreguota, gal įvyko klaida, tačiau tiksliai nepamena. Gali būti, kad 2009-04-22 sumokėjo J. D. 370000 Lt. Tyrimas buvo nutrauktas. Nesutinko su teismo sprendimu, nes buvo apgautas, tai nemaža pinigų suma. Skundė priimtus sprendimus dėl tyrimo nutraukimo, bet skundas buvo atmestas, tačiau mano, kad tai dar nebaigta, dar aiškinasi. Sandėlio pastatas, kuriame buvo laikomi grūdai, buvo geras, buvo nuolat investuojama į jį. Į sandėlį, kuris bankroto administratoriaus parduotas už 15 tūkstančių litų, buvo investuota apie 30 tūkstančių litų remontui, nes buvo keičiamos durys, stogas, nuolat buvo tvarkoma, buvo ruošiami projektai, kad būtų galima įvažiuoti, išvažiuoti, ruošiamasi perfasuoti. Bankas buvo patvirtinęs 500000 Lt apyvartinių lėšų paskolinti įmonei, atsiskaitinėti su kreditoriais, pradėti dirbti toliau, tačiau vienas iš kreditorių nutarė, kad jo nereikia, iniciavo bankroto procedūra, todėl viskas taip ir įvyko. Šiuo metu nedirba, slaugo mamą, teismas paskyrė jį mamos globėju. Dėl civilinio ieškinio kol kas nieko negali pasakyti.

Civilinio ieškovo atstovas J. G. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju paaiškino, kad su kaltinamuoju nėra giminės, jį pažįsta nuo bankroto bylos iškėlimo. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dirba kooperatinės bendrovės „J. ir s.“ valdytoju. Šiuo metu administruoja bendrovės „M.“ bankroto procedūrą. Bankroto byla buvo iškelta 2009-05-26, nuo to laiko administruoja. Bankroto procedūra turėjo būti užbaigta, tačiau prasidėjus bylos nagrinėjimui civiline tvarka, bankroto procedūra užsitęsė. Palaiko pateiktą civilinio ieškinio papildymą. Prasidėjus bankroto procedūrai daugiausia bendravo su M., po to jis pradėjo slapstytis, vėliau vėl atsirado. Automobilis MAN pagal „Regitros“ duomenis priklausė bendrovei „M.“. M. J. nurodė, kad jis yra išnuomotas. Reikalavo, kad šį automobilį pristatytų, bet to nepadarė. Nuomos sutarčių dėl to automobilio nebuvo. M. J. pateikė tokius dokumentus, kokius turėjo. Perduodant dokumentus buvo surašyti du perdavimo aktai. M. J. sakė, kad paduotų visus dokumentus. Visus gautus dokumentus perdavė pagal aprašą tyrėjui. Pagal bendrovės protokolą pajininkai yra M. J., L. J., K. J. ir V. J.. Buvo rasta dokumentuose, kad 2009-10-10 buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, kuriais buvo „išlaiduoti“ pinigai pajininkams. Kasos išlaidų orderiai, išrašyti L. J., V. J. kaip už pajus, kėlė abejonių. Kiek pamena, parašų orderiuose nebuvo. Pagal įstatymą, jei neatsiskaitoma su kreditoriais, negali išsimokėti pajų. Teiravausi L. J. ir V. J., jie sakė nieko nežino, kad jie pajininkai ir, kad negavę pinigų. Tai buvo apie 2009 m. rudenį, rugsėjo, gal spalio mėnesį. Jam buvo perduoti du sandėliai, vienas prie Viduklės geležinkelio stoties. Vaizdelis buvo ne koks: langai išdaužyti, buvo blogos vertės, o kitas sandėlis buvo normalus, dar galėjo išsaugoti, nors stogas irgi buvo kiauras. Kai sandėlius perėmė, prasidėjo turto niokojimas, plėšimai, sandėlio, esančio prie geležinkelio stoties, duris išplėšė. Kreipėsi į policiją. Kreditoriams atlyginta už parduotą turtą 641 088 Lt. Tai 2012-02-20 duomenys yra, todėl ir mažina savo civilinį ieškinį. Pagrindiniai kreditoriai yra trečios eilės: „A.“ , UAB „Z.“ ir kiti.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jų santykiai yra normalūs, sutinka teismui duoti parodymus. Kai brolis 2007 m. kovo mėn. sumanė įsteigti bendrovę „M.“, prašė jo pabūti pajininku. Tėvukas ir mama yra ūkininkai, tai padėdavo vieni kitiems. Bendrovėje jis rūpinosi detalėmis, o į buhalterinius reikalus nesikišo, viską tvarkė brolis. Brolis M. J. buvo įmonės vadovas. Dokumentus tvarkyti atvažiuodavo buhalterė, tačiau jos pavardės nežino. Jis nenorėjo būti bendrovės pajininku, apie tai ne kartą sakė broliui. Su tuo brolis sutiko, sakė, kad tai sutvarkys ir davė jam pasirašyti kažkokius dokumentus, su juo atsiskaitė, todėl jis neturi pretenzijų dėl pajinio įnašo. Pajininkų susirinkimuose nedalyvaudavo, jei reikėdavo pasirašyti, pasirašydavo brolio pateiktus dokumentus, nes pasitikėjo broliu. Apie tai, kad bendrovės pajininkais įrašyti ir tėvai, jis nieko nežinojo. Apie tai sužinojo, kai pradėjo bylą tirti. Bordiūrai gal buvo pavogti, nes sandėlis ne kartą buvo išplėštas. „Briketų“ buvo priversta kalnai, dideli kiekiai, nuo to kiekio gal net apie 10 tonų buvo šiukšlių. Durpių briketai buvo saugomi sandėlyje, palaidus versdavo lauke ir pakuodavo į didmaišius, po to veždavo klientams. Durpės buvo skirtos pardavimams, bendrovė jas pardavinėjo. Į policiją dėl vagysčių kreipdavosi brolis. Vagysčių būdavo daug, yra dingę akumuliatoriai, „pakrovėjai“ iš balionų. Paskutinis atvejis buvo, kai dingo kopėčios, tada jis pranešė policijai, bet nieko nesurado. Sandėlį reikėdavo išvalyti, iš vagonų būdavo šiukšlių, daug būdavo palaidų durpių. Apie kombaino dingimą nieko nežino. Anglių nedaug buvo, gal vienas vagonas, kur galėjo dingti nežino, gal buvo išvogta. Grūdus taip pat vagys į sandėlį įeidavo ir išvogdavo. 53 tonos miežių sandėlyje tinkamai buvo saugomos, buvo sausa ir gerai sutvarkyta kol vėjas stogo nenuplėšė. Kito sandėlio neturėjo, o stogui keisti nebuvo lėšų, todėl nuo lietaus miežiai subėgo, sudrėko ir sužėlė. Nežino, ar juos nurašė, tačiau žino, kad šiuos miežius žvėreliams maitinti vežė. Durpių šiukšles taip pat veždavo į laukus ir išbarstydavo. Į vagoną 55–57 tonos tilpdavo ir nuo vagono likdavo 2–3 tonos šiukšlių, paskutinį kartą 10 tonų šiukšlių buvo. Per tokius kiekius galėjo būti 50 tonų durpių šiukšlių, kurias išbarstė laukuose metų laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2009 metų. Durpių, kurias laikė sandėlyje, kažkiek sugesdavo, subėgdavo per stogą. Lauke durpės sugesdavo per kelias dienas jei lydavo. Kai grūdai būdavo supilti sandėlyje, briketai netilpdavo, todėl juos laikydavo lauke. Uždengdavo briketus plėvele, tačiau vėjas nupūsdavo. Nespėdavo jų sutvarkyti, jei lietūs užeidavo. Sandėlį yra remontavęs, tvarkydavo stogą su darbininkais R. A., A. K. ir V. G.. Nežino, kuris iš jų stogą padėjo lopyti.

Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus, bet jis sutinka teismui duoti parodymus. Kai sūnus M. J. norėjo steigti bendrovę, konsultavosi su juo, tačiau jis nepritarė šiai idėjai, jį atkalbinėjo, bet jo nepaklausė, įkūrė bendrovę kartu su kitu sūnumi. Prekiavo briketais, bet, kai sandėlio stogas prakiuro, briketai sušlapo, dėl to turėjo daug nuostolių. Mindaugas buvo užsiminęs, kad pajų jiems užrašys, tačiau konkrečiau apie tai nieko nežino. Negavo pinigų kaip pajininkas, neišmokėjo nieko. Apie tai, kad bendrovė bankrutavo, sužinojo iš bankroto administratoriaus, kuris atvežė ieškinį. Žmona taip pat nedalyvavo sūnaus bendrovės veikloje, niekur nėra pasirašiusi. Kiek žino, tai 100 tūkstančių litų buvo įvertinta bendrovė. Buvo remontuojamas sandėlio stogas. Bet, kai buvo liūtis, sušlapo ir briketai, ir grūdai. Sūnus tinkamai saugojo įmonės turtą, tvarkėsi. Sūnus jam sakė, kad nupirko kombainą, kad jam padės darbus dirbti, tačiau tas pardavėjas dingo.

Liudytojas R. A. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo vairuoju pas M. J., nuo 2007-03-19 iki 2009-06-30. Jų santykiai normalūs. Vairavo sunkvežimį ir tik už jį buvo atsakingas. Žino, kad per lietų stogą vėjas buvo nuplėšęs, sakė, kad dėl to bendrovė daug nuostolių turėjo. Buvo sudygę grūdai, teko grūdus vežti į mišką žvėreliams, tuo metu buvo ruduo, tačiau tikslesnio laiko neprisimena. Jam grūdus teko vežti vieną kartą į žvėrių šėryklą (duomenys neskelbtini) miške. Nežino vežtų grūdų kiekio, mašinos kiekis buvo keturi su puse tonos, galėjo būti ir daugiau tų grūdų, apie penkias tonas. Durpes yra vežęs parduoti. Šiukšlių neteko vežti, girdėjo, kad į laukus durpių šiukšles išveždavo apie penkias, šešias tonas, žiūrint, koks vagonas pakliūdavo. Trąšų neteko vežti. Anglių šiukšlių nevežė, tačiau teko bordiūrus vežti, vežė ten, kur gruntą supildavo, gal mašiną vežė, gal daugiau buvo. Dirbo daugiausiai su „Mersedesu“ ir kartais su „Volvo“. Pas tyrėją matė nurašymo aktus, tačiau nepamena, ar anksčiau juos yra matęs. Pats savininkas M. J. jam yra pasakojęs, kad ir jis pats veždavo durpių šiukšles ir grūdus žvėreliams. Buvo daug vagysčių: išnešė autokaro balionus, dar kitas smulkmenas, skolintas kopėčias. Daugiau niekuo nesidomėjo, tai nieko nežino.

Liudytojas A. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo pas M. J. su traktoriumi, kombainu, kokiu laikotarpiu dirbo, nepamena, tačiau patvirtina, kad teisingai nurodė visus duomenis ikiteisminio tyrimo metu. Niekur dokumentuose nepasirašinėdavo. Prisimena, kad buvo supelijusių grūdų, žirnių, taip pat vagysčių buvo, bendrovė nuostolių turėjo, tai girdėjo, kad surašė nurašymo aktą. Vežė grūdus žvėriukams, tai reikėjo blogus nurašyti. Nepamena, ar buvo sutarta su juo materialinės atsakomybės sutartis, nes jis nebuvo materialiai atsakingas asmuo. Vežė traktoriumi sugedusius grūdus, kviečius, žirnius į mišką prie medžiotojų šėryklų. Nepamena, kiek kartų teko vežti, bet ne vieną kartą ir ne du. Apie 10 tonų vienu metu išveždavo. Dar teko vežti susmulkintus briketus, veždavo ant laukų, paskleisdavo. Daug sutrupėjusių briketų teko išvežti, gal apie dešimt kartų. Jis vienas per kelis reisus išveždavo nuo vagono apie 4–5 tonas šiukšlių. Sandėliai buvo tvarkomi ir prižiūrimi. Išplėšė kelis sykius sandėlius, daug vagysčių buvo. Vogė ir grūdus, ir trąšas, kitus daiktus. Vagystės vykdavo po to, kai nuplėšė stogą. Yra tekę remontuoti sandėlį su darbininkais. Dar remontavo R. A., J. Jie buvo bendrovės darbuotojai.

Liudytoja A. J. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo pas M. J. bendrovėje buhaltere, o su juo susipažino, kai dirbo bare. Buhaltere bendrovėje dirbo nuo 2007-08-13 iki 2008-01-31, tačiau jokio specialaus buhalterinio išsilavinimo ji neturėjo. Bendrovėje dar dirbo buhalterė R. R.. Nežino ar ji dirbo legaliai. Ji priimdavo užsakymus, susijusius su briketais, ir juos rūšiuodavo, dar padėdavo R. R., pasirašydavo sąskaitose kai kuriose, važtaraščiuose. Jos darbas buvo daugiau vadybinis. Daugiau buhalterijoje žmonių nebuvo. R. R. ne visą laiką būdavo, kartą per savaitę su ja susitikdavo. Jos darbo vieta buvo M. J. namuose, kur jis buvo įrengęs ofisą. Visi buhalteriniai dokumentai buvo tuose namuose. Grynus pinigus už parduotus briketus paduodavo jai, o ji perduodavo M. J.. Patalpoje pinigai nebuvo saugomi. Kas bendrovėje buvo pajininkai ir apie pajininkų susirinkimus ji nieko nežino, juose neteko dalyvauti. Į darbą ji eidavo kasdien, jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkydavo vietoje, jų niekur neišsinešdavo.

Liudytoja R. R. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta M. J., jie yra iš vieno kaimo ir ji padėjo jam pradžioje tvarkyti buhalteriją. Jis prašė padėti tvarkyti buhalteriją, ir ji, kaip buhalterė, sutiko jam padėti. Pasakė, kokią reikia pirkti buhalterijos tvarkymo programą, nuvažiuodavo pažiūrėti, kaip jam sekasi. Padėjo jam kaip kaimynė, nebuvo pas jį įdarbinta. Pas jį dirbo kažkokios mergaitės, jų pavardžių nepamena, jos suvesdavo dokumentus. Tik pačioje bendrovės veiklos pradžioje M. J. padėjo - nuo 2007 m. vidurio iki 2008 metų pavasario, po to nevažiuodavo padėti, nes viskas buvo įvesta į programą, o po to viską savaime programa suskaičiuoja. Kompiuteris su buhalteriniais duomenimis, kasos aparatas, „printeris“ buvo Viduklės geležinkelio pastate ir tos mergaitės ten dirbdavo. Visi buhalteriniai popieriniai dokumentai taip pat ten buvo saugomi. Kai ji lankėsi bendrovėje, raštiškai nebuvo parašyta dokumentų saugojimo tvarka. Ji nežino, kur galėjo dingti sąskaitos, nes kai nuvažiuodavo pažiūrėti, buvo visos sąskaitos, o pirminė buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis įstatymų.

Liudytoja G. J. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju nėra giminės, jį pažįsta kaip bendrovės direktorių, nes dirbo M. J. bendrovėje „M.“ vadybininke apie pusę metų nuo 2007 metų spalio pabaigos iki 2008 m. kovo mėnesio. Jos darbo pobūdis buvo ieškoti pirkėjų, siūlydavo malkas ir durpių briketus. Pirkėjų kontaktinius duomenis perduodavo direktoriui, jis pats su jais susisiekdavo ir tardavosi dėl pardavimo. Nežino, kaip vyko atsiskaitymas su pirkėjais. Nematė nurašymo aktų, nieko nežinojo apie juos. Nežino nieko apie sandėlius, nėra mačiusi, kur ir kaip sandėliuojami briketai. Ji dirbdavo savo namuose, o suradus pirkėjus, jų kontaktinius duomenis nuveždavo direktoriui.

Liudytoja L. P. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. J. pažįsta, šiuo metu nėra piktuoju, tik vienu metu nesutarė dėl mašinos.. Ji yra „E.“ direktorė ir jų įmonė pirko iš M. J. sunkvežimį „WV MAN“ už penkis tūkstančius litų. Mokėjo grynais pinigais. Datos ir visų aplinkybių nepamena, prašo vadovautis jos duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, nes sakė teisybę. Mašinai buvo gedimas, bet neprisimena, koks. Registruojant automobilį, sužinojo, kad ši transporto priemonė yra areštuota. M. J. sakė, kad areštą panaikins. Jie remontavo transporto priemonę ir, kiek pamena, tą transporto priemonę grąžino M.. Penkių tūkstančių litų už transporto priemonę negrąžino. Turėjo ir remonto išlaidų, apie dešimt tūkstančių litų. Galėjo būti, kad kasos pajamų orderis išrašytas 2009-04-15. Pinigai galėjo būti paduoti ir anksčiau, bet vėliau įtraukti į apskaitą. Automobilį perdavė M. J., tačiau jokio perdavimo akto nesurašė. Automobilis sugedo ir buvo paliktas pakelėje, o tiksliau apie tai galės pasakyti jos vyras.

Liudytojas V. P. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta senokai, santykiai normalūs, jį pažinojo dar iki automobilio pirkimo. Jis yra įmonės „E.“ komercijos direktorius, o jo sutuoktinė L. P. – įmonės direktorė. Jų įmonė iš M. J. pirko automobilį – sunkvežimį „MAN“, mokėjo penkis tūkstančius grynais pinigais. Nepamena, ar pirko iš jo kaip iš fizinio, ar juridinio asmens. Mokėjo pinigus vėliau, ne sandorio dieną. Pinigų mokėjimas buvo įformintas, jį pirko iš įmonės lėšų. Automobiliui buvo sugedęs variklis ir kitos dalys. Prieš perkant žinojo, kad transporto priemonė netvarkinga. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) parsivežti medžiagų, automobilis visai sugedo, todėl jį paliko saugomoje stovėjimo aikštelėje prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena, kada tai buvo. Tada buvo supykęs ant M. J. dėl netvarkingo automobilio, sakė jam pasiimti paliktą automobilį ir tvarkytis pačiam, grąžinti pinigus. Automobilio raktelius parvežęs atidavė M. J.. Vėliau nevažiavo pažiūrėti ar automobilis tebėra aikštelėje. Kur šiuo metu yra automobilis, jam nežinoma. Dokumentai dėl automobilio pirkimo buvo paruošti, bet neįforminti, nes automobilis buvo areštuotas. To automobilio remontas jiems kainavo dešimt tūkstančių litų, gal ir daugiau. Už automobilį pinigai jiems dar negrąžinti. Norėtų, kad grąžintų pinigus ir už automobilio remontą ir tiek, kiek mokėjo pirkdami. Dabar ne viską tiksliai prisimena, todėl prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytojas J. D. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. J. yra pažįstami, jis iš jo bendrovės pirkdavo briketus. Jo bendrovė UAB „D.“ yra (duomenys neskelbtini) Jis yra šios bendrovės savininkas ir direktorius. Pardavinėjo jam durpių briketus nuo 2007 m. pabaigos, 2008 ir 2009 metais. Pradžioje su atsiskaitymais buvo viskas tvarkinga, jis buvo sąžiningas, atsiskaitydavo. Jis briketus gaudavo iš (duomenys neskelbtini), įmonės „L.“, tiesiai į stotį atkraudavo. M. J. produkciją pasiimdavo, o krovinio važtaraščius atveždavo arba atsiųsdavo paštu. Veždavo palaidus ir supakuotus didmaišiuose briketus. Į vagoną tilpdavo 117 didmaišių. M. J. dažniausiai imdavo nefasuotus briketus, nes buvo pigesni, bet imdavo ir fasuotus. Didmaišiuose briketai buvo visiškai apsaugoti, o palaidi, jei patekdavo vandens, apirdavo. 53–55 tonos briketų tilpdavo į vagoną. Galėjo būti nuo vagono apie 3 tonas sugadintų briketų, kas sudarytų apie 15 procentų, jei blogai saugomi. Kad briketai neprarastų prekinės vertės, jis pats juos laiko ant europadėklų, 3–4 aukštais ir jie gerai laikosi. Labiausiai briketams kenkia drėgmė, nes jie subyra. M. J. bendrovė jam liko skolinga, jis yra įtrauktas į kreditorių sąrašą. 1786 tonos būtų du ešelonai, t.y. iš viso būtų 68 vagonai. M. J. per savaitę imdavo po vagoną, du, priklausomai nuo poreikių. Dėl briketų kokybės pretenzijų rašytinių jam nėra parašęs M. J., tik kartą sakė, kad du vagonai subyrėjo.

Liudytojas V. S. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su M. J. ne giminės, buvo prekybos partneriai. Tiekdavo jam durpių briketus. Tiekdavo prekes nuo 2005 m. iki 2007 m. iš (duomenys neskelbtini) gamyklų. M. J. tiekdavo briketus vagonais, jų neperkraudavo. Vagonai visada būdavo atviri. Pradžioje briketus gaudavo palaidus, vėliau supakuotus į didmaišius. Sezono metu nemažai tiekdavo M. J., tačiau tikslių duomenų nepamena, turi būti nurodyta parodymuose, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Iš M. J. nėra gavę pretenzijų raštu dėl nekokybiškos produkcijos, jei buvo, tai tik žodiniai. Kokybė priklauso nuo oro sąlygų, jei produkcija ateina lietingu oru, tai galėjo padidėti nekokybiškos produkcijos kiekis. Į vagoną telpa apie 40–45 tonų briketų. Iš gamyklos pagal sertifikatą jau būdavo apie 15 procentų trupinių. Galėjo būti iki 5 tonų blogiausiu atveju, tačiau galima buvo ir trupinius sufasuoti bei parduoti pagal paskirtį. Nors prekė ir buvo nekokybiška, bet vis dėlto prekė. 1800 tonų kiekis yra kaip šio pastato dydžio, tokia krūva. Per jo dešimties metų darbo praktiką susikaupė apie 30 tonų atliekų. Kai pradėjo pakuoti, nebebuvo nuostolių. Briketai turi būti apsaugoti nuo lietaus, turi būti laikomi sausoje vietoje. Vienais metais, staiga pradėjus tirpti sniegui užliejo angarą, ir jis tada turėjo nuostolių. Visada kalba su pirkėjais dėl briketų saugojimo, bet ne visada būna laiko. M. J. liko skolingas 28 000 litų ir dėl šios sumos jų įmonė yra kreditorių sąraše.

Liudytojas R. L. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju nėra giminės, jį pažįsta seniai, kai vienas jo pažįstamas juos supažindino. Jokių reikalų su juo neturi, susitinka kartą, gal du per metus. Užsiima automobilių prekyba, tai M. J. jo yra klausęs, ar gali jam kokią mašiną pažiūrėti. Jis yra pirkęs iš jo džipą „Nissan Patrol“, tačiau kada, tiksliai nepamena. Skolinosi iš jo sunkvežimį, bet nepamena, kada ir kokį. Gal tik kartą skolinosi, tiksliai nepamena, nes reikėjo daiktus persivežti. Pasinaudojęs sunkvežimį grąžino. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar gerai nepamena, nes praėjo daug laiko.

Specialistė R. Č. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko byloje duotą išvadą. 2009-04-10 kasos išlaidų orderiuose (duomenys neskelbtini) pasirašė bendrovės „M.“ pirmininkas M. J., gavėjas – bendrovė, išmokėjimo pagrindas – gražinami bendrovės pajai V. J., L. J., K. J., pasirašė bendrovės pirmininkas M. J., kaip kasininkas, kad jis išdavė. 181500 Lt suma įrašyta į kasos knygą, ir sumažintas bendrovės dokumentinis likutis. Gavėjas – bendrovė. Pinigus gavęs asmuo turėjo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose kaip gavėjas. Šiuo atveju pasirašyta bendrovės ir kasininko, kad pinigus išdavė. Visa ši suma yra įrašyta į kasos knygą ir apskaitoje sumažintas dokumentinis kasos likutis, tai yra sumažintas turtas. Kadangi bendrovės kasoje pasirašė, tie pinigai buvo kaip likutis, nes neigiamo likučio nebuvo, bendrovės pirmininkas M. J. pasirašė ir įtraukė į kasos knygą, tai vertinau, kad jis kaip bendrovės kasininkas liko skolingas bendrovei 181500 Lt, nes tuos pinigus nurašė, kaip turtą iš bendrovės apskaitos. Vadinasi, atskaitingas asmuo – M. J., valdė bendrovės nurašytus pinigus. Buvo išvestas 2009-04-10 dienos dokumentinis pinigų likutis – 57682 Lt, įskaitant tai, kad buvo išmokėti 181500 Lt už pajus ir atskaitingas asmuo jau buvo skolingas bendrovei dar 50000 Lt, nevertinant kaip atskaitingo asmens, tai vis tiek nebūtų užtekę 370000 Lt, pagal paskaičiavimus trūktų 130817,93 Lt. Tokiu atveju 181500 Lt būtų padidintas likutis kaip atskaitingo asmens, jei neišmokėta pagal pajus. Ji atsakė, kas buvo kasoje, nevertinant, kokį kaltinamasis, kaip atskaitingas asmuo, turėjo likutį ir koks buvo likutis balandžio 22 d. dokumentuose, taip ir buvo paskaičiuotas likutis – 57680,07 Lt. Buvo atliktas mokestinis tyrimas, buvo tikrinamas PVM kreditinis vertės mokestis. Šis faktas yra užfiksuotas mokesčių inspekcijoje, yra pasiūlymas pašalinti ir patikslinti PVM deklaracijas. Šiuo atveju iš administratoriaus visus dokumentus perėmė pagal (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2011-06-06 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar buvo dokumentų perdavimo aktas. Tyrimo metu suskaičiuoja, kokie pateikti dokumentai, suskaičiuoja lapus, pasirašo dėl dokumentų gavimo. Pagal jų pateiktą medžiagą neatitikimų nebuvo. Įstatymas reikalauja, kad turi būti parašytas segtuvo pavadinimas, nurodoma, kiek segtuve yra lapų, ir išvardyti visi segtuve esantys dokumentai. Kadangi jos tiriamasis laikotarpis yra iki gegužės 26 d., kai įvyko bankroto iškėlimo byla, o sprendimas įsiteisėjo vėliau. Bendrovė turėtų pateikti bankroto administratoriui to laikotarpio balansą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. apskaitos registruose ūkinių operacijų duomenys užregistruojami ūkinės operacijos, arba ūkinių įvykių dieną, arba iš karto, kai yra galimybė tai padaryti. Šiuo atveju ūkinė operacija turėjo būti užregistruota iš karto į apskaitą. Atsiradus kokiems nors neišspręstiems, neužfiksuotiems įvykiams, balansą galima tikslinti. Šiuo atveju tikslinti nieko nereikėjo, nes ūkinė operacija buvo įrašyta į apskaitą. Taisymai ir tikslinimai yra galimi, jei yra nustatyta klaida, arba dokumentas gautas vėliau, paneigiantis, arba patikslinantis tą įvykį. Kasos knygoje korekcija galima, tuo atveju turi būti išrašytas pirminis apskaitos dokumentas, nes į kasą grynų pinigų įnešimas yra forminamas kasos pajamų orderiais, o išmokėjimo iš kasos – kasos išlaidų orderiais. Šiuo atveju, iki įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. iki birželio 8 d., turėjo būti pateiktas visas bendrovės balansas. Jos tiriamasis laikotarpis buvo iki 2009-05-26 ir iki šios datos įmonė nebuvo bankrutuojanti. Jos specialisto išvada duota ne bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės. Praėjusių metų metinė atskaitomybė turėjo būti pateikta iki kitų metų spalio 1 d, tai yra iki 2010 m. spalio 1 d. Kadangi 2009 m. gegužės 26 d. vyko teismas, iškelta bankroto byla ir įmonei suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, balansas negalėjo būti koreguojamas. Kasos išlaidų orderis išrašomas grynųjų pinigų išmokėjimo momentu. Ūkinė operacija dienos pabaigoje arba kartą per mėnesį įtraukiama į kasos knygą. Kasos knygoje ūkinės operacijos surašytos nuo 2009-04-01 iki 31 dienos. Kasos išlaidų orderiai – 2009-04-10 ir 2009-04-22 yra tuo pačiu numeriu – 112, bet skirtingomis sumomis, 2009-04-22 orderis į kasos knygą neįrašytas, įrašytas kitas – 2009-04-10. Į kasos knygą taip pat neįrašytas 2009-04-22 orderis 370000 Lt. sumai.

Liudytoja V. J., kurios parodymai teisiamajame teismo posėdyje buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 1 p. ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-05 parodė, kad nieko nežinojo apie tai, kad yra ŽŪB „M.“ pajininke ir apie tai, kad jai priklauso 58,5 procentų ŽŪB „M.“ pajų. Apie tai ji sužinojo tik 2010 m. sausio mėn. pabaigoje (tiksliau neprisimena) iš ŽŪB „M.“ bankroto administratoriaus J. G.. Taip pat tik tada, iš minėto bankroto administratoriaus J. G., sužinojo, kad neva 2009 m. balandžio 10 įvyko visuotinis ŽŪB „M.“ pajininkų susirinkimas, kurio metu jai, kaip ŽŪB „M.“ pajininkei, už pajus iš bendrovės kasos buvo išmokėta 106 300 Lt. Jokiame ŽŪB „M.“ pajininkų susirinkime ji niekada nėra dalyvavusi, taip pat niekada jokių pinigų už pajus ar ką kitą iš ŽŪB „M.“ nėra gavusi ir niekada jokioje ŽŪB „M.“ veikloje ji nėra dalyvavusi. Apie tai, kad 2009 m. balandžio 10 buvo išrašytas ŽŪB „M.“ kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva jai buvo išmokėti, minėti 106 300 Lt, ji taip pat sužinojo tik 2010 m. sausio mėn. pabaigoje iš ŽŪB „M.“ bankroto administratoriaus J. G. ir šių pinigų nėra gavusi. Apie tai, kad jos sūnus M. J. yra įsteigęs ŽŪB „M.”, ji žinojo iš paties sūnaus M. J., tačiau nežinojo kas yra ŽŪB „M.“ pajininkai (71 b.l., 2 tomas ). 2010-10-14 papildomai apklausiama liudytoja V. J. parodė, kad apie tai, kad neva 2008 m. lapkričio 27 d. įvyko visuotinis ŽŪB „M.“ pajininkų susirinkimas, kurio metu du iš keturių ŽŪB „M.“ pajininkų, t.y. ji ir jos sūnus M. J., nusprendė parduoti transporto priemonę VW MAN 8.150 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji nieko nežinojo ir apie tai sužinojo tik apklausos metu. Paaiškina, kad jokiame ŽŪB „M.“ pajininkų susirinkime, ji niekada nėra dalyvavusi, o minėtą 2008 m. lapkričio 27 d. Visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą galėjo pasirašyti paprašius jos sūnui M. J., nes sūnumi pasitikėjo. Esant tokioms aplinkybėms, šiame protokole yra jos parašas, bet pasirašė neskaitydama protokolo ir nežinodama ką pasirašo, todėl, kad pasitikėjo savo sūnumi M. J. (72 b.l., 2 tomas).

Liudytoja D. K., kurios parodymai teisiamajame teismo posėdyje buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 1 p., nes yra išvykusi gyventi į užsienį, ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-11 parodė, kad ŽŪB „M.”, ji dirbo nuo 2008-02-01 iki 2009-06-30. Šioje bendrovėje ji dirbo buhaltere - vadybininke. Jos darbas buvo sutvarkyti ir paruošti buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos vėliau patikrindavo R. R.. Kiek prisimena, visus ŽŪB „M.” buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašydavo bendrovės vadovas M. J., o ji pati, kiek prisimena, niekur nepasirašydavo. Taip pat ŽŪB „M.” kaip vadybininkė, priiminėdavo užsakymus prekėms, ieškodavo klientų ir pan. Kiek jai žinoma, visus sprendimus, susijusius su ŽŪB „M.” veikla, priimdavo bendrovės vadovas M. J.. Jis kartais pasitardavo su savo broliu K. J., tačiau galutinius sprendimus priimdavo vienas pats (92 b.l., 2 tomas). 2010-11-10 papildomai liudytoja D. K. parodė, kad apie ŽŪB „M.“ piniginių lėšų įnešimą į bendrovės kasą ar sąskaitą, jų panaudojimą, laikymą, ji nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie M. J. ketinimus įsigyti derliaus nuėmimo kombainą „John Deere 9660i“ iš J. D.. Apie sunkvežimio VW-MANN 8.150 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybes UAB „E.“, taip pat nieko nežino. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su minėtos technikos įsigijimu ir pardavimu ji nematė. Ji tvarkydavo tik kasos pajamų orderius, kuriuos jai pateikdavo darbo dienos pabaigoje ŽŪB „M.“ darbuotojai, pardavę akmens anglį ar durpių briketus. Kasos išlaidų orderius, kiek jai žinoma, tvarkydavo pats M. J.. Grynuosius pinigus ŽŪB „M.“ darbuotojai pateikdavo asmeniškai M. J.. Kur buvo laikomi ŽŪB „M.” grynieji pinigai, ji nežino (93 b.l., 2 tomas).

Iš 2011-07-18 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ŽŪB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 5-4/72 matyti, kad dėl bendrovės „M.“ pirminių apskaitos dokumentų, t.y. PVM sąskaitų faktūrų, iš viso už 446 312,93 Lt:

2007-05-21(duomenys neskelbtini)Ūkininkas M. J.197191,8135494,52232686,332007-05-21(duomenys neskelbtini)Ūkininkas M. J.112498,9220249,81132748,732007-09-15(duomenys neskelbtini)Ūkininkė V. J.17000,003060,0020060,002007-10-03(duomenys neskelbtini)Ūkininkė V. J.3402,31612,424014,732007-10-10(duomenys neskelbtini)Ūkininkė V. J.9362,921685,3311048,252007-10-16(duomenys neskelbtini)Ūkininkas M. J.30945,355570,1636515,512007-10-22(duomenys neskelbtini)Ūkininkas M. J.7829,981409,409239,38Iš viso:xx378231,2968081,64446312,93

neišsaugojimo, negalima nustatyti, ar į apskaitą įtraukti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys sutampa su tyrimui nepateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kurie susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl pirminių apskaitos dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės „M.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.;

Pagal informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, transporto priemonė - krovininis automobilis VW-MAN, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008 m. spalio 7 kaip bendrovės „M.“ nuosavybė. Minėta transporto priemonė bendrovės „M.“ apskaitoje neužfiksuota. Tyrimui nepateikti transporto priemonės įsigijimo dokumentai. Pagal 2001 m. lapkričio 6 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio nuostatas – apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Bendrovės „M.“ pirmininkas M. J. nesilaikė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl apskaitos dokumentais neįformintos ir į buhalterinę apskaitą neįrašytos transporto priemonės įsigijimo ūkinės operacijos, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „M.“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.;

Pagal 2008 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrovė „M.“ įformino žemės ūkio bendrovei (toliau-bendrovė) „T.m.“ 22,7 tonos pašarinių rugių pardavimo ūkinę operaciją už 12 053,70 Lt, iš kurių PVM suma 1 838,70 Lt. Bendrovė „T.m.“ pagal 2008 m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 apmokėjo už grūdus 12 053,70 Lt bendrovės „M.“ pirmininkui M. J.. Bendrovės „M.“ pirmininkas M. J. gautų pinigų 12 053,70 Lt, būdamas bendrovės kasininku, neįnešė į bendrovės kasą ir ūkinės operacijos neįformino apskaitos dokumentu, t.y. neišrašė kasos pajamų orderio. Dėl apskaitos dokumentais neįformintos ir į buhalterinę apskaitą neįrašytos 12 053,70 Lt apmokėjimo už grūdus, gauto iš žemės ūkio bendrovės „T.m.“ ūkinės operacijos, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „M.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.;

Bendrovės „M.“ pirmininkas M. J. kaip atskaitingas asmuo bendrovei tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2009 m. gegužės 26 d. buvo skolingas 50 909,53 Lt;

Bendrovės „M.“ išrašytose 2009 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderiuose (duomenys neskelbtini) įrašyta ties eilute „Išduoti“ – Bendrovei, ties eilute „Pagrindas“ - atitinkamai „Grąžinami bendrovės pajai V. J. Vienas šimtas šeši tūkstančiai trys šimtai Lt 00 ct“, „Grąžinami bendrovės pajai L. J. Septyniasdešimt penki tūkstančiai vienas šimtas Lt 00 ct“ ir „Grąžinami pajai K. J. Vienas šimtas Lt 00 ct“ (20-22 priedai). Kasos knygoje už laikotarpį 2009 m. balandžio 1-31 d. įrašyti kasos išlaidų orderiai (duomenys neskelbtini) atitinkamai 106 300,00 Lt, 75 100,00 Lt ir 100,00 Lt ir pinigų likutis sumažintas 181 500,00 Lt (23 priedas). Bendrovės „M.“ pirmininkas M. J. minėtuose kasos išlaidų orderiuose pasirašęs ir į kasos knygą įrašęs minėtus kasos išlaidų orderius kaip bendrovės kasininkas, liko skolingas bendrovei „M.“ 181 500,00 Lt;

Pagal 2009 m. kovo 6 d. materialinių vertybių nurašymo aktą Nr. 7 ir 2009 m. kovo 6 d. aktą dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje nurašyta materialinių vertybių už 417 579,60 Lt, iš kurių (46-47 priedai):

1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt;

13 250 kg anglių už 35 410,86 Lt;

53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt;

240 vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt (110-127 b. l., 1 tomas).

Iš 2012-03-26 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės R. Č. apklausos protokolo matyti, kad patikslindama 2011-07-18 ŽŪB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadą Nr. 5-4/72, dėl 2009-03-06 materialinių vertybių nurašymo teisingumo ir materialinių vertybių įsigijimo paaiškino:

Pagal 2009 m. kovo 6 d. materialinių vertybių nurašymo aktą Nr. 7 ir 2009 m. kovo 6 d. aktą dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje nurašyta materialinių vertybių už 417 579,60 Lt, iš kurių (žiūrėti 2011-07-18 specialisto išvados Nr. 5-4/72, 46-47 priedus):

1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt;

13 250 kg anglių už 35 410,86 Lt;

53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt;

240 vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 8 straipsnio nuostatas – valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Todėl, nei gamybos išlaidų apskaita, nei pirminiai dokumentai, t.y. materialinių vertybių nurašymo aktai, jokiais norminiais aktais nereglamentuoti.

Bendrovė „M.“, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. vasario 2 d., pagal uždarųjų akcinių bendrovių: „V. ir K.“, „D.“ ir „J.“ išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras užfiksavo apskaitoje iš viso 4 369,3 t durpių briketų pirkimo ūkines operacijas už 784 317,28 Lt (664 563,72 Lt + 119 753,56 Lt PVM).

Bendrovė „M.“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. sausio 12 d. pagal uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ir individualios įmonės „R.“ išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras užfiksavo apskaitoje iš viso 469,7 t anglių pirkimo ūkines operacijas už 117 128,93 Lt (99 213,27 Lt + 17 915,66 Lt PVM).

Bendrovė „M.“ laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2008 m. lapkričio 4 d. pagal ūkininkų: M. J. ir V. J. išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras užfiksavo apskaitoje iš viso 226,5 t miežių pirkimo ūkines operacijas už 100 164,30 Lt (84 885,00 Lt + 15 279,30 Lt PVM).

Bendrovė „M.“ pagal 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. birželio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „B.m.“ išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) užfiksavo apskaitoje iš viso 490 vejos bordiūrų už 3242,70 Lt (2 748,05 Lt + 494,65 Lt PVM) (10-12 b. l., 3 tomas).

Iš 2012-08-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės R. Č. apklausos protokolo matyti, kad bendrovė „M.“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. vasario 2 d. pagal uždarųjų akcinių bendrovių: „V. ir K.“, „D.“ ir „J.“ išrašytas pirkimo PVM sąskaitas faktūras užfiksavo apskaitoje iš viso 4575,77 t durpių briketų, durpių ir palaidų durpių briketų pirkimo ūkines operacijas už 826 642,29 Lt (700 432,37 + 126 209,92 Lt PVM).

Pagal bendrovės „M.“ išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2007m. rugsėjo 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. pardavė 1753,2 t durpių briketų, durpių bei palaidų durpių briketų iš viso už 435 241,26 Lt (368 815,76 + 66 425,50 PVM).

Pagal pateiktus materialinių vertybių nurašymo aktus 2008 m. balandžio 25 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. lapkričio 12 d. nurašyta iš viso 80,0 t durpių briketų bei pagal 2009 m. kovo 6 d. materialinių vertybių aktą Nr. 7 nurašyta 1786,048 t durpių briketų, t.y. per 2008-2009 metus nurašyta iš viso 1866,048 t.

Tiriamuoju laikotarpiu durpių briketų, durpių ir palaidų durpių briketų įsigyta, parduota ir nurašyta, tonomis:

MetaiĮsigytaParduotaNurašytaLikutis laikotarpio pabaigoje2007 metai1927,2940,142987,0582008 metai2582,67790,1180,02699,6182009 metai65,923,01786,048956,47Iš viso:4575,771753,2521866,048x

Pagal patikrinimui pateiktus pirminius apskaitos dokumentus – pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir nurašymo aktus - durpių briketų likutis 2009-03-06 apskaičiuotas 956,47 t. Tačiau buhalterinės apskaitos registre - žurnale „Išrašytų dokumentų sąrašas” už laikotarpį nuo 2008.01.01 iki 2008.12.31 įrašyta daugiau pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, negu buvo pateikta tyrimui. Minėtame žurnale įrašyti PVM sąskaitų faktūrų duomenys - data, serija, Nr., pirkėjo pavadinimas, suma(Lt), PVM suma(Lt) ir iš viso suma(Lt), nenurodytas prekių pavadinimas ir kiekis, todėl apskaičiuoti pardavimo kiekių, nėra galimybės;

Pagal 2007 m. gruodžio 8 d. ir 2007 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderius, atitinkamai serija MND (duomenys neskelbtini) L. J. ir V. J. vardu įformintas grynųjų pinigų įnešimas pajų pirkimui, atitinkamai 100,00 Lt ir 75 000,00 Lt, iš viso po 75 100,00 Lt. Bendrovės „M.“ 2007 m. gruodžio 31 d. registre „Kasos ataskaita“ įrašytas grynų pinigų įnešimas pagal minėtus kasos pajamų orderius.

Jeigu L. J. ir V. J. nepirko pajų ir grynųjų pinigų nemokėjo, tai bendrovės „M.“ pirmininkas M. J., kuris vykdė kasininko pareigas, įrašęs į 2007 m. gruodžio mėnesio kasos knygą kitas nei įvykusios pinigų gavimo operacijas, iš viso už 150 200,00 Lt ir pateikęs įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterei įtraukti į apskaitą neteisingus duomenis apie V. J. ir L. J. įneštus pinigus už pajų, atitinkamai po 75 100,00 Lt, iš viso 150 200,00 Lt, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Jeigu L. J. ir V. J. nepirko bendrovės pajų ir grynųjų pinigų nemokėjo, tai dėl bendrovės „M.“ kasos knygoje įrašytų duomenų apie kitas nei įvykusios pinigų gavimo operacijas įrašymo į apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „M.“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2007 m. gruodžio mėnesį (191-197 b. l., 3 tomas).

Iš 2012-10-25 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės R. Č. apklausos protokolo matyti, kad tikrinamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2009 m. gegužės 26 d. M. J. kaip ŽŪB „M.“ atskaitingas asmuo buvo skolingas 50909,53 Lt, kadangi tokiai sumai nėra panaudojimą pateisinančių apskaitos dokumentų. Ši 50909,53 Lt suma yra likutis iš M. J., kaip atskaitingam ŽŪB „M.“ asmeniui per 2007, 2008, 2009 metus avansu išmokėtų pinigų 863448,81Lt (iš jų: 303548,81 Lt išmokėta per 2007 metus, 532900,00 Lt išmokėta per 2008 metus, 27000,00 Lt išmokėta 2009-01-25). Nepanaudoto avanso likutis nustatomas iš kasos išduotų pinigų sumos atėmus apmokėjimus. Dėl to nustatyti kokių konkrečiai kasos išlaidų orderių pagrindu susidarė 50 909,53Lt suma, negalima. ŽŪB „M.“ pirmininkas M. J. kaip atskaitingas asmuo pinigų sumą 50 909,53 Lt turėjo grąžinti į bendrovės kasą arba pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus (76-78 b. l., 4 tomas).

Iš ŽŪB „M.“ perduodamų dokumentų sąrašų ir turto perdavimo - priėmimo aktų matosi kokius bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą perdavė M. J. bankroto administratoriui (7-10 b.l., 3 tomas).

Iš 2007-12-08 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš L. J. į ŽŪB “M.” kasą priimta 100 Lt už pajus (145 b.l., 1 tomas).

Iš 2007-12-08 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš V. J. į ŽŪB „M.” kasą priimta 100 Lt už pajus (146 b.l., 1 tomas).

Iš 2007-12-18 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš V. J. į ŽŪB „M.” kasą priimta 75000 Lt už pajų pirkimą (147 b.l., 1 tomas).

Iš 2007-12-18 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš L. J. į ŽŪB „M.” kasą priimta 75000 Lt už pajų pirkimą (148 b.l., 1 tomas).

Iš 2007 m. gruodžio mėnesio ŽŪB „M.” kasos ataskaitos matyti, kad užregistruoti 2007-12-08 kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini) bei 2007-12-18 kasos pajamų orderiai (duomenys neskelbtini) (149 b.l., 1 tomas).

Iš 2008-01-03 ŽŪB „M.” PVM sąskaitoje faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjui ŽŪB „T.m.” parduodama 22,7 t. pašarinių rugių už 12053,70 Lt sumą (26 b.l., 1 tomas).

Iš 2008-01-03 ŽŪB „T.m.” kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad ŽŪB “M.” atstovui M. J. iš ŽŪB “T.m.” kasos išduota 12053,70 Lt už grūdus (27 b.l., 1 tomas).

Iš 2007-12-07 Žemės ūkio bendrovės „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo matyti, kad 2007-12-07 ŽŪB „M.” visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl bendrovės įstojimo į (duomenys neskelbtini) Kredito Unijos narius balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (143-144 b.l., 1 tomas);

Iš 2008-09-30 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl 100 000 litų apyvartinių lėšų skolinimosi iš M. J., balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (20-21 b.l., 2 tomas).

Iš 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl transporto priemonės VW MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkė V. J.(119-120 b.l., 2 tomas).

Iš 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo matyti, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl pajų grąžinimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (8 b.l., 1 tomas).

Iš 2010-02-03 L. J. pareiškimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrai matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog ŽŪB „M.” 2009-04-10 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas ir 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, kadangi jis niekada nedalyvavo ŽŪB „M.” 2009-04-10 visuotiniame pajininkų susirinkime ir nebalsavo už pajų sugrąžinimą pajininkams. Taip pat negavo 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderyje Nr. 113 nurodytų 75100Lt (50 b.l., 1 tomas).

Iš 2010-02-03 V. J. pareiškimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrai matyti, kad ŽŪB „M.” 2009-04-10 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas ir 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderis Nr. 113 yra suklastoti, kadangi ji niekada nedalyvavo ŽŪB „M.” 2009-04-10 visuotiniame pajininkų susirinkime ir nebalsavo už pajų sugrąžinimą pajininkams. Taip pat nurodoma, jog pareiškėja negavo 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodytų 106300 Lt (59 b.l., 1 tomas).

Iš 2008-01-03 ŽŪB „M.” PVM sąskaitoje faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjui ŽŪB “T.m.” parduodama 22,7 t pašarinių rugių už 12053,70Lt sumą (26 b.l., 1 tomas).

Iš 2008-01-03 ŽŪB „T.m.” kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad ŽŪB “M.” atstovui M. J. iš ŽŪB “T.m.” kasos išduota 12053,70 Lt už grūdus (27 b.l., 1 tomas).

Iš 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. grąžinami bendrovės pajai 106300 Lt sumai (9 b.l., 1 tomas).

Iš 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. J. grąžinami bendrovės pajai 75100 Lt sumai (10 b.l., 1 tomas).

Iš ŽŪB „M.“ apskaitos registro „Kasos knyga“ už 2009 m. balandžio mėn. 1-31 d. matyti, jog užregistruotas grynųjų pinigų išdavimas M. J. pagal 2009-04-10 kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini), atitinkamai 106 300,00 Lt ir 75 100,00 Lt sumoms (14 b.l., 1 tomas).

Iš 2008-04-25 ŽŪB „M.“ Durpių briketų apžiūros ir kokybės įvertinimo akto matyti, kad ŽŪB „M.“ sudaryta komisija apžiūrėjo likusius neparduotus durpių briketus. Durpių briketai buvo gaunami nuo 2007 metų rudenio, sandėliuojami nelabai tinkamomis sąlygomis, keletą kartų pervežti į kitas sandėliavimo vietas ir dėl šių priežasčių durpių briketai prarado savo formą, sutrupėjo ir virto durpėmis. Atlikus durpių briketų rūšiavimą ir pasvėrus sutrupėjusius, buvo rastos 22 tonos tokių durpių. Komisija siūlo nurašyti 22 tonas durpių briketų ir užpajamuoti 22 tonas paprastų durpių, įkainuojant jas po 70 Lt. už toną. Durpes pasiūlyti parduoti (177 b.l., 3 tomas).

Iš 2009-03-06 ŽŪB „M.“ materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 7 matyti, kad nurašytos materialinės vertybės: 1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt, 13 250 kg anglių už 35 410,86 Lt, 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt (195 b.l., 1 tomas).

Iš 2009-03-06 ŽŪB „M.“ akto dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje matyti, kad nuostolių įvertinimai sandėlyje atlikti, kadangi nuvežus prekes (kuras, anglis) parduoti, klientai ne kartą grąžino ir atsisakė pirkti kaip netinkamas, todėl nutarta prekes, esančias sandėlyje, nurašyti kaip netinkamas eksploatacijai ar pardavimui, todėl 2009-03-06 Nr. 7 materialinių vertybių nurašymo aktu nurašyta prekių už 417 579,60 Lt (196 b.l., 1 tomas).

Iš (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2012-03-30 rašto Nr. 20-82-S-3184 matyti, kad laikotarpyje nuo 2007-09-24 iki 2012-03-30, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK nebuvo gauta pranešimų ir nėra atliekama tyrimų dėl ŽŪB „M.“ priklausančio turto vagysčių (93 b.l., 3 tomas).

Iš Durpių briketų kokybės paso Nr. 243 matyti, jog jame nurodyti durpių briketų kokybės rodikliai (13,14 b.l., 4 tomas).

Iš Durpių briketų kokybės pasų (duomenys neskelbtini) (21, 22 b.l., 4 tomas) ir (duomenys neskelbtini) (23, 24 b.l., 4 tomas) matyti, jog juose nurodyti durpių briketų kokybės rodikliai.

Iš 2008-11-28 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas ŽŪB „M.”, atstovaujama M. J. ir pirkėjas UAB „E.”, atstovaujama L. P., susitaria dėl transporto priemonės VW- MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo už 5000Lt (121-123 b.l., 2 tomas).

Iš 2009-04-15 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „E.” direktorės L. P. gauti 5000 Lt (124 b.l., 2 tomas).

Iš 2010-05-03 UAB „E.“ buhalterinės pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009-04-15 žemės ūkio bendrovei „M.“ apmokėta 5000,00 Lt už automobilį (59 b.l., 2 tomas).

Iš 2009-05-26 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad civilinėje byloje Nr. B2-786-194/2009 ŽŪB „M.“ iškelta bankroto byla (6 b.l., 1 tomas).

Iš ŽŪB „M.“ įstatų, 2007-02-20 įregistruotų Juridinių asmenų registre matyti, kad 8.3 punkte nustatyta, jog bendrovės narys privalo tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu (97 b.l., 1 tomas).

Iš 2007-03-16 ŽŪB „M.“ darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad M. J. priimamas dirbti pirmininko pareigoms neterminuotam laikui (128-129 b.l., 1 tomas).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d.

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog M. J. kaltė pagal BK 222 str. 1d. yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi baudžiamajai atsakomybei už apgaulingą apskaitą kilti būtina, kad dėl to būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiai išvadai pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. Tai, kad ŽŪB „M.“ kaltinamajam M. J. būnant jos vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Įstatymas) 21 str., būnant atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Įstatymo 19 str. 1 d., numatančią, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir 2 d., numatančią, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo priede Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ - nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas 10 metų), neišsaugojo ŽŪB „M.“ apskaitos registre „Gautų dokumentų sąrašas“ įrašytų pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2007 m. spalio 22 d. Šie dokumentai tai yra: 2007-05-21 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 232686,33Lt (tame tarpe 35 494,52 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.; 2007-05-21 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 132 748,73Lt (tame tarpe 20 249 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.; 2007-09-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 20 060,00 Lt (tame tarpe 3 060,00 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininkės V. J.; 2007-10-03 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 4 014,73Lt (tame tarpe 612,42 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininkės V. J.; 2007-10-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 11 048,25Lt (tame tarpe 1 685,33 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininkės V. J.; 2007-10-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 36 515,51Lt (tame tarpe 5 570,16 Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.; 2007-10-22 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) dėl prekių už 9239,38 Lt (tame tarpe 1 409,40Lt PVM) įsigijimo iš ūkininko M. J.. Teismo nuomone, byloje surinktais įrodymais, nors kaltinamasis ir nurodo, jog visi dokumentai buvo išsaugoti, o būtent ŽŪB „M.“ dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aktais, atliktu tyrimu, kurio rezultatai užfiksuoti specialistės pateiktoje išvadoje bei papildomuose jos paaiškinimuose, visiškai įrodoma, kad nurodyti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti.

Taip pat kaltinamasis, pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais - apskaitos dokumentais neįformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą neįrašė transporto priemonės – krovininio automobilio VW-MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pagal 2008-10-07 pirkimo pardavimo sutartį ir pardavimo, pagal 2008-11-28 pirkimo pardavimo sutartį, ūkinių operacijų. Apie vykusias ūkines operacijas galima spręsti pagal kitus byloje esančius įrodymus – automobilio pirkimo ir pardavimo sutartys.

Taip pat kaltinamasis, pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d. kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais – apskaitos dokumentais įformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą įtraukė kitas nei įvykusios ūkines operacijas, t.y. 2007-12-08 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 100 Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš L. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-08 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), dėl 100 Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš V. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-18 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 75 000 Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš V. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus; 2007-12-18 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) dėl 75 000 Lt priėmimo į ŽŪB „M.“ kasą iš L. J., kaip apmokėjimą už ŽŪB „M.“ pajus. Faktas, kad buhalterinėje bendrovės apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos realiai nevyko, patvirtinama liudytojais apklaustų V. J. ir L. J. parodymai.

Taip pat kaltinamasis, pažeisdamas Įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., apskaitos dokumentais neįformino ir į ŽŪB „M.“ buhalterinę apskaitą neįrašė 12 053,70 Lt, gautų pagal 2008m. sausio 3 d. kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB „T.m.“, kaip apmokėjimą už 22,7 tonas pašarinių grūdų, parduotų žemės ūkio bendrovei „T.m.“ pagal 2008 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Minėtų ūkinių operacijų buvimas ir jų neįforminimas patvirtinamas jau minėtais kasos išlaidų orderiu ir PVM sąskaita-faktūra.

Pažymėtina, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. nagrinėjamu atveju M. J.. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas negali būti perkeliamas vien tik samdomam buhalteriui ar samdomos įmonės kompetencijai ir kad vadovas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, kuris tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-379/2012, 2K-376/2012, 2K-454/2012 ir kt.). Nors nurodytų pažeidimų padarymo laikotarpiu nuo 2007-08-13 iki 2008-01-31 bendrovėje, kaip buhalterė buvo įdarbinta A. J., tačiau ji jokio specialaus buhalterinio išsilavinimo neturėjo bei kaip nurodė ir šie jos parodymai nepaneigti bylos medžiaga, realiai buvo atsakinga už jai pateiktų buhalterinių dokumentų susegimą į atskirus segtuvus. Tai, kad ji realiai buhalterinės apskaitos netvarkė, patvirtinama ir pačiais buhalterinės apskaitos dokumentais, nes ji juose nepasirašinėjo, o visi dokumentai yra pasirašyti vien M. J..

Nusikalstama veika pagal BK 222 str. 1 d. gali būti padaroma kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia ir nors kaltinamasis M. J. nurodė savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažįstantis, teismas mano, kad vertinant jo veiksmus yra pagrindas konstatuoti, jog jis jas darydamas, t.y. tiek neišsaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų, tiek įtraukdamas į apskaitą realiai neįvykusių, tiek neįtraukdamas realiai įvykusių ūkinių operacijų, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Įvertinus visumą šių įrodymų, teismas konstatuoja, jog M. J. kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. pareikštas pagrįstai ir jis pripažintinas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 ir 3 dalis.

M. J. taip pat pagal BK 300 str. 1d. kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą - 2007-12-07 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl bendrovės įstojimo į (duomenys neskelbtini) Kredito Unijos narius balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2007-12-07 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat jis suklastojo tikrą dokumentą – 2008-09-30 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl 100 000 Lt apyvartinių lėšų skolinimosi iš M. J., balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2008-09-30 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Taip pat jis suklastojo tikrą dokumentą – 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl transporto priemonės VW MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkė V. J., bei pasirašydamas 2008-11-27 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pagal BK 300 str. 3 d. jis kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą - 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl pajų grąžinimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J., bei pasirašydamas 2009-04-10 visuotinio pajininkų susirinkimo protokole, taip įtvirtino jame tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 181 400 Lt.

Dėl šių kaltinimų kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis tyčios klastoti dokumentus ir iš to turėti kokios nors naudos neturėjo, tačiau tai padarė siekdamas sutvarkyti bendrovės finansinius dokumentus bei atsidėkoti tėvams už jų indėlį, kuriant bendrovę. Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius šias nusikalstamas veikas visiškai įrodoma liudytojų L. J. ir V. J., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisme (71,72 b.l., 2 tomas) parodymais, kad jie jokioje ŽŪB „M.“ veikloje nedalyvavo, apie tai, kad yra šios bendrovės pajininkai nieko nežinojo, šios bendrovės susirinkimuose taip pat neteko būti, o V. J. papildomai nurodė, kad nors 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotiniame pajininkų susirinkime, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės VW MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, nedalyvavo, tačiau galėjo pasirašyti sūnaus M. J. jai pateiktą akcininkų susirinkimo protokolą, nes sūnumi pasitikėjo.

Teismo nuomone, kaltinamojo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas taip pat patvirtinama ir rašytiniais įrodymais: 2007-12-07 Žemės ūkio bendrovės „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad 2007-12-07 ŽŪB „M.” visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl bendrovės įstojimo į (duomenys neskelbtini) Kredito Unijos narius balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (143-144 b.l., 1 tomas); 2008-09-30 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl 100 000 Lt apyvartinių lėšų skolinimosi iš M. J., balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (20-21 b.l., 2 tomas); 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokole matyti, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl transporto priemonės VW MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkė V. J. (119-120 b.l., 2 tomas); 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visuotiniame pajininkų susirinkime dalyvauja ir dėl pajų grąžinimo balsuoja ŽŪB „M.“ pajininkai V. J. ir L. J. (8 b.l., 1 tomas).

Teismo nuomone, visuotinio kasininkų susirinkimo protokolai pagrįstai laikomi dokumentu, nes juose yra įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę sukuria juose nurodytiems asmenims naujas teises ir pareigas bei įtvirtina naujas juridinę reikšmę turinčias aplinkybes. BK 310 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, o BK 310 str. 3 d. tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors M. J. nurodė, kad jis dokumentų suklastoti nenorėjo, o tai darė norėdamas sutvarkyti dokumentus bei atsidėkoti tėvams, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nes akivaizdu, jog kaltinamasis klastodamas dokumentus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Teismo nuomone, nusikalstama veika pagal BK 300 str. 3 d. dėl 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo kvalifikuota pagrįstai, nes panaudojant šį suklastotą dokumentą buvo pasisavintas kaltinamojo žinioje buvęs didelės vertės svetimas ŽŪB „M.“ turtas už 181 400 Lt ir taip padaryta didelė žala.

Tokiu būdu, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. J., suklastodamas tikrus dokumentus, realizavo BK 300 str. 1 ir 3 d. numatytų nusikaltimų požymius.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 183 str. 1 ir 2 dalis.

Šioje byloje kaltinimai M. J. pagal BK 183 str. 1 d. yra pareikšti dėl to, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 2008-01-03, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė ŽŪB „T.m.“, ŽŪB „M.“ priklausančius 22,7 tonos pašarinių rugių už 12 053,70 Lt, tačiau 2008-01-03 gautų 12053,70 Lt į ŽŪB „M.“ kasą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 12 053,70 Lt.

Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 2008-11-28, būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, pardavė UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt ŽŪB „M.“ priklausantį sunkvežimį VW-MAN 8.150, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini), 2009-04-15 gautų 5000 litų į ŽŪB „M.“ kasą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 5000 Lt.

Pagal BK 183 str. 2 d. kaltinimai jam pareikšti dėl to, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - nuo 2007-03-16 iki 2009-06-08 būdamas ŽŪB „M.“, įmonės kodas 300650257, registruota (duomenys neskelbtini). pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2009-01-25, per 47 kartus, kaip avansą pirkimams, iš ŽŪB „M.“ kasos pasiėmė 863 448,81 Lt, iš kurių 50 909,53 Lt pinigų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais bei negrąžino jų į ŽŪB „M.“ kasą ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą 50909,53 Lt.

Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - būdamas ŽŪB „M.“ pirmininku ir vykdydamas ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą - 2009-04-10 ŽUB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolą, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pajaus grąžinimo V. J. iš bendrovės kasos 106300 litų ir dėl pajaus grąžinimo L. J. iš bendrovės kasos 75 100 litų, pažeisdamas 2001-05-17 Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-330 15 straipsnio dalies nuostatas „pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos Įstaigas ir viešuose aukcionuose. Jeigu bendrovės nariai ir pajininkai pageidauja, Įstatuose nustatyta tvarka bendrovė organizuoja uždarus aukcionus pajams pirkti, ir parduoti“, bei 19 straipsnio nuostatas „pajininkas turi teisę pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka“, 2009-04-10 išrašė ŽŪB „M.“ kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad 106 300 Lt dydžio ŽŪB „M.“ išlaidų pagrindas yra grąžinami bendrovės pajai V. J., 2009-04-10 išrašė ŽŪB „M.“ kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad 75 100 litų dydžio ŽŪB „M.“ išlaidų pagrindas yra grąžinami bendrovės pajai L. J., bei šių dokumentų pagrindu iš ŽŪB „M.“ kasos paėmė 181 400 Lt ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą ŽŪB „M.“ turtą - 181 400 Lt.

Nors kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta jo kaltė, teismo nuomone ji yra įrodoma šioje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais: 2008-01-03 ŽŪB „M.” PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pirkėjui ŽŪB „T.m.” parduodama 22,7 t pašarinių rugių už 12053,70Lt sumą (26 b.l., 1 tomas); 2008-01-03 ŽŪB „Trys malūnai” kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ŽŪB „M.” atstovui M. J. iš ŽŪB „T.m.” kasos grynais pinigais išduota 12053,70 Lt už grūdus (27 b.l., 1 tomas); specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovės „M.“ pirmininkas M. J. gautų pinigų 12053,70 Lt, būdamas bendrovės kasininku, neįnešė į bendrovės kasą ir ūkinės operacijos neįformino apskaitos dokumentu, t.y. neišrašė kasos pajamų orderio. Dėl apskaitos dokumentais neįforminta ir į buhalterinę apskaitą neįrašyta 12 053,70 Lt apmokėjimo už grūdus ūkinė operacija (110-127 b.l., 1 tomas). Taip pat 2008-11-28 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas ŽŪB „M.”, atstovaujama M. J. ir pirkėjas UAB „E.”, atstovaujama L. P., susitaria dėl transporto priemonės VW- MAN 8.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo už 5000 Lt (121-123 b.l., 2 tomas); 2010-05-03 UAB „E.“ buhalterinėje pažymoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2009-04-15 žemės ūkio bendrovei „M.“ apmokėta 5000,00 Lt už automobilį (59 b.l., 2 tomas); 2009-04-15 ŽŪB „M.” kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš UAB „E.” direktorės L. P. gauti 5000 Lt (124 b.l., 2 tomas)., tačiau duomenų apie tai, kad šie gryni pinigai būtų įnešti į bendrovės kasą, nėra.

Pagal byloje esančius įrašus kasos knygoje ir kasos pajamų ir išlaidų duomenis, kas yra nurodyta ir specialistės išvadoje (118-121 b.l., 1 tomas), matyti, kad laikotarpyje nuo 2007-03-20 iki 2009-01-25 kaltinamajam M. J. vykdant ŽŪB „M.“ kasininko pareigas, jam, kaip bendrovės vadovui, per 47 kartus, kaip avansinis mokėjimas pirkiniams iš kasos buvo išduota ir jo paimta 863 448,81 Lt. Iš šios sumos, kaip bendrovės išlaidos įvairiems pirkiniams ir atsiskaitymams, buhalteriniais dokumentais yra pateisinta 812 539,28 Lt suma, o likusi 50 909,53 Lt suma yra nepagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais ir nėra duomenų, kad jie būtų grąžinti į ŽŪB „M.“ kasą.

Iš jau anksčiau minėtų liudytojų L. J. ir V. J. parodymų matyti, kad jie nebuvo ŽŪB „M.“ pajininkais, todėl neišstojo iš šios bendrovės ir negavo grąžinamų pajų išmokų: L. J. – 75 100 Lt, o V. J. – 106 300 Lt. Tokių išmokų buvimas patvirtinamas ŽŪB „M.“ buhalteriniais dokumentais: 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. grąžinami bendrovės pajai 106 300 Lt sumai (9 b.l., 1 tomas); 2009-04-10 ŽŪB „M.” kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. grąžinami bendrovės pajai 75100 Lt sumai (10 b.l., 1 tomas); ŽŪB „M.“ apskaitos registre „Kasos knyga“ už 2009 m. balandžio mėn. 1-31 d. laikotarpyje matyti, jog užregistruotas grynųjų pinigų išdavimas M. J. pagal 2009-04-10 kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini), atitinkamai 106 300,00 Lt ir 75 100,00 Lt sumoms (14 b.l., 1 tomas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodoma, kad kaltinamasis buvo ŽŪB „M.“ vadovu, kaip matyti iš 2007-03-16 ŽŪB „M.“ darbo sutarties Nr. 1, priimtas dirbti pirmininko pareigoms neterminuotam laikui (128-129 b.l., 1 tomas), taip pat, kaip matyti iš bendrovės buhalterinių dokumentų, atliko minėtos bendrovės kasininko pareigas. Taigi galima pagrįstai teigti, jog ŽŪB „M.“ buvo jam patikėtas ir jo žinioje.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Iš aukščiau teismo išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis pasisavino neįnešdamas į bendrovės kasą, panaudodamas iš kasos paimtus išlaidoms grynuosius pinigus savo reikmėms ir neperduodamas paimtų grynųjų pinigų buhalteriniuose dokumentuose nurodytiems asmenims bei juos pasisavindamas. Nors kaltinamasis nurodė, jog jokių bendrovės lėšų jis nepasisavino, visus gautus pinigus panaudojo bendrovės interesais – ūkinės veiklos išlaidų padengimui, sandėlio stogo remontui, o 181 400 Lt buvo panaudoti kombaino „John Deere 9660i“ su derliaus nuėmimo priedais pirkimui ir sumokėti asmeniui, prisistačiusiam J. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bei su juo buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, teismas šiuo kaltinamojo aiškinimus atmeta kaip nepagrįstus ir laiko juos kaltinamojo gynybine versija, nes iš bylos duomenų – prokuratūros priimtų nutarimų (24-26 b.l., 5 tomas) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal kaltinamojo pateiktą pareiškimą dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra nutrauktas, nes toks asmuo pagal registrą (duomenys neskelbtini) negyvena ir tuo laikotarpiu bendrovės kasoje nebuvo nurodytos J. D. sumokėtos 370 000 Lt sumos. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo nurodymas apie kitų jo paimtų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms neparemtas jokiais įrodymais, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, jog „teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis 2K-P-78/2012).

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog kaltinamajam būnant bendrovės vadovu ir kasininku bei gavus iš bendrovės kasos grynus pinigus, jis realiai įgijo galimybę šiais pinigais naudotis savo nuožiūra ir savo reikmėms, ką ir patvirtina jų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų nebuvimas.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog M. J. jo žinioje esančiu ir jam patikėtu turtu, neteisėtai disponavo jį paimdamas ir šiais veiksmais siekė turtą paversti savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko – ŽŪB „M.“ sąskaita. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad paimdamas nurodytas pinigines lėšas kaltinamasis turėjo tikslą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti.

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo pagal BK 184 str. 2 ir 4 dalis

Šioje byloje kaltinimai M. J. pagal BK 184 str. 2 ir 4 dalis yra pareikšti dėl to, kad jis dėl neatsargumo išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą ŽŪB “M.” turtą - nuo 2007-03-16 iki 2009-06-08 būdamas ŽŪB „M.“, įmonės kodas 300650257, registruota (duomenys neskelbtini) pirmininku ir bendrovės nariu, pažeisdamas Žemės ūkio bendrovių įstatymo (2001 m. gegužės 17 d. Nr. IX-330) 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą, bei ŽŪB „M.“ įstatų 8.3 punktą - tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, bei veikdamas priešingais ŽŪB „M.“ interesais - siekti pajamų ir pelno gavimo, neužtikrino tinkamos ŽŪB „M.“ turto - 1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt, 12250 kg anglių už 35 410,86 Lt, 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vnt. vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt apsaugos bei laikymo sąlygų, dėl to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009-03-06, prarado prekinę vertę ar nenustatytu tyrimo metu būdu, buvo prarastas didelės vertės ŽŪB „M.“ turtas - 1 786 048 kg durpių briketų už 363 460,31 Lt, 12250 kg anglių už 35 410,86 Lt, 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vnt. vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt ir dėl to ŽŪB „M.“ patyrė 417 576,60 Lt žalą.

Nors kaltinamasis M. J. dėl šio kaltinimo kaltės nepripažino, teismo nuomone, jo kaltė yra pagrindžiama byloje surinktais rašytiniais ir kitais įrodymais: 2009-03-06 ŽŪB „M.“ akte dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje nurodyta, kad nuostolių įvertinimai sandėlyje atlikti, kadangi nuvežus prekes (kuras, anglis) parduoti, klientai ne kartą grąžino ir atsisakė pirkti prekes kaip netinkamas, todėl nutarta prekes, esančias sandėlyje, nurašyti kaip netinkamas eksploatacijai ar pardavimui, todėl 2009-03-06 Nr. 7 materialinių vertybių nurašymo aktu nurašyta prekių už 417 579,60 Lt (196 b.l., 1 tomas); Durpių briketų kokybės pase Nr. 243 nurodyti durpių briketų kokybės rodikliai (13,14 b.l., 4 tomas), Durpių briketų kokybės pasuose Nr. 626 (21, 22 b.l., 4 tomas) ir Nr. 188 (23, 24 b.l., 4 tomas) nurodyti durpių briketų kokybės rodikliai, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2012-03-30 rašte Nr. 20-82-S-3184 nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2007-09-24 iki 2012-03-30, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK nebuvo gauta pranešimų ir nėra atliekama tyrimų dėl ŽŪB „M.“ priklausančio turto vagysčių (93 b.l., 3 tomas). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. D. ir V. S. nurodė, jog jų įmonės tiekdavo M. J. durpių briketus, kurie būdavo sukrauti vagonuose arba palaidi, arba supakuoti didmaišiuose. Jie niekada iš M. J. pretenzijų dėl netinkamos briketų kokybės nėra sulaukę. Jie taip pat paaiškino, kad briketai turi būti sandėliuojami patalpoje arba bent jau apsaugomi nuo tiesioginės drėgmės – sniego, lietaus, priešingu atveju jie suyra. Apklaustas liudytojas K. J., kaip ir pats kaltinamasis patvirtino, jog ne visi atsivežti, pardavimui skirti durpių briketai, buvo laikomi sandėlyje, nes netilpo. Didelė dalis jų buvo laikoma lauke, jie buvo uždengti, tačiau vėjas nudraskydavo uždengimus. Šis liudytojas, taip pat liudytojas A. K. taip pat nurodė, kad bendrovėje buvo daug vagysčių, tą patvirtino ir kaltinamasis bei nurodė, kad dėl vagysčių kreipdavosi į jo pažįstamą policijos pareigūną.

Teismo nuomone, šių įrodymų pagrindu galima padaryti nevienareikšmišką išvadą, kad kaltinimas pagal BK 184 str. 2 ir 4 dalis yra pagrįstas, nes, kaip matyti iš minėtų įrodymų, kaltinamajam buvo tiekiami tinkamos kokybės durpių briketai, nes byloje nėra įrodymų, to nenurodė nei kaltinamasis, nei jam durpes tiekę asmenys, kad būtų buvę dėl durpių briketų gauta kokių nors pretenzijų, todėl akivaizdu, kad bendrovės nuostoliai, kiek tai susiėję su nurašytais ir netinkamais naudojimui durpių briketais, sietini su netinkamu jų laikymu ir sandėliavimu, nors apklausti liudytojai kaltinamajam tiekę durpių briketus, nurodė, kad jie su M. J. yra kalbėję kaip reikėtų briketus laikyti. Todėl teismas daro išvadą, jog pagal 2009-03-06 Nr. 7 materialinių vertybių nurašymo aktą (195 b.l., 1 tomas) nurašyti durpių briketai ir palaidos durpės bendrai 1786,048 tonos už 363 460,31 Lt vertės tapo netinkamomis naudoti būtent dėl netinkamo jų saugojimo ir sandėliavimo. Teismo nuomone, akivaizdu, jog ir minėtame akte nurodytos nurašytos 12250 kg anglių už 35 410,86 Lt, teismo nuomone, jokiu būdu negalėjo tapti netinkamos naudojimui vien dėl netinkamo saugojimo, nes akivaizdu, jog toks anglies kiekis dėl aplinkos poveikio negalėjo tapti netinkamas naudojimui. Teismas vertindamas kaltinamojo ir aukščiau nurodytų liudytojų pasisakymus dėl dažnų bendrovei priklausančio turto vagysčių atkreipia dėmesį į tai, kad nurašymo akte nurodytą kiekį durpių ir anglių faktiškai pagrobti neįmanoma, taip pat byloje pateiktais duomenimis iš bendrovės vadovybės negauta jokių kreipimųsi į policijos įstaigą dėl bendrovės turto grobstymo. Analogiškai turėtų būti vertinamas jau minėtame nurašymo akte nurodytas 53 000 kg miežių už 17 471,06 Lt, 240 vnt. vejos bordiūrų už 1 234,37 Lt nurašymas, nes nors kaltinamasis ir nurodė, jog grūdai buvo laikomi sandėlyje ir sudrėko dėl to, kad vėjas nuplėšė sandėlio stogą, o jis organizavo stogo remontą, tačiau akivaizdu, jog kaltinamojo taikytos priemonės, jeigu tokios buvo, nuostoliams išvengti buvo nepakankamos, be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant bendrovės buhalterinės veiklos tyrimą, nebuvo rasta buhalterinių dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovėje kuriuo nors metu būtų vykdomas sandėlio stogo remontas. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad kaltinime nurodytus vejos bordiūrus panaudojo kelio remontui, tačiau toks jų panaudojimas nepagrindžiamas bylos medžiaga.

Kaltinamojo BK 184 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra padaryta dėl neatsargumo, tai nurodyta ir kaltinime, pažymint, kad nusikalstama veika atitinka straipsnio 4 dalį. Teismo nuomone, vertinant kaltinamojo veiksmus, galima daryti išvadą, jog ši nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis pagal jo paaiškinimus ir bylos medžiagą nenumatė, kad dėl jo neveikimo – netinkamo jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, jos gali sugesti ir tapti netinkamomis naudoti, nors pagal realias aplinkybes ir savo asmeninį patyrimą, susiklosčiusias sąlygas – netinkamą apsaugą, meteorologines sąlygas ir kt. galėjo ir turėjo numatyti tokių neigiamų pasekmių kilimą.

Teismo nuomone, nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 ir 4 d. kaip kaltinamojo žinioje buvusio didelės vertės svetimo ŽŪB „M.” turto iššvaistymas, nes iššvaistyto turto bendra vertė, kaip matyti jau iš minėto 2009-03-06 Nr. 7 materialinių vertybių nurašymo akto, yra 417 576,60 Lt ir tai akivaizdžiai viršija numatyto didelės vertės turto – 250 MGL – ribą.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 ir 3 d. dalinai pripažino, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis nurodė klastojimus padaręs tam, kad sutvarkytų įmonės buhalterinius dokumentus ir atsilygintų jam padėjusiems tėvams, į kaltinamojo elgesį teisiamojo teismo posėdžio metu, kiek tai liečia šias nusikalstamas veikas, mano tikslinga pripažinti dėl šių nusikalstamų veikų pagal BK 300 str. 1 ir 3 d. jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis padarė penkias nesunkias nusikalstamas veikas (tris pagal BK 300 str. 1 d. ir dvi pagal BK 183 str. 1 d.), dvi apysunkes nusikalstamas veikas (viena pagal BK 222 str. 1 d. ir viena pagal BK 300 str. 3 d.), dvi sunkias nusikalstamas veikas (dvi pagal BK183 str. 2 d. ir vieną pagal BK 184 str. 2 ir 4 dalis).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 183 str. 1 d. numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, pagal BK 183 str. 2 d. - laisvės atėmimas iki dešimties metų, pagal 184 str. 2 ir 4 dalis - laisvės atėmimas iki septynerių metų, pagal BK 222 str. 1 d. - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, pagal BK 300 str. 1 d. - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, pagal BK 300 str. 3 d. - laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos, kiti teisės pažeidimai, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (63-64 b.l., 4 tomas), galiojančių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus neturi (56-60 b.l., 4 tomas), tyrimas dėl psichinės būklės jam nereikalingas (62 b.l., 4 tomas), gyvenamojoje vietovėje charakterizuojamas teigiamai (54, 146 b.l., 4 tomas), dirbantis vargonininku ir darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (147 b.l., 4 tomas), nevedęs (53 b.l., 4 tomas), pagal jo žodžius, paskirtas neįgalios mamos V. J. globėju.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei kitas anksčiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytų nusikaltimų veikų ir kaltinamojo pavojingumui, taip pat atsižvelgęs į baudžiamojo kodekso straipsnių pagal kuriuos kvalifikuojamos padarytos nusikalstamos veikos sankcijų griežtumą, t.y. į tai, kad pagal BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 ir 4 dalis numatytas tik terminuotas laisvės atėmimas, o BK 300 str. 2 d. areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas, kad šie nusikaltimai yra padaryti nuosavybei ir finansų sistemai, sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytina 54 str. 3 d. ir kaltinamajam dėl šių nusikalstamų veikų skirtinos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu. Teismo nuomone, tinkama ir atitinkančia kaltinamojo asmenybę, neprieštaraujančia teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams bausmės rūšimi pagal BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 ir 4 dalis, 300 str. 2 d. būtų laisvės apribojimas, o už kitas nusikalstamas veikas – bauda.

Paskirtos bausmės, teismo nuomone, bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, griežčiausia bausme paskirta už nusikaltimą numatytą BK 183 str. 2 d. dėl ŽŪB „M.“ 181 400 Lt pasisavinimo apimant švelnesnes ir iš dalies prie šios bausmės pridedant bausmę paskirtą už nusikaltimą, numatytą pagal BK 183 str. 2 d. dėl ŽŪB „M.“ 50 909,53 Lt pasisavinimo.

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „M.“ atstovo ieškinys 55 909,53 Lt sumai (120-122 b.l. 4 tomas). Taip pat šiame ieškinyje prašoma priteisti ir civilinio ieškovo patirtas atstovavimo šioje byloje išlaidas, kurios pagal teismui pateiktus finansinius dokumentus sudaro 3500 Lt iš jų 1500 Lt už civilinio ieškinio parengimą ir 2000 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose (51-58 b.l., 5 tomas).Teisiamojo teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovai nurodė, kad palaiko šį civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, nes prašoma iš kaltinamojo suma, tai susidaręs likutis, kuris liko realizavus bankrutuojančios bendrovės turtą.

Kaltinamojo M. J., kaip ŽŪB „M." pirmininko, t. y. juridinio asmens vadovo, atsakomybė pagal bendrovės prievoles galima tik subsidiarinė, pripažinus, kad jo veiksmai lėmė bendrovės negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (CK 2.45 str., 2.50 str. 3 d.). Remiantis teismų praktika, juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu - neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.), juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-118/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2009.). Taigi teismui nustačius, jog bendrovės ūkiniai veiklai bei jos tapimui nemokia, tiesioginės įtakos turėjo būtent kaltinamojo M. J. kalti veiksmai – dokumentų klastojimas, patikėto turto pasisavinimas bei iššvaistymas bei dėl to bendrovei buvo padaryta žala, konstatuotina, jog yra visi pagrindai atsirasti civilinei atsakomybei, todėl pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas, jis įrodomas byloje surinktais duomenimis.

Teismo nuomone, taip pat tenkintinas ir pareikštas prašymas dėl civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes atsižvelgiant į bylos apimtį, esančių finansinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių skaičių, prašymas atlyginti 3500 Lt yra protingas ir proporcingas (BPK 106 str. 2 d.).

Liudytojai G. J. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, išmokant 161,07 Lt, o liudytojui R. L. – 78,45 Lt, viso 239.52 Lt (117, 118 b. l., 5 tomas).

Vadovaujantis BPK 103 - 105 str. nuostatomis liudytojams apmokėtos kelionės išlaidos – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo M. J..

Dokumentai turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ŽŪB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, paimti iš BŽŪB “Mi.“ bankroto administratoriaus pagal 2010-05-25 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą (101-102b.l., 1 tomas) saugomi FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini BŽŪB „M.“ bankroto administratoriui.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, 184 straipsnio 2 ir 4 dalis ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ŽŪB „M.“ apskaitos tvarkymo) -15 MGL (1950 Lt dydžio) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-12-07 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo) - 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-09-30 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo) - 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (dėl ŽŪB „M.“ 12053,70 litų pasisavinimo) - 15 MGL (1950 Lt dydžio) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „M.“ 50909,53 litų pasisavinimo) – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-11-27 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo) - 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (dėl ŽŪB „M.“ 5000 litų pasisavinimo) - 10 MGL (1300 Lt dydžio) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009-04-10 ŽŪB „M.“ visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo suklastojimo ir panaudojimo) - šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dėl ŽŪB „M.“ 181 400 litų pasisavinimo) – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 ir 4 dalis (dėl neatsargiai išvaistyto ŽŪB „M.“ turto) - vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirti M. J. galutinę vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti M. J. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., išskyrus jeigu nebuvimas susijęs su darbu, atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikalstama veika padarytos žalos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „M.“ iš M. J. 55 909,53 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus devynis litus 53 centus).

Priteisti iš bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „M.“ iš M. J. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) atstovavimo teisme išlaidų.

Liudytojams išmokėtas kelionės išlaidas – 239,52 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus 52 centus) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. J. valstybės naudai.

Dokumentus turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žemės ūkio bendrovės „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, paimtus iš bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės “M.“ bankroto administratoriaus pagal 2010-05-25 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, saugomus FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „M.“ bankroto administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.